- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- e2-2963-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13799-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno energija“
Kategorija 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.
2017 m. gegužės 26 d.
institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei G. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui A. T., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB „Kauno energija“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo: 1. Dėl atsakovo kaltės nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 2. Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, skiriant po 100 EUR kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Priteisti 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4. Paskirti ieškovę G. T. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5. Įsipareigojimus kreditoriui AB „Kauno energija“ palikti asmenine atsakovo prievole; 8. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos metu turėtą T. pavardę; 9. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė G. T. ieškinio reikalavimus palaiko. Ji paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų. Jie gyveno Norvegijoje, ji dirbo viena, atsakovas tingėjo dirbti. Dėl visų šitų priežasčių jos reikalavimu jis išsikraustė. Sūnus liko su ja ir gyvena nuolat su ja. Ji rūpinasi sūnumi. Ji turi dar dukrą, gimusią 2013 m. Ji su dukters tėvu susipažino jau po to, kai nutraukė bendrą gyvenimą su atsakovu. Atsakovas nuo nuo gyvenimo skyrium pradžios neteikė išlaikymo sūnui. Ji pati kartu su sūnumi ir dukra gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Sūnus specialiųjų poreikių neturi, lanko mokyklą, gauna nemokamus pietus, bet ji dar duoda papildomai. Ji šiuo metu nedirba, įsiregistravusi darbo biržoje. Pragyvena iš santaupų. Jos žiniomis atsakovas kitų vaikų neturi. Atsakovas nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Ji su juo bendravo, sakė apie posėdžio laiką ir vietą, bet jis pasakė, kad neatvyks. Atsakovas sveikas. Santuokos metu jie turto neįgijo. Prievolė yra atsakovo asmeninė, nes tai mokesčiai už jo nuosavybę. Prašo palikti santuokinę pavardę (teismo posėdžio, vykusio 2017-05-16, garso įrašas 6 m 08 s – 21 m 49 s).
Atsakovas A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis CPK 384 str. 2 d. kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tinkamai įteiktas teismo šaukimas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas parengiamojo posėdžio metu turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėti iš esmės, padaręs išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo teisėmis, nutarė bylą nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja.
Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk atstovė G. V. raštu pateiktą išvadą teismo posėdyje palaiko. Mano, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, nepažeis vaiko interesų.
A. T. ir G. T. susituokė (duomenys neskelbtini). E. T. gimė (duomenys neskelbtini) tėvai A. T. ir G. T. (el.bylos apyrašas, b.l. 6). Šalys registruotinų kilnojamųjų daiktų neturi (el.bylos apyrašas, b.l. 7-8). A. T. nuosavybės teise priklauso patalpa - kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (el.bylos apyrašas, b.l. 10-11). G. T. nekilnojamųjų daiktų neturi (el.bylos apyrašas, b.l. 9). A. T. turi skolą AB „Kauno energija“ (el.bylos apyrašas, b.l. 16, 31-37). Vaikas E. T. nurodė, kad su mama gyvena nuolat, su tėvu bendrauja retai, bet sutaria gerai. (el.bylos apyrašas, b.l. 139).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų
Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).
Ieškovė G. T. santuoką prašo nutraukti atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, lošė, nesirūpino šeima.
Teismas sprendžia, kad tik ieškovės paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka nutrūko dėl priešingos šalies kaltės. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo, vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.)
Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovė nepateikė reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, tačiau, teismas sprendžia, kad nagrinėjant klausimą dėl santuokos nutraukimo, tikslinga išspręsti ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos klausimus.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, jie kartu gyvena visą laiką, todėl teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau tėvas su sūnumi bendrauja retai. Taip pat iš vaiko nuomonės išklausymo protokolo matyti, kad vaikas su tėvu bendrauja, gerai sutaria, ginčų nekyla. Teismas daro išvadą, kad tėvo ir vaiko bendravimo tvarka nustatytina be apribojimų.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 100 Eur. Ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikiams reikia iki 200 Eur išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad prisideda prie būsto komunalinių mokesčių mokėjimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vaikui reikia skirti lėšų aprangai, laisvalaikiui, tobulėjimui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma 100 Eur suma iš atsakovo nepatenkins vaiko poreikių. Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė turi dar vieną mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti minimaliems sūnaus poreikiams. Todėl teismas iš atsakovo priteisia 130 Eur išlaikymą vaikui E. T., ir sprendžia, kad tokio išlaikymo priteisimas atsakovo interesų.
Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m., t.y. nuo tada, kai jie pradėjo gyventi skyrium, iki ieškinio teismui pateikimo vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą sūnui, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas po 100 Eur per mėnesį, iš viso 3600 Eur (36 mėnesiai) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl turto ir prievolių padalinimo
Šalys santuokos metu šalys turto neįgijo, todėl turto padalinimo klausimas nespręstinas.
Tarp šalių ir trečiojo asmens AB „Kauno energija“ nekilo ginčas dėl prievolės likimo, todėl darytina išvada, kad skola kreditoriui AB „Kauno energija“ yra asmeninė atsakovo prievolė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista ar šios išlaidos atidėtos, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.). Todėl iš atsakovo priteistinas ½ dalis, t.y. 15,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 116,10 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista įstatymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už teisinę pagalbą ieškovei sudaro 140,03 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 7,81 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. T., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimą su nepilnamečiu vaiku E. T., gim. (duomenys neskelbtini) pagal tėvų susitarimą, be apribojimų.
Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-07-04, iki jo pilnametystės, skiriant po 130 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį.
Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 3600 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini).
Paskirti G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Po santuokos nutraukimo G. T. palikti pavardę „T.“, A. T. palikti pavardę „T.“.
Įsipareigojimus kreditoriui AB „Kauno energija“ palikti asmenine A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 131,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 60 ct) žyminį mokestį ir 7,81 Eur (septynis eurus 81 ct) pašto išlaidas valstybei.
Priteisti valstybei iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 140,03 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 3 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.