Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-1703-944/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
e2-1703-944/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16809-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
P. M.
Atsakovas
E. V.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 2.6.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1703-944/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16809-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.5; 3.2.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant ieškovui P. M.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei E. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką. Nurodė, kad nuo kūdikystės nepilnamečiu vaiku jis rūpinasi vienas, atsakovė neprisideda nei prie dukters auklėjimo, nei išlaikymo. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad dukra lanko pirmą klasę, yra sveika specialiųjų poreikių neturi. konkrečios sumos išleidžiamos vaiko poreikiams nurodyti negalėjo. Paaiškino, kad rūbais, avalyne padeda artimieji, dukra valdo viską, ko pageidauja.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas buvo įteiktas viešai. Atsakovė savo pozicijos dėl reiškiamo ieškinio ir jo reikalavimų nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais. Teigė, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškovu, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų vaiko interesus, taip pat turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas P. M., motina – E. V..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovo paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas nepilnamečiu vaiku rūpinasi nuo gimimo. Duomenų, kad atsakovė prieštarautų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti suma – 150 Eur, yra mažesnės nei minimali, todėl jos pagrįstumas papildomai nėra įrodinėtinas. Ieškovas nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Byloje duomenų, apie atsakovės turtinę padėtį nėra, teismui užklausus duomenis iš VSDFV, duomenų apie darbinius santykius nėra. Teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei įsiteisė asmeniškai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jokių duomenų dėl pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nenurodė. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo reikalaujama suma yra minimali, atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl priteistina.

Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-08-22) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas nurodo, kad CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavime nurodo, kad prašo nustatyti bendravimo tvarką, tačiau konkrečios bendravimo tvarkos nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo kūdikystės atsakovė nėra mačiusi dukros, realiai nėra jokio bendravimo su nepilnamečiu vaiku.

Įvertinus šias aplinkybes teismas nurodo, kad teismas sprendžia bendravimo tvarkos nustatymo klausimą tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčas. Kadangi šiuo atveju apskritai nėra bendravimo tarp šalių, atitinkamai nėra ir ginčo, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Teismas išaiškina, kad vėliau, vaiko motinai ir dukrai nusprendus bendrauti, ar pageidaujant dėl bendravimo tvarkos, šis klausimas gali būti sprendžiamas tarp tėvų, ir tik nesusitarus, gali būti kreipiamasi į teismą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistina bendra 72 Eur žyminio mokesčio suma (po 31 Eur už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimą) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą).

Iš atsakovo priteistina 9,25 Eur pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268–270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies:

nustatyti nepilnamečio vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-08-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Eur žyminio mokesčio ir 9,25 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė