Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. T. (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas G. T. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14259-2025 (ROIK: 25277905037) (toliau – ir Nutarimas) paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. T. skundą, 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Apylinkės teismas tokį procesinį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

G. T. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu G. T. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skirti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kurioje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš Institucijos Nutarimo turinio matyti, kad Institucija, atsižvelgusi į tai, kad padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kitų asmenų turtui, G. T. nustatytas 1,03 promilių neblaivumas, kuris daugiau nei du kartus viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą 0,41 promilės ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė, G. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad apeliantas pripažino įvykdęs jam inkriminuotą teisei priešingą veiką bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. T. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskyrė minimalią 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą ir minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą 6 (šešių) mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu paskirdamas ir minimalios 1 (vienerių) metų trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiai Institucijos paskirtai nuobaudai apylinkės teismas pritarė bei nurodė, kad ji teisinga ir proporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas.

9. Skunde nurodoma, kad G. T. nėra padaręs jokių nusikaltimų, nėra piktybinis KET pažeidėjas, jam niekada nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jokių galiojančių nuobaudų neturi, niekada nėra baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Visos šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra nenuneigtinos ir apeliantą charakterizuoja teigiamai, tačiau į šias aplinkybes Institucija, kaip jau minėta, atsižvelgė paskirdama jam tiek minimalią baudą, tiek ir minimalios trukmės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu paskiriant ir minimalios trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tuo tarpu laikyti apelianto asmenybės išskirtinai teigiama ir tuo pagrindu taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, remiantis bylos duomenimis, nėra teisinio pagrindo.

10. Vertinant pažeidėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. T. paskirta administracinio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota, tačiau, kaip minėta pirmiau, G. T. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas (1,03 promilės) daugiau kaip du kartus viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą 0,41 promilės ribą. Neabejotina, kad toks neatsakingas kaltininko elgesys kėlė didelį ir realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Šie duomenys yra svarbūs individualizuojant G. T. taikytiną administracinio poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju jis, būdama brandi asmenybė, sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas tokių savo veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, nors pats nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o jo organizmas, anot jo, dėl brandaus amžiaus jį lėtai skaido, alkoholį jis vartoja retai. Akivaizdu, kad retai alkoholį vartojantis žmogus, žinodamas, kad iš vakaro vartojo alkoholį, 1,03 neblaivumą privalėjo jausti. Be to, žinodamas, kad jo organizmas alkoholį lėtai skaido, o jį, anot apelianto, vartojo iš vakaro, turėjo suprasti, kad 05.57 val. ryto, kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, alkoholis iš jo organizmo dar nebus pasišalinęs, tačiau nebuvo pakankamai suinteresuotas tokios būklės nevairuoti transporto priemonės. Tuo tarpu tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su teigiama G. T. asmenybės charakteristika, kuri nėra išskirtinė, tiek nurodomas poreikis vairuoti transporto priemones dėl darbo funkcijų, tokios išvados nepaneigia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats atsakingas ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, dėl kurių kyla grėsmė minėtos teisės netekti, todėl turi prisiimti neigiamas savo elgesio pasekmes.

11. Pabrėžtina ir tai, kad nors G. T. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis turi ilgą vairavimo stažą bei turi teisę vairuoti ne vienos kategorijos transporto priemones, tai G. T. neatsakingo veikimo jokiu būdu nepateisina, priešingai, šios aplinkybės tik patvirtina, kad jam, kaip patyrusiam vairuotojui, turėjo būti žinomi motorinių transporto priemonių vairuotojams keliami reikalavimai ir galintys kilti padariniai tokių reikalavimų nesilaikius. Aukštesnysis teismas pažymi, kad KET imperatyviai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytus reikalavimus, mokėti KET ir jų laikytis. Apygardos teismas pažymi, kad išskirtinumo šiuo atveju taip pat nesudaro ir G. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo noru išklausė 4 akademinių valandų privalomuosius mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą bei papildomus privalomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, taip pat, kad sumokėjo jam paskirtą baudą. Pažymėtina, kad net ir oficialioje akcinės bendrovės „Regitra“ internetinėje svetainėje nurodoma, kad praradus vairuotojo pažymėjimą, papildomai reikia pasitikrinti sveikatą (jei teisė vairuoti atimta už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, kaip nagrinėjamu atveju), gauti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą bei išklausyti papildomus vairuotojų mokymo kursus, taigi, tai, kad apeliantas išklausė aukščiau nurodytus mokymus bei kursus, nerodo jo išskirtinai teigiamo elgesio – jis elgiasi tiesiog taip, kaip privalomai turi elgtis kiekvienas teisę vairuoti transporto priemones norintis susigrąžinti asmuo. Atitinkamai, niekuo nepagrįsta ir apelianto akcentuojama aplinkybė, jog jis 4 akademinių valandų privalomuosius mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą išklausė išskirtinai savo iniciatyva, kadangi alkoholio ir narkotikų žalos kursai, tai privalomieji mokymai asmenims, kurie būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių medžiagų pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Po alkoholio ir narkotikų žalos kursų išduodamą sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, privaloma pateikti policijoje prieš susigrąžinant vairuotojo pažymėjimą. Taip pat šis pažymėjimas yra reikalingas ir teisme, siekiant sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo laiką. Tuo tarpu paskirtos baudos sumokėjimas taip pat yra asmens, kuriam ji paskirta, pareiga, priešingu atveju, bauda būtų išieškoma priverstinai.

12. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas prašo jo atžvilgiu netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nes tai jam per brangu, tokio prašymo taikyti aukštesnysis teismas negali ir dėl to, nes tai reikštų G. T. teisinės padėties pabloginimą, kadangi tokiu atveju įvertinus minimalų ir maksimalų teisės vairuoti terminą, kai netaikomas antialkoholinio variklio užraktas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui turėtų būti taikomas ne nuo 6 (šešių) mėnesių, kaip šiuo metu, tačiau nuo 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpio, kas pablogintų asmens teisinę padėtį.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau aptariama poveikio priemonė apeliantui paskirta esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, tai yra: 1) tokiai galimybei esant nurodytai ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sutinkant su tokios priemonės skyrimu. Tuo tarpu tai, kad apeliantas laiku neįsivertino antialkoholinio variklio užrakto kainos bei savo finansinių galimybių tokios įrangos įsigijimui ir jos sumontavimui, nesudaro pagrindo neskirti šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės. Esant priešingai išvadai, G. T. atsidurtų kur kas geresnėje finansinėje situacijoje, nei analogišką nusižengimą padarę asmenys, kuriems nesutikus su ANK 311 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymu ar neišreiškus pageidavimo jos skyrimui, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jiems buvo nustatytas ilgesniam, nei 11 mėnesių terminui, taip kaip numato įstatymas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju tik abejų apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių taikymu įmanoma pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nepaisant to, kad už jo padarytą nusižengimą G. T., kaip savo skunde pabrėžia ir jis pats, buvo paskirta ir 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda bei jis turėjo papildomų finansinių išlaidų dėl privalomų papildomų mokymų/kursų baigimo.

14. Be to, nors apeliantas priimant sprendimą dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo aukštesniajam teismui siūlo vadovautis teismų praktika neva panašiose jo nurodytose bylose, visi apelianto nurodyti sprendimai, kuriais aukštesniajam teismui siūloma vadovautis, yra priimti apylinkių teismų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, aukštesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, taip pat aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tuo tarpu vadovautis žemesnės instancijos teismų sprendimais aukštesnysis teismas nėra saistomas ir jais nesivadovauja. Taip pat, pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio taikymas panašiose bylose nėra įprasta teismo praktika ir minėtas straipsnis taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip jau minėta, aukštesnysis teismas išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis G. T. atžvilgiu būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, nenustatė.

15. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama teisėta ir pagrįsta Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista, o G. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.