Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-14 · Byla Nr. ATP-814-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1629-540/2014Nutarimas · 2014-06-05Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-814-658/2014Nutartis · 2014-07-14Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-6605-825/2014Nutartis · 2014-08-06Kauno apylinkės teismas
  4. A2.13.-5372-888/2016Nutartis · 2016-06-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
ATP-814-658/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01247-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-814-658/2014;Teisminio proceso Nr.4-69-3-01247-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimu M. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad 2014 m. vasario 11 d. apie 21.13 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje jis, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūnų nestojo, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos spec. švyturėlius bei garsine sirena pareigūnams raginant vairuotoją sustoti, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui ją sustabdyti ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau bei bandant policijos pareigūnams M. B. vairuojamą automobilį aplenkti, blokavo kelią. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17; 191 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde M. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Teigia, jog nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas. Teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes ir klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pareigūnų tarnybinių pranešimų, kurie neatitinka tikrovės, pagrindu. Apeliantas pažymi, jog teismo posėdyje pareigūnas T. P. jau nebuvo toks kategoriškas dėl to, kad apeliantas užblokavo kelią ir neleido jiems pralenkti jo, be to, patvirtino, jog oras buvo darganotas, lijo, negalėjo atsakyti, ar tokiomis aplinkybėmis apeliantas galėjo per galinio vaizdo veidrodėlį matyti automobilio spec. ženklinimą. T. P. parodė, jog apeliantas nuo pareigūnų pradėjo važiuoti, kai atstumas tarp jų buvo apie 50 metrų, o tai, apelianto manymu, patvirtina jo nurodytą aplinkybę, kad jis buvo išsigandęs ir nesuprato, jog jį vejasi pareigūnai. Apelianto parodymus patvirtina ir R. Ž. parodymai, jog jis pastatė automobilį išsikišusį į kelią, tačiau kelias nebuvo užblokuotas, buvo daug vietos pravažiuoti ir apeliantas norėdamas pasprukti galėjo tai padaryti, tačiau R. Ž. pamojavus šviečiančia lazdele, apeliantas sustojo, kas rodo, jog jis pamatęs pareigūnus su uniformomis ir spec. ženklais pažymėtą automobilį elgėsi pagal kelių eismo taisykles. Buvo patikrinti dokumentai, blaivumas, pažeidimų nenustatyta. Tai, apelianto manymu, tik patvirtina, jog jokios priežasties nestoti anksčiau stabdžiusiems pareigūnams kaip tik baimė, kurią sukėlė konfliktas su nepažįstamu asmeniu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog jį vijosi apie 15 km neapšviestu, vingiuotu miško keliu, kuriame nebuvo jokių gyvenviečių. Skunde teigiama, jog teismas nuodugniau netyrė įvykio aplinkybių, nesivadovavo logiškumo bei protingumo principais, tuo pažeidė ATPK 248, 257 284 straipsnių reikalavimus. Teisme nebuvo apklaustas pareigūnas V. G., kuris būtų arba paneigęs, arba patvirtinęs T. P. parodymus, kuris parodymus davė aiškiai dvejodamas. Šiuo atveju kilusios abejonės dėl apelianto kaltės negali būti pašalintos, todėl teisena, pradėta pagal ATPK 130 str. 1 d., turėtų būti nutraukta. Kadangi nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, jog apeliantas tyčia nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. subjektyviosios pažeidimo sudėties, todėl byla turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą. Institucija nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant M. B. kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą. Byloje surinktų ir išsamiai ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti M. B. inkriminuoto pažeidimo sudėtį, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

M. B. buvo inkriminuota tai, kad jis stabdomas policijos pareigūnų nestojo, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos spec. švyturėlius bei garsine sirena pareigūnams raginant vairuotoją sustoti, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui ją sustabdyti ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau bei bandant policijos pareigūnams M. B. vairuojamą automobilį aplenkti, blokavo kelią. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17; 191 punktų reikalavimus.

Pažeidimo faktas įrodytas nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais ir sudarančiais nuoseklią įrodymų grandinę duomenimis, jų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų T. P., V. G. tarnybiniais pranešimais, R. Ž. tarnybiniu pranešimu, liudytojų R. Ž. bei T. P. parodymais teisme.

M. B. iš esmės neneigia, jog buvo toks įvykis, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytomis aplinkybėmis jį persekiojo automobilis, nuo kurio jis stengėsi pabėgti, tačiau teigia nesupratęs, kad tai buvo policijos tarnybinis automobilis ir nesupratęs, kad jis, t.y. apeliantas, buvo stabdomas policijos pareigūnų. Tačiau anksčiau nurodytų duomenų visuma pakankama paneigti šiuos M. B. paaiškinimus ir pakankama tokį aplinkybių interpretavimą vertinti kaip apelianto gynybinę versiją. Pažymėtina, jog pareigūnų tarnybiniais pranešimais (l. 3,4,5) ir pareigūnų T. P., R. Ž. parodymais teisme neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, jog apeliantą vijosi ir stabdė specialiaisiais ženklais pažymėtas policijos automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais. M. B. buvo persekiojamas net 15 km, ką taip pat patvirtina minėtų pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme. T. P. parodė, jog ne kartą buvo priartėjęs prie persekiojamo automobilio, kas tik patvirtina, jog M. B. bėgdamas, todėl nuolat turėdamas stebėti besivejantį automobilį, negalėjo nematyti ir nepastebėti įjungtų policijos automobilio švyturėlių. Be to, tiek pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tiek ir T. P., R. Ž. parodymais nustatyta, jog M. B. vairuojamas automobilis vingiavo po kelią, t. y. neleido besivejančiam automobiliui jo pralenkti. T. P. parodė, jog buvo nekartą priartėjęs prie M. B. automobilio, tačiau kaip norėdavo jį lenkti, automobilis pasukdavo į kairę, taip sutrukdydamas jį aplenkti. Į dešinę, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, nesuko, kelkraštyje nestojo. Tai tik dar kartą patvirtina, jog pareigūnų automobilis buvo ne kartą priartėjęs, M. B. jį nuolat buvo priverstas stebėti, todėl neabejotinai matė įjungtus policijos automobilio specifinius, t.y. mėlynos – raudonos spalvos, švyturėlius, bei girdėjo garsiakalbį, t. y. suprato, kad jį vejasi policijos automobilis, nepaisant blogo oro sąlygų, ir neapšviesto kelio. Be to, tiek T. P., tiek ir V. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jo buvo įjungtas ir garsinis signalas. To neginčijo ir pats M. B., administracinio teisės pažeidimo protokole savo paaiškinime nurodęs, kad girdėjo garsiakalbį. Todėl, įvertinus tai, kad policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ne kartą buvo prisigretinęs prie M. B. automobilio, jį vijosi 15 km, apelianto aiškinimas, kad jis negirdėjo žodžių, raginimo sustoti, vertinamas kaip nelogiška, prieštaraujanti jo paties paaiškinimui gynybinė versija. Tai, kad apeliantas sustojo stabdomas R. Ž., nors turėjo galimybę pravažiuoti pro šio pareigūno tarnybinį automobilį, nepaneigia fakto, jog jis suprasdamas, jog yra stabdomas kito patrulių ekipažo, nestojo ir stengėsi nuo jo pasprukti, bei nepatvirtina jau anksčiau aptartais duomenimis paneigtos M. B. versijos, jog jis bėgo nuo jį besivejančio automobilio iš baimės ir neva nežinodamas, kas jį vejasi. Iš kitos pusės, jei jau tikint apeliantu, jog jis nestojo iš baimės, kyla klausimas, kodėl jam tokį ilgą atstumą nestojant, jis neskambino pagalbos telefonu ir neinformavo, apie jo manymu, jam kylančią grėsmę.

Nors T. P. negalėjo tvirtai pasakyti, ar M. B. vingiavo po kelią trukdydamas policijos pareigūnams, ar vengdamas duobių, negalėjo tvirtai pasakyti, ar M. B. matė švyturėlius ir suprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau tyčia nustatoma ne tam atskirais duomenimis, o visų surinktų duomenų pagrindu. Apie asmens psichinį santykį su daroma veika sprendžiama iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Tai, jog M. B. suprato, kad buvo stabdomas pareigūnų, patvirtina jau aptartų duomenų ir faktinių aplinkybių visuma: pats M. B. teigė, kad jis bėgo nuo jį besivejančio automobilio, girdėjo signalą, pareigūnai ne kartą buvo priartėję prie M. B. automobilio ir iki 10 m atstumu, jį stabdė ne tik švyturėlių, bet ir garsinio signalo pagalba, kurių M. B. negalėjo nepastebėti, M. B. buvo persekiojamas apie 15 km, ir jis pripažįsta, jog vengė sustojimo. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog M. B. suprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nestojo, bėgo nuo policijos. Aptartų duomenų pakanka tokiai išvadai. Ši aplinkybė, aukštesniojo teismo manymu, yra neabejotinai nustatyta, todėl skundo argumentai dėl nepakankamai išaiškintų įvykio aplinkybių, nepilnai ištirtų įrodymų (neapklausto V. G.), atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 salį, nustačius visus būtinuosius jam inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius.

Administracinė nuobauda M. B. skirta teisingai, nepažeidžiant ATPK 20 str., 30 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas) ir pagrįstai skyrė sankcijos vidurkį atitinkančią baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ilgesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus. Aukštesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, taip pat įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė, paskirtoji nuobauda nėra per griežta ir yra būtina užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

M. B. skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą aplikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis