Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui A. R., atsakovės atstovei Rasai Zdanevičiūtei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Aušrai Ižičkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos ryto“ televizijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl Inspektoriaus 2014-09-09 sprendimo Nr. SPR-82, kuriuo pareiškėjo A. R. skundas buvo pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. R. 2014-05-14 pateikė Inspektoriui skundą (b. l. 51–53), kurį 2014-06-02 patikslino (b. l. 57), prašydamas įvertinti, ar 2014-05-08 laidoje „Žinių naujienos“ (transliuotoje televizijos kanale ,,Lietuvos ryto TV“ ir naujienų portale lrytas.lt) Dovydo Pancerovo viešai išsakyti teiginiai „Aš suprantu, kad paprastas žiūrovas, kuris nesidomi, galvoja, kad va šitos sumos, 35 ir 70 litų yra labai nedaug. Bet įsivaizduok situaciją: tu esi pavyzdžiui, tu esi buvęs didžiausios Lietuvos naujienų agentūros vadovas, tave atleidžia iš darbo, nes tu prisirašai kažkokių blėnių į Facebook‘ą ir visur kitur, neturi darbo, geri SMS kreditus visus nuolat imi ir taip toliau. Ir tau reikia grąžinti. Tai man atrodo, kad tokiam žmogui šitie 70 litų yra svarbi suma. Taip, nes jis šaudė į nugaras“ nepažeidžia Įstatymo 3, 13, 14, 19, 41 ir 43 str. reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad paskleista tikrovės neatitinkanti informacija žemina jo garbę ir orumą.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs ginčo laidoje paskelbtą informaciją bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus, Inspektorius 2014-09-09 sprendimu Nr. SPR-82 pripažino A. R. skundą dėl televizijos programoje ,,Žinių naujienos“ (,,Lietuvos ryto TV“, tv.lrytas.lt, 2014-05-08) paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 43–50).

Pareiškėjas su tokiu Inspektoriaus sprendimu nesutinka, todėl prašo teismą jį panaikinti (b. l. 1–13).

Įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 d.). Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (4 d.).

Įstatymo 13 str. nustatyti draudimai, kuriais siekiama, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, apsaugota jų garbė ir orumas, renkant ir viešai skelbiant informaciją. Įstatymo 14 str. nuostatos reglamentuoja privataus asmens gyvenimo apsaugą. Pagal šio straipsnio 3 d., informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Pagal Įstatymo 19 str. 2 d. nuostatas, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Įstatymo 41 str. 2 d. nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus (1 p.), savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (4 p.), informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais (5 p.). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas (Įstatymo 43 str. 1 d.).

Sisteminis nurodytų Įstatymo nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad viešosios informacijos skleidėjai savo veikloje turi laikytis Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų reikalavimų, profesinės etikos normų, skleisti teisingą, aiškią ir nešališką informaciją, nepažeisti asmenų teisių, garbės ir orumo bei privataus gyvenimo.

Įstatymo 50 str. nustatyta, kad Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 d. 1 p.) ir teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo (1 d. 2 p.). Pagal Įstatymo 50 str. 15 d. nuostatas, tais atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, Inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui).

Į Inspektorių pareiškėjas kreipėsi, kad būtų įvertinta, ar: 1) ginčo laidoje išsakyti teiginiai dėl jo atleidimo iš BNS direktoriaus pareigų dėl to, kad jis geria, neturi darbo ir ima SMS kreditus, nepažeidžia Įstatymo reikalavimų, nežemina jo garbės ir orumo; 2) be jo sutikimo panaudojus dvi fotonuotraukas, nebuvo pažeista teisė į privataus gyvenimo apsaugą, t. y. teisė į atvaizdą.

Nagrinėdamas ginčo laidoje paskleistą informaciją, ginčijamame sprendime Inspektorius konstatavo, kad pareiškėjo 2014-05-14 skunde nurodyti teiginiai, atsižvelgiant į visą programos kontekstą, tekstą, pobūdį, naudojamas vaizdines, garsines ir menines raiškos priemones yra subjektyvi, konstatuojamojo pobūdžio neįgyjanti nuomonė, todėl jai tiesos kriterijus netaikomas. Ginčo informacija bei laidoje paskelbtos dvi fotonuotraukos buvo išreikštos humoristine, sarkastine, satyrine forma, buvo pateikti viešojo intereso klausimais ir turėjo objektyvų faktinį pagrindą. Pareiškėjas ginčo laidoje, kurios pagrindinė tema buvo Rusijos vykdoma veikla ir informacinis karas, asmenų įsitraukimas į Rusijos vykdomą politiką bei jų bruožai, savybės, elgesys, buvo paminėtas atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento 2014 metais parengtą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, pareiškėjo dalyvavimą „Format A-3“ klubo organizuojamuose renginiuose ir nekultūringą jo bendravimą su kitais asmenimis, pagiežingą kitokį požiūrį turinčių asmenų kritikavimą ir juodinimą. Inspektorius padarė išvadą, kad ginčo informacijos skleidimo tikslas nebuvo neturint pagrindo, nepadoria forma paskleisti tikrovės neatitinkančią konstatuojamąją informaciją apie pareiškėją, siekiant jį pažeminti. Paskelbta informacija buvo skirta pramogai, kurioje nurodytais teiginiais ir nuotraukomis buvo pateikta subjektyvi, kritiška, sarkastiška, humoristinė ir faktais pagrįsta nuomonė apie Rusijos ir pareiškėjo nepriimtiną veiklą po to, kai jis buvo atleistas iš BNS direktoriaus pareigų.

Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus sprendimu ir mano, kad viešosios informacijos skleidėjas nesilaikė Įstatymo 3, 13, 14 ir 19 str. reikalavimų, nes ginčo laidoje paskelbti teiginiai žemina jį, žeidžia jo garbę ir orumą, išsakyta kritika pareikšta netinkamai, paskleidus dezinformaciją. Laidoje išdėstyti teiginiai nebuvo pagrįsti faktais, todėl ir negalėjo būti išvada apie jo vykdomą veiklą. Pareiškėjo vertinimu, laidoje išsakyti teiginiai yra ne subjektyvi jos vedėjo ir pašnekovo nuomonė, o tikrovės neatitinkančios ir melagingos žinios.

Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Įstatymo 2 str. 36 d.). Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Įstatymo 2 str. 84 d.).

Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, suformuluoti teismų praktikoje; t. y. žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, gali būti daroma išvada, kad yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo išsakyta nuomonė ar žinia, turi būti vertinamas visas paskelbtos informacijos tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014).

Įvertinęs laidoje išsakytus teiginius, ginčo laidos pobūdį ir formatą, teiginių pateikimo būdą, bendrą pokalbio kontekstą, naudotas vaizdines, garsines priemones, laidoje kalbėjusių asmenų kalbos stilių ir sakinių konstrukcijas bei atsižvelgęs į teismų praktikoje nurodytus kriterijus, teismas konstatuoja, kad Inspektorius pagrįstai ginčo teiginius įvertino kaip pateiktą nuomonę.

Kita vertus, Įstatymo 2 str. 36 d. nustatyta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad priešingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai – nuomonė – negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005-02-15 sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007-07-12 sprendimas byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, Nr. 16657/03).

Inspektorius nurodė, kad ginčo teiginiai turėjo objektyvų faktinį pagrindą, o būtent Valstybės saugumo departamento 2014 metais parengtą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, pareiškėjo dalyvavimą „Format A-3“ klubo organizuojamuose renginiuose ir jo nekultūringą bendravimą su kitais asmenimis, pagiežingą kitokį požiūrį turinčių asmenų kritikavimą ir juodinimą. Teismo vertinimu, duomenys apie aktyvų pareiškėjo dalyvavimą tam tikrų judėjimų organizuojamuose renginiuose, jo vieši pasisakymai apie Rusijos vykdomą politiką, gali pagrįsti nuomonės apie pareiškėją pateikimą ginčo laidoje, kurios pagrindinė tema buvo Rusijos vykdoma veikla ir informacinis karas, asmenų įsitraukimas į Rusijos vykdomą politiką bei jų bruožai, savybės, elgesys. Tačiau šie duomenys nėra ir negali būti faktinis pagrindas nuomonei apie pareiškėjo atleidimą iš BNS direktoriaus pareigų, alkoholio vartojimą, nedarbą ir nuolat imamus greituosius kreditus pagrįsti.

Kaip nurodyta anksčiau, jokio faktinio pagrindo neturintis vertinamasis teiginys – nuomonė – gali peržengti leistinas ribas, t. y. pažeisti asmens, apie kurį ta nuomonė yra viešai paskleista, garbę ir orumą, jį žeminti. Inspektoriui pateiktame skunde pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog ginčo laidoje išsakyti teiginiai, kad jis buvo atleistas iš BNS direktoriaus pareigų, neturi darbo, geria ir ima SMS kreditus, neatitinka tikrovės, peržengia kritikos ribas, žemina pareiškėją ir žeidžia jo garbę bei orumą. Pareiškėjas nekėlė ginčo dėl to, kad informacija apie jo viešą veiklą, kiek ji susijusi su Rusijos vykdoma politika, tokio pobūdžio laidoje negalėjo būti skleidžiama. Teismo nuomone, Inspektorius netinkamai įvertino pareiškėjo skundo pobūdį ir ribas, todėl nenustatė, ar ginčo laidoje paskleista nuomonė buvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Taip pat nevertino, ar paskelbta nuomonė turi faktinį pagrindą, todėl nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju informacijos (saviraiškos) laisvės ribos nebuvo peržengtos.

Inspektoriaus sprendime taip pat konstatuota, kad laidoje pateikus dvi pareiškėjo nuotraukas Įstatymo 14 str. reikalavimai, saugantys jo privataus gyvenimo neliečiamumą, nebuvo pažeisti, nes dėl aktyvios ir viešos veiklos jis yra atsisakęs dalies savo privatumo, todėl turi susitaikyti su kritika.

Pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, dėl šios Inspektoriaus 2014-09-09 sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Vadinasi, ginčo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pareiškėjas nekelia.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p., skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Inspektorius neobjektyviai ir nenuodugniai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl priimtas sprendimas iš dalies yra neteisėtas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. R. skundas tekintinas iš dalies – naikintina Inspektoriaus 2014-09-09 sprendimo Nr. SPR-82 dalis, kuria nepagrįstu pripažintas pareiškėjo skundas dėl 2014-05-08 laidoje „Žinių naujienos“ viešai išsakytų teiginių „Aš suprantu, kad paprastas žiūrovas, kuris nesidomi, galvoja, kad va šitos sumos, 35 ir 70 litų yra labai nedaug. Bet įsivaizduok situaciją: tu esi pavyzdžiui, tu esi buvęs didžiausios Lietuvos naujienų agentūros vadovas, tave atleidžia iš darbo, nes tu prisirašai kažikokių plėnių į Facebook‘ą ir visur kitur, neturi darbo, geri SMS kreditus visus nuolat imi ir taip toliau. Ir tau reikia grąžinti. Tai man atrodo, kad tokiam žmogui šitie 70 litų yra svarbi suma. Taip, nes jis šaudė į nugaras“, ir Inspektorius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti šią pareiškėjo 2014-05-14 skundo dalį. Kita Inspektoriaus 2014-09-09 sprendimo Nr. SPR-82 dalis paliktina galioti nepakeista.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. R. už skundo teismui padavimą 2014-10-08 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 28,96 eurų (100 Lt) žyminį mokestį (b. l. 28). Kitų duomenų apie pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas teismui nėra pateikta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis a. b. Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis a. b. Nr. A756-342/2012).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, jam priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio – 14,48 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-09-09 sprendimo Nr. SPR-82 dalį, kuria nepagrįstu pripažintas pareiškėjo skundas dėl 2014-05-08 laidoje „Žinių naujienos“ viešai išsakytų teiginių, ir įpareigoti žurnalistų etikos inspektorių šią pareiškėjo 2014-05-14 skundo dalį išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui A. R. iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 14,48 eurų (keturiolikos eurų ir 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.