Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-22 · Civilinė byla Nr. 2A-77-544/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
2A-77-544/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
AB „Kauno energija“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 27.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-77-544/2010

Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.1; 45.2; 45.5; 95.3; 121.18;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant trečiojo asmens atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-266-2009 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. J., atstovaujamam globėjo Aknystos pensionato, tretysis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją 13 073,67 Lt, už šilumos energijos tiekimo sistemų aptarnavimą 1142,17 Lt, 937,99 Lt delspinigių, viso - 15 153,83 Lt, 455 Lt žyminio mokesčio, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 89-90). Nurodė, kad tiekė šilumos energiją į atsakovo naudojamą butą Maironio g. 4-7a, Kaune, jis šilumos energiją vartojo, tačiau už ją nemokėjo. Su atsakovu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis raštu nesudaryta, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Naudodamas tiekiamą šilumos energiją atsakovas pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš jo kylančią prievolę už patiektą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais. Atsakovas minėtame bute gyveno savivaldybės nuomininko teisėmis iki 2008-03-26 ir įsiskolino ieškinio sumą. Ieškovas nesutiko byloje keisti atsakovą, nes yra įsitikinęs, kad atsakovu turi būti A. J., o ne savivaldybė.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009-10-22 sprendimu ieškinį atsakovui A. J. atmetė. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fonde nuomos tipinė sutartis dėl buto, esančio Maironio g. 4-7a, Kaune, nuomos buvo sudaryta su M. Z., kuri 2000-06-19 mirė. Po jos mirties bute toliau liko gyventi jos sūnus A. J., su kuriuo atskirai nuomos sutartis nesudaryta. Kauno miesto apylinkės teismas 2005-01-18 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje iškeldinti A. J. iš minėto buto su visa manta nesuteikiant kito gyvenamo ploto, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, minėtas teismo sprendimas dėl iškeldinimo vykdomas nebuvo ir jis toliau gyveno minėtame bute iki buvo apgyvendintas pensionate 2008-03-27. 2006-01-26 minėto teismo sprendimu A. J. pripažintas neveiksniu, o 2008-05-29 teismo nutartimi jo globėju paskirtas Aknystos pensionatas, kuriame jis gyvena nuo 2008-03-27. Nuo 2001-04-01 iki 2008-03-26 atsakovas nemokėjo mokesčių už tiekiamą į minėtą butą šilumos energiją. Buto savininkė nurodytu laikotarpiu buvo Kauno miesto savivaldybė, kurią su atsakovu siejo žodinė nuomos sutartis. Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 punkte nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Teismas sprendė, jog pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalis yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas. Todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybė. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas galėjo susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, tačiau šiuo atveju tokia sutartis nebuvo sudaryta. Todėl teismas sprendė, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis buvo buto savininkė Kauno miesto savivaldybės administracija. Ji nesudarė su nuomininku nuomos sutarties, neaptarė mokėjimo už šiluminę energiją tvarkos ir sąlygų aplinkybių, kas neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje buvęs buto nuomininkas nėra tinkamas atsakovas, o, kadangi ieškovas nesutiko keisti atsakovą, tai teismas ieškinį atsakovo A. J. atžvilgiu atmetė. Nusprendus, kad byloje atsakovu yra ne tas asmuo, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, teismas nebesprendė skolos ir delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo klausimų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Anykščių apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nustatė, kad buto, esančio Maironio 4-7a, Kaune, nuomininkė buvo M. Z. ir kad su ja buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. 2000-06-19 po M. Z. mirties bute liko gyventi jos sūnus A. J., su kuriuo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-06-23 įsakymu Nr. A-2223 atkūrė R. S. A. nuosavybės teises į tėvo S. A. turėtą butą Maironio g. 4-7, Kaune ir nusprendė minėtą butą grąžinti natūra. 2008-04-09 perdavimo ir perėmimo aktu Nr. 767 minėtas butas perduotas Audriui K. G.. 2005-01-18 Kauno miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl A. J. iškeldinimo iš minėto buto, paaiškėjo, kad jis serga psichine liga, todėl, kol vyko pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo procesas, buvo nutarta nevykdyti šio sprendimo priverstine tvarka. Atsakovas minėtame bute gyveno laikotarpiu nuo 2001-04-01 iki 2008-03-26, kada buvo apgyvendintas pensionate, naudojosi į šį butą tiekiama šilumine energija ir butas nebuvo priskirtas socialiniam būstui. Butus, kurie buvo numatyti grąžinti savininkams, savivaldybė faktiškai valdė, tačiau nebuvo jų teisėta savininkė. Pagal CK 330 str. (1964 m. redakcija) ir CK 6.589 str., gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl mirus buto nuomininkei M. Z. jos teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, perėmė jos sūnus A. J.. 2000-02-17 nuomos sutarties 2.2 p. buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tai, kad rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta su atsakovu nebuvo, nepanaikino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis fakto ir iš to atsiradusios pareigos mokėti mokestį už tiektą šilumos energiją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. J., atstovaujamas globėjo Aknystos pensionato, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad buvo savininkė ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis buvo Kauno miesto savivaldybė. Ieškovas AB „Kauno energija“ su ieškovu A. J. nebuvo sudariusi jokių sutarčių. Savivaldybė netinkamai rūpinosi jai priklausančiu būtu, nors, būdama AB „Kauno energija“ steigėja ir akcininke, turėjo žinoti apie šiluminės energijos įsiskolinimus. Ieškovas ieškinį pateikė tik tada, kad A. J. buvo pripažintas neveiksniu ir jam buvo paskirta globa, o laikotarpiu nuo 2001-04-01 iki 2008-03-26 nieko nedarė, nors privalėjo būti rūpestinga ir atidi jai patikėto turto šeimininkė.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais ir motyvais, nes jie pagrįsti byloje esančių įrodymų visuma. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad buto Maironio g. 4-7, Kaunas, priklausiusio tuometinei Kauno savivaldybės įmonei, pagrindinė nuomininkė pagal 2000 -02-17 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį buvo M. Z., kuri mirė 2000-06-19 (b. l. 111-112). Po pagrindinės nuomininkės mirties bute liko gyventi jos sūnus atsakovas A. J., kuris minėtame bute nuo 1974 metų gyveno nuomininko šeimos nario teisėmis. Atsakovas minėtame bute laikotarpiu nuo 2001-04-01 iki 2008-03-26 gyveno, naudojosi tiekiam šilumos energija ir už ją nemokėjo (b. l. 16-23, 89-90). 2008-05-29 teismo nutartimi atsakovui nustatyta globa ir globėju paskirtas Aknystos pensionatas, kuriame atsakovas gyvena nuo 2008-03-27 (b. l. 33, 34, 35, 84-86). Iš minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų matyti, kad butas buvo suteiktas naudotis nuomininkei ir jos šeimos nariams. Pagal sutarties 5 p., nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties, ką pagrįstai nurodo ir apeliantas. Pagal šios sutarties 2.2 p., nuomotojas Kauno miesto savivaldybės įgaliota įstaiga ir nuomotoja buvo susitarę, kad nuomininkas kas mėnesį LRV nustatyta tvarka turi sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau šalys nebuvo sutarę, kad nuomininkas pats mokės ir už į butą tiekiamą šilumos energiją (b. l. 109, 110). Po pirminės nuomininkės mirties nuomos sutartis dalyje dėl pirminės nuomininkės pakeitimo kitu šeimos nariu (atsakovu) ar dėl to savininkas ar nuomotojas mokės už tiekiamas paslaugas ir šilumos energiją pakeista nebuvo (1964 m. CK 343 str. 1, 2 d. ar 2000 m. CK 6.602 str.). Su atsakovu nebuvo sudaryta nauja rašytinė gyvenamos patalpos nuomos ar kitokia sutartis dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją. 2005-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių nuspręsta A. J. iškeldinti iš buto Maironio g. 4-7, Kaune su visa jam priklausančia manta nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Juridiniu ieškinio pagrindu nurodyti CK 6.589 str. 1 d., 6.611 str., kurie numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas bei kad su jais gali būti nutraukta nuomos sutartis ir jie iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jis nuolat nemoka buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas (b. l. 29-30).

Byloje ginčas kilęs dėl to, kas turi mokėti tiekėjui už šilumos energiją, kuri buvo tiekiama į Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį socialinį būstą, kuriame nuomininko teisėmis gyveno atsakovas. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK numatytos bendrosios energijos pirkimo-pardavimo teisės normos ir specialiosios, šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisinės normos, nustatytos LR Šilumos įstatyme bei jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose (Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos). Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 31 d., Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 punkto nuostatas ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Taisyklėse išskiriamos šilumos pirkimo–pardavimo sutartys ir šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys. Taisyklių 5 punkte šilumos pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, vartojančio tiekiamą šilumą pastate, kuriame įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis, o šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens šilumos vartotojo, vartojančio šilumą patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal Taisyklių 62 punktą, šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą, standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas nepaisant to, kas faktiškai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyviais galėjo būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas galėjo susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, kaip kad šiuo atveju, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas, kuris ir turi mokėti už tiekiamą šilumos energiją į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Šiuo klausimu esant panašioms faktinėms aplinkybėms tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz., 2008-01-30 nutartis civinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 str. 1 d., 2 d., nuostatas, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o 2 dalyje – kad standartinės sąlygos šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Taisyklių 56, 57, 65, 66 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir kad standartinės sąlygos galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šių sutarčių sąlygų. Atsakovas A. J. ir tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nebuvo sudarę jokios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl teisėjų kolegija sutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo išvada, kad savivaldybė, civiliniuose teisiniuose santykiuose veikdama lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, būdama buto Maironio g. 4-7a, Kaune savininkė, nuomodama būstą, atsakė už tinkamą šios funkcijos vykdymą. Neaptardama su nuomininku nuomos sutarties ir mokėjimo už šiluminę energiją aplinkybių, ji neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko reikalavimų. Be to, nutraukusi nuomos sutartį su atsakovu ir 2004-2005 metais kreipdamasi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto tuo pagrindu, kad jis nuolat nemoka mokesčių, Kauno miesto savivaldybė net nepareiškė ieškinio atsakovui dėl tam tikrų nesumokėtų mokesčių priteisimo. Todėl, ankstesnėje nuomos sutartyje nesant nuostatos dėl to, kad nuomininkas turi mokėti už tiekiamą šilumos energiją bei nesudarius naujos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su asmeniu, kuris faktiškai naudojosi energija, pats buvo savininkas liko atsakingas už pateiktą šiluminę energiją prieš tiekėją. Todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. J. nėra tinkamas atsakovas, o, kadangi ieškovas nesutiko, kad šis jis būtų pakeistas kitu, teismas pagrįstai ieškinį jo atžvilgiu atmetė.

Apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į butą buvusiems savininkams ir jų įpėdiniams ir buto grąžinimo natūra aplinkybių šio ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl išsamiau teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė