Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 metų ir 9 mėnesių – iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo – ir P. P. skirta galutinė subendrinta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios P. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje ((duomenys neskelbtini)), iš tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – 0,0055 g sintetinio kanabinoido 5-fluoro-ADB,\ – iki kol 2017 m. lapkričio 10 d. apie 20.20 val. šias medžiagas kelnių kišenėje rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. prašo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir švelnesnę bausmę.Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taip pat pažymi, jog turi gyvenamąją vietą ir 2016 m. gruodžio 12 d. gimusią dukrą, kuria reikia rūpintis. Skunde taip pat prašoma peržiūrėti Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-31-384/2016 bei skirti psichiatrijos ekspertizę, kadangi jis nuo vaikystės serga silpnaprotyste, o, nagrinėdamas minėtą bylą, Jurbarko rajono apylinkės teismas teismo psichiatrijos ekspertizės neskyrė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir skirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo P. P. skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, prašoma skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl tų klausimų, dėl kurių buvo paduotas apeliacinis skundas. P. P. apeliaciniu skundu taip pat prašo peržiūrėti Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-31-384/2016, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendis nėra šios apeliacijos dalykas, todėl dėl jo teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo

P. P. tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius duomenis apie nuteistajam nustatytą lengvą protinį atsilikimą, nuteistojo gynėja advokatė Sandra Pilkauskaitė tokį nuteistojo prašymą palaikė ir prašė apeliacinės instancijos teismo skirti byloje teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, siekiant nustatyti ar nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, bei išsireikalauti iš VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro ekspertizės atlikimui reikalingus P. P. medicininius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą 2018 m. gegužės 16 m. protokoline nutartimi gynėjos prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išreikalauti iš VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro P. P. medicininius dokumentus, į kitą teismo posėdį kviesti teismo psichiatrą ekspertą Sigitą Simanauską. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, jog iš VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos P. P. ambulatorinės kortelės matyti, jog nuteistajam yra nustatytas įgimtas intelekto defektas, kuris atitinka lengvą protinio atsilikimo laipsnį – 67 balus, todėl formaliai teismo psichiatrijos ekspertizę reikėtų atlikti. Tačiau ekspertas pažymėjo, jog atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nagrinėjamu atveju nėra tikslinga, kadangi nuteistojo pakaltinamumo klausimas nekistų. Ekspertas paaiškino, jog nuteistajam lengvas protinis atsilikimas nustatytas nuo gimimo, diagnozuota liga nėra progresuojanti, o intelekto koeficientas, pagal kurį diagnozuojamas protinis atsilikimas, su žmogaus amžiumi tik didėja. Lengvas protinis atsilikimas diagnozuojamas tais atvejais, kai intelekto koeficientas nesiekia 69 balų, taigi nuteistajam trūksta tik 2 balų. Ekspertas taip pat pažymėjo, jog sprendžiant asmens pakaltinamumo klausimą vertinamas ir nusikalstamos veikos pobūdis, o P. P. padaryto nusikaltimo pobūdis neleidžia teigti, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad nuteistajam praeityje diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, savaime nereiškia, jog byloje būtina atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės, jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai, įvertinusiai bylos duomenis, pateiktus nuteistojo medicininius dokumentus, aukščiau nurodytus teismo psichiatro eksperto, turinčio 23 metus ekspertinio darbo stažo, duotus paaiškinimus, jo rekomendaciją P. P. neskirti teismo psichiatrijos ekspertizės, abejonių dėl P. P. gebėjimo nusikalstamos veikos padarymo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl ko būtų tikslinga tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos prašymą skirti ekspertizę, nekyla.

Dėl bausmės švelninimo

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. P. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į P. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), P. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.Vertinant P. P. asmenybę, pažymėtina, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo buvo šešis kartus teistas, nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstama veika, už kurią P. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, kas rodo, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gerai suvokdamas bausmės neišvengiamumą, sąmoningai padarė naują nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad P. P. pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus – vos 15 metų, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 20 d., 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiais paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau, vadovaujantis BK 92 straipsniu, jos vykdymas atidėtas) nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo priešingo teisei elgesio nekeitė ir toliau nusikalsdavo, nesilaikydamas įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio normų.

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos P. P. charakteristikos ir pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog jis charakterizuojamas neigiamai – nuteistasis nereaguoja į jam taikomas drausminio poveikio priemones, nesugeba paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms elgesio taisyklėms (vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus yra pažeidęs net 16 kartų), nei karto neskatintas, taip pat nevykdo socialinės reabilitacijos plano, nekoreguoja savo elgesio teigiama linkme. Aukštesniojo teismo nuomone, P. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ankstesni teistumai, jo elgesys įkalinimo įstaigoje, rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis, laikytis visuomenės normų bei įstatymų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat aiškiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris nustatytas šiek tiek didesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir pripažįsta kaltę, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu – pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino lengvinančia jo atsakomybę, į ją atsižvelgė skiriant bausmę, taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės skyrimą nuteistajam, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog nuteistasis turi gyvenamąją vietą bei 2016 m. gruodžio 12 d. gimusią dukrą. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai neskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, taip pat skundžiamu nuosprendžiu nepažeistos bausmių skyrimo taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.