Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis, veikdamas teismo, kuriam teisminga byla vardu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams G. Č., D. A. (ZOOM),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko motina iššoko iš balkono ir žuvo. Buvo ieškoma kur apgyvendinti vaiką, tėvas nerodė noro vaiką pasiimti prižiūrėti. Neliko kitos galimybes kaip vaiką apgyvendinti pas jo patėvį. Buvo inicijuota mobili komanda, atvejo vadybos procesas, kurio atsakovas atsisakė. Nurodė, kad gyvena tik vieno kambario bute, ten nėra sąlygų, nurodė, kad su sūnumi nebendrauja, išlaikymo neteikia, turi skolų, gali būti iškraustytas. Pagalba jam nėra reikalinga, nes jis nesiekia susigrąžinti sūnaus. Vaikas nereiškia noro gyventi su tėvu. Išreiškė norą gyventi su G. A.. Su juo gyvena kaip šeima. Tėvas nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu, nesiima aktyvių veiksmų keisti gyvenimo būdo, bendrauti su vaiku, užmegzti ryšį, tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Mano, kad tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Išlaikymas vaikui teismo jau buvo priteistas, prašo padidinti išlaikymą, nes 130 Eur yra per mažas išlaikymas, vaikas augantis, lankantis mokyklą. Vaikas gauna vaiko pinigus, šalpos pensiją, prašo išlaikymą padidinti iki 200 Eur. Nustatyti lėšų uzufrukto teise, paskiriant laikinąjį globėją. Nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju iki bus paskirtas nuolatinis globėjas. V. D. yra trečiojo asmens vaikas. G. A. yra E. brolis. Trečiasis asmuo tinkamai tenkina poreikius tinkamai bendradarbiauja su specialistais. Iki posėdžio atsakovas nebandė susisiekti, jis nutraukęs bet kokius ryšius su specialistais. Pats nurodė, kad jei norės susigrąžinti vaiką, tai jis pats kreipsis. Vaiko nuomonė taip pat nepakitusi, lapkričio mėnesį išreiškė norą gyventi su G. A., nurodė kad namuose tinkamos sąlygos. Vaikas gauna 85,75 Eur vaiko pinigus, 163,03 Eur našlaičio pensiją. Globos išmoka, viena globėjui – 196 Eur (kaip paskata), vaikui 318,50 Eur, ji skiriama vaiko poreikiams tenkinti. Tai yra vaiko gaunamos pajamos, skiriama vaikui, kuriam skiriama globa. Jis gauna maksimalią sumą, nuo 12 metų ji daugiau nekinta. Tėvas vaikui neteikė išlaikymo iki šiol. Savivaldybės specialistė paaiškino, kad vaiko išlaikymo išmoka yra tada, kai teismo sprendimu priteistas išlaikymas ir globėjas turi kreiptis dėl išmokos gavimo. Tokiu atveju išmoka būtų išminusuojama iš globos išmokos. Atvejo vadybos procesas nebuvo pradėtas, nes nepavyko surasti atsakovo. Palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, tėvas nesidomi vaiku, nusišalinęs nuo priežiūros. Yra visiškai atsiribojęs nuo vaiko. Vaikas nenori gyventi su tėvu, jo nepažįsta. Situacija nėra pasikeitusi. Buvo bendrauta su laikinuoju globėju, tėvas nei dalyvauja vaiko gyvenime, nei teikia išlaikymą. Vaikas nenori gyventi su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

2022 m. kovo 24 d., apie 11.30 val., nepilnametis E. T., gimęs (duomenys neskelbtini)., pastebėjo, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš tryliktame aukšte esančio balkono iššoko jo motina G. T., gimusi (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai nukentėjusią moterį išsivežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, tačiau pakeliui į gydymo įstaigą G. T. mirė. Nepilnametis E. T. 2022 m. kovo 24 d. užpildžius vaiko laikino apgyvendinimo aktą laikinai buvo apgyvendintas pas G. T. sugyventinį G. A.. 2022 m. kovo 28 d. Skyriuje gautas Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro raštas, kuriame be kitos informacijos, susijusios su nepilnamečiu E. T., nurodoma, kad nepilnamečio ugdymu domisi G. T., pažymima, kad vaiko tėvas A. T., gimęs (duomenys neskelbtini)., sūnumi nesidomi. Skyrius išklausė nepilnamečio E. T. nuomonę, nepilnametis nurodė, kad jis su tėvu A. T. visiškai nebendrauja, ryšio nepalaiko ir su juo gyventi nenori. Anot nepilnamečio, tėvas turi problemų su priklausomybe lošimams. Nepilnametis nurodė, kad ateityje norėtų gyventi su motinos sugyventiniu G. A.. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10914- 454/2022 tenkino Skyriaus prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį E. T. iš jo tėvo A. T.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 1 d. įsakymu nepilnamečiui E. T. nuo 2022 m. gegužės 3 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoju paskirtas G. A.. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Skyriuje gautas vaikų gerovės centro „Pastogė“ raštas, kuriame nurodoma, kad nepilnametis E. T. atsisako bendrauti su tėvu A. T.. 2022 m. spalio 24 d. Skyriuje vyko vaiko globos (rūpybos) peržiūra, kurios metu nepilnametis E. T. nurodė, kad su tėvu nebendrauja visiškai, ryšio nepalaiko ir gyventi su juo nenori dėl jo netinkamo gyvenimo būdo - nesaikingo alkoholio vartojimo bei priklausomybės lošimams. Taip pat nepilnametis pažymėjo, kad jis su tėvu nebendravo daug laiko, ir tarp jų ryšio nėra. Atsižvelgus į vaiko globos (rūpybos) peržiūros metu gautą informaciją bei į tai, kad šeimos situacija nesikeičia, Skyrius priėmė sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl vaiko tėvo A. T. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus E. T. atžvilgiu.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko tėvas A. T. savo sūnumi nesidomi, pats nurodė, kad sutinka, kad jo tėvo valdžia vaiko atžvilgiu būtų apribojama neterminuotai, su vaiku nėra užmezgęs jokio ryšio, pagalba jam buvo siūlyta, bet jis nenori jos priimti. Nurodė, kad vaikui išlaikymo neteikia.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jų kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, akivaizdus abejingumas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais, jiems gali būti laikinai ar neterminuotai ribojama tėvų valdžia (CK 3.180 straipsnis). Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios ribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Atsakovas A. T. visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja vaiko auklėjime, nesidomi jo sveikata ir vystymusi, su vaiku nebendrauja, nesudaro vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų ir nesistengia jų sudaryti, nurodydamas, kad jis atsisako pats auginti sūnų ir juo rūpintis, nes neturi tam sąlygų. Be to, ir pats vaikas E. T. atsisako bendrauti su tėvu A. T.. 2022 m. spalio 24 d. Skyriuje vyko vaiko globos (rūpybos) peržiūra, kurios metu nepilnametis E. T. nurodė, kad su tėvu nebendrauja visiškai, ryšio nepalaiko ir gyventi su juo nenori dėl jo netinkamo gyvenimo būdo - nesaikingo alkoholio vartojimo bei priklausomybės lošimams. Taip pat nepilnametis pažymėjo, kad jis su tėvu nebendravo daug laiko, ir tarp jų ryšio nėra. Įvertinus tai, kad 2022 m. balandžio 5 d. atsakovas atsisakė priimti Skyriaus mobiliosios komandos siūlomą pagalbą, atsisako pats auginti sūnų ir juo rūpintis, ir nėra jokių duomenų ir tikimybės, jog situacija gali pasikeisti, todėl tėvo A. T. valdžia vaiko E. T. atžvilgiu ribotina neterminuotai.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie tai, kad situacija yra pakitusi. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovo A. T. vaikui E. T. yra nustatyta laikinoji globa ir jo laikinuoju globėju paskirtas E. T. mirusios motinos sugyventinis G. A., neterminuotai apribojus atsakovo A. T. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. T. atžvilgiu, atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinuoju globėju – G. A. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, lėšų tvarkytojo uzufrukto teisėmis pakyrimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovui A. A. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovo privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2963-896/2017, buvo nutraukta G. T. ir A. T. santuoka, taip pat nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. T., priteistas iš A. T., išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2016-07-04, iki jo pilnametystės, skiriant po 130 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgus į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas atsiėmė reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, o atsakovė atstovė su tokiu prašymu sutiko, taip pat nustačius, kad nepilnametis E. T. gauna išmokas, šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2963-896/2017 G. T. buvo paskirta vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. G. T. 2022 m. kovo 24 d. mirė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 1 d. įsakymu nepilnamečiui E. T. nuo 2022 m. gegužės 3 d. nustatyta laikinoji globa, jo rūpintoju paskirtas G. A..

Minėta, jog ieškovas prašo nepilnamečio E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją).

Nagrinėjant šeimos bylas, teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kitą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui E. T. priteisto išlaikymo tvarkytojas uzufrukto teisėmis, jau buvo paskirtas bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, teismas nutaria pakeisti 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2963-896/2017, dalyje dėl nepilnamečiui vaikui E. T. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teisėmis paskyrimo, nustatant, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas (rūpintojas) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.190 straipsnis).

Dėl laikinos globėjo (rūpintojo) paskyrimo

Minėta, jog ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju (rūpintoju) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją) G. A.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimą atsiėmė, nes vaiko rūpintoju G. A. paskirtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Dėl E. T. laikinosios rūpybos nustatymo. Atsakovo atstovė sutiko su išreikštu prašymu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, turėtų būti priteistos iš atsakovo A. T. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovas A. T. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 1 d. d. sprendimą Nr. (8.2Mr)ATS-C-22-06973 yra atleistas 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju (rūpintoju) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jam paskyrimo.

Pakeisti 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2963-896/2017, dalyje dėl nepilnamečiui vaikui E. T. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teisėmis paskyrimo, nustatant, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas (rūpintojas) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškinio reikalavimus dėl laikinojo rūpintojo paskyrimo (2 reikalavimas) ir išlaikymo vaikui padidinimo (3 reikalavimas) palikti nenagrinėtais.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir dėl laikinojo rūpintojo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrimo, vykdyti skubiai.

Pradėti bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo nepilnamečiui E. T. paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.