Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė, neturėdama ieškovės sutikimo, t.y. savavališkai, a) pasistatė 29,5 m. ilgio, 147 cm aukščio šviesai nepralaidžią tvorą šalių žemės sklypų riboje ir b) įsirengė betono trinkelių dangą, besiribojančią su ieškovės žemės sklypu. Nurodytais veiksmais atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus bei jai užtikrinamas savininko teises netrukdomai ir be žalos naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Dėl šviesai nepralaidžios tvoros ieškovės žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovės žemės sklypu, esmingai sumažėjo šios žemės sklypo dalies apšvietimas saulės šviesa, nes dėl atsirandančio šešėlio ši žemės sklypo dalis tapo netinkama dalies želdinių augimui, o dėl betoninių trinkelių dangos įrengimo betarpiškai prie ieškovės žemės sklypo ribos, iš atsakovės sklypo į ieškovės sklypą patenka perteklinis lietaus vanduo, kuris taip pat kenkia šioje žemės sklypo dalyje augantiems želdiniams bei teka per ieškovės žemės sklypą. Ieškovė niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo davusi sutikimo atsakovei įsirengti/statyti nurodytus statinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

7. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

8. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos betono trinkelių dangos ties ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba bei tvoros, skiriančios atsakovės ir ieškovės žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra ginčo, kad betono trinkelių danga sumontuota atsakovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra arčiau kaip 1 m. su ieškovės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bei, kad ginčo tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 25% bendro jos ploto.

10. Tvoros ir betoninių trinkelių dangos įrengimui keliamus reikalavimus reglamentuoja Statinių techniniai reglamentai – STR Nr. 1.05.01:2017 (Statybą leidžiantys dokumentai) bei STR 1.01.03:2017 (Statinių klasifikavimas).

11. Pagal STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas, 3 lentelės, 3.1 bei 4.1 papunkčius, atsakovės tvora, ir betoninių trinkelių danga, kaip plokščias horizontalus inžinierinis statinys, priskiriami I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams.

12. Pagal STR Nr. 1.05.01:2017 (Statybą leidžiantys dokumentai) 7 priedo 1 punkto 1.2.2 papunktį bei 3 punktą, norint įsirengti tiek užtvarą, kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 25% bendro užtvaro ploto, tiek statant stogo neturinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 1 m. atstumu nuo sklypo ribos, privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas (susitarimas).

13. Kaip ir minėta šio sprendimo 8 punkte, ginčo, kad trinkelių danga atsakovės žemės sklype yra sumontuota arčiau kaip 1 m. nuo ieškovės žemės sklypo ribos, bei, kad ginčo tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 25% bendro jos ploto, nėra. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažino, kad rašytinio sutikimo dėl trinkelių dangos įrengimo bei tvoros, nėra. Todėl atsižvelgiant į šio sprendimo 9-11 punktuose nurodytus STR minėtiems statiniams keliamus reikalavimus, taip pat ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus – MB „Laupetra“ atliktą neeilinę statinio apžiūrą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023-12-18 raštą, fotonuotraukas, Nekilnojamojo turto registro išrašus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas negatorinio ieškinio, tai yra, kad ieškovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir tai, kad jos kaip savininkės teisės yra pažeistos.

14. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad ieškinio reikalavimus atsakovė privalo įvykdyti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (procesinio pobūdžio prašymas). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad nurodytas terminas nėra principinis, atsakovė reikalavimus turėtų įvykdyti per protingą terminą, atsižvelgiant į metų laiką (sezoną). Atsakovė teismo posėdžio metu prašė suteikti ilgesnį terminą ieškovės reikalavimams įvykdyti, t.y. bent iki pavasario, kad galėtų surinkti reikiamas lėšas tvoros permontavimo darbams.

15. Teismas įvertinęs tai, kad šis teismo sprendimas (jo neapskundimo atveju) turėtų įsiteisėti sausio mėn., tad po to einantis vieno mėnesio terminas sutaptų su dalimi žiemos, sprendžia, jog yra pagrindas nustatyti ne vieno, o trijų mėnesių terminą pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius (t. y., šio teismo sprendimo neapskundimo atveju tvora privalės būti pašalinta iki 2025 m. balandžio mėn. vidurio). Teismo vertinimu, toks terminas užtikrins šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, be to, leis atsakovei iki nustatyto termino sukaupti tvoros permontavimui reikalingas lėšas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalis).

16. Teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, atsakovė pateikė papildomus duomenis į bylą, t.y. fotonuotraukas, kad trinkelės yra pašalintos bei papildomą paaiškinimą dėl tvoros, t.y., kad ieškovė pretenzijas dėl tvoros pradėjo reikšti praėjus pusantrų metų nuo tvoros įrengimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki posėdžio nežinojo aplinkybės, kad atsakovė betono trinkelių dangą ties ieškovės sklypo riba išmontavo, taip pat į tai, kad iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad būtent ginčo betono trinkelių danga yra išmontuota, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovė ieškovės ieškinio reikalavimą pašalinti savo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos įrengtą betono trinkelių dangą, įvykdė.

17. Atsakovė taip pat papildomai pateikė rašytinį paaiškinimą, kad ieškovė pretenzijas pradėjo reikšti tik po pusantrų metų nuo tvoros įrengimo. Vis gi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, sprendžia, kad pateiktas atsakovės paaiškinimas nėra aktualus nagrinėjamu klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 968 Eur ekspertinio vertinimo bei 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos įrengtą betono trinkelių dangą.

Įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, skiriančią jos ir ieškovės žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), arba ją pertvarkyti taip, kad jos kiaurymių plotas būtų didesnis nei 25% bendro jos ploto.

Priteisti iš atsakovės A. Ž. ieškovei N. Z. 1678 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės A. Ž. į valstybės biudžetą 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, privaloma mokėjimo kopiją pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.