Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-06 · Administracinė byla Nr. eI-4328-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
eI-4328-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02240-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
L. Z.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Trečiasis asmuo
E. R.
Administracinė byla Nr. eI-4328-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02240-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo E. R., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017-06-21 sprendimą Nr. (17)SN110)SP-59 „Dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) dramos teatre tyrimo“.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad ginčijamu sprendimu buvo įvertintas jo elgesys trečiojo suinteresuoto asmens E. R. atžvilgiu. Šiuo sprendimu konstatuota, kad jis nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Įstatymas) 6 str. 4 p., todėl padarę pažeidimą, nustatytą Įstatymo 11 str. 5 d., ir dėl šio padaryto pažeidimo buvo įspėtas. Su ginčijamu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodo, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Paaiškino, kad Tarnyba 2017-05-30 raštu Nr. (l 7)SN-110)S-324 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) pareikalavo pateikti paaiškinimus dėl E. R. aprašytų skundžiamų seksualinio priekabiavimo veiksmų. Prie Rašto nebuvo pridėti jokie priedai. Būtent į Rašte nurodytas aplinkybes 2017-06-05 davė paaiškinimus. Kaip matyti iš sprendimo turinio, jame nurodyti veiksmai, kuriais jis neva priekabiavo prie E. R., yra grindžiami išimtinai tik garo įrašais, kurių turinys nebuvo atskleistas Rašte. Apie E. R. pateiktą garso įrašą Rašte net neužsiminta, todėl, duodamas paaiškinimus, apie jokį garso įrašą nežinojo. Tokiais savo veiksmais atsakovė atėmė iš jo galimybę duoti paaiškinimus dėl vienintelio įrodymo.

Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dienos (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“, dar net negavus jo paaiškinimo ir nepriėmus sprendimo, dalyvavo lygių galimybių kontrolierius ir viešai reiškė savo poziciją, kad jo veiksmai yra seksualinis priekabiavimas. Tai rodo, kad lygių galimybių kontrolierius buvo iš anksto nusistatęs prieš pareiškėją ir jam nebuvo svarbūs jo paaiškinimai ar atliekamas tyrimas. Dėl garso įrašo pažymėjo, kad jis buvo nesąžiningai ir neteisėtai panaudotas prieš jį, kadangi jame girdimas pokalbis yra ne realus pokalbis tarp teatro vadovo ir teatro darbuotojos, o spektaklio repeticija. E. R. įrašė šią repeticiją ir, išimdama dalį įrašo iš konteksto, ją pateikė kaip realų pokalbį. Iš garso įrašo girdėti, jog buvo modeliuojama situacija, kurioje aktorė galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi seksualinį šantažą išgyvenanti mergaitė, ir dėl to galėtų geriau suvaidinti spektaklį. Pareiškėjas skunde nupasakoja spektaklio mintį bei teigia, jog aktorė bandė suvaidinti seksualinio priekabiavimo sceną „savais žodžiais“, tačiau nepavykus, teko pasilikti prie senojo pjesės teksto. Pabrėžė, kad su E. R. niekada nebendravo jokiomis seksualinio pobūdžio temomis ne teatrinės veiklos kontekste, nereikalavo iš jos jokio seksualinio elgesio ir niekaip prie jos seksualiai nepriekabiavo. Net jeigu garso įrašas būtų traktuojamas taip, kaip jį pateikia E. R., jis nepatvirtina jokių seksualinio priekabiavimo veiksmų, apie kuriuos nurodo E. R.. Sprendime nurodoma, kad E. R. pateikė skundą, kuriame išdėstė visas aplinkybes dėl jo, kaip vadovo, seksualinio priekabiavimo: 1) replikomis dėl būtinybės jį pabučiuoti, tokiu būdu išreiškiant padėką už jo darbą ir režisavimą); 2) pasakymais, kad po premjeros E. R. turės su juo „permiegoti“; 3) veiksmais: prievartiniu bučiavimu, kišant liežuvį į burną ir nurodant, kad ji išsižiotų. Nė vieno iš šių veiksmų nepatvirtina garso įrašas. Jame nėra jokių E. R. ar jo pasisakymų dėl šių seksualinio priekabiavimo veiksmų, o priešingai – garso įraše E. R. teigia, kad asmeninių santykių nebuvo, ir pokalbis vyksta tik apie vieną fizinį veiksmą – rankos paspaudimą, kas savaime nėra joks seksualinis priekabiavimas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo sprendimo išvados dėl seksualinio priekabiavimo, paremto garso įrašu, yra aiškiai nepagrįstos.

Nurodo, kad dėl E. R. skunde nurodytų veiksmų išsamiai pasisakė paaiškinimuose į kuriuos, deja, sprendime neatsižvelgta. Papildomai pažymi, kad 99,9 procentai visais laikais parašytų pjesių yra apie meilę, o jauni aktoriai atėję į teatrą vaidins viską, kas susiję su meile, aistra, seksualiniais troškimais, pavydu. Su šiais dalykais bus susieti ir jų vaidinamų personažų jausmai, poelgiai, mintys. Aktoriams reikia vaidinti įvairius vaidmenis, todėl jis, niekada neleisdamas fiziškai prisiliesti prie jo ir pasitelkus į pagalbą kokią nors eilėraščio ištrauką, prašo tai suvaidinti. Jei aktoriai ugdymo metodų nesuprato arba neteisingai juos interpretuoja, mano, kad tai ne metodų, o aktoriaus problema. Jeigu kiekvieną kartą repetuojant pjeses, kuriose reikia aktoriui atskleisti aistrą, seksualinius jausmus ir pan., režisieriaus elgesys (metodai) būtų traktuojami kaip seksualinis priekabiavimas, tada, matyt, visus teatrus reikėtų uždaryti ir visus režisierius nuteisti už seksualinį priekabiavimą. Reikėtų nuteisti ir aktorius, kurie repeticijų ar spektaklio metu savo partnerio atžvilgiu atlieka veiksmus formaliai atitinkančius seksualinio priekabiavimo požymius.

Pažymėjo, kad sprendime nurodyta prezumpcija, remiantis skunde nurodytais motyvais, yra paneigiama. Pareiškėjo nuomone, E. R. klysta, vertindama teatrinio (kūrybinio) darbo metodus arba sąmoningai, turėdama savo tikslų, siekia jam pakenkti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Tarnyboje 2017-05-26 gautas E. R. skundas, kuriame teigiama, jog ji patyrė seksualinį priekabiavimą darbe. Aktorė nurodė, jog repeticijų metu pareiškėjas ne vieną kartą minėjo jai, jog po spektaklio „(duomenys neskelbtini)“ premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas. Taip pat, pasak aktorės, pareiškėjas jai sakė, kad tik turėdama lytinius santykius su juo ji bus žvaigždė, o jei ne – bus priversta išeiti iš darbo. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. prieš repeticiją pareiškėjas pasakė: „ateik čia“, suėmė jai už veido bei pradėjo ją bučiuoti per prievartą, įsakydamas jai išsižioti. Tą pačią dieną po repeticijos išjungė šviesą ir vėl suėmė už veido bei pradėjo bučiuoti per prievartą. Pasak aktorės, pareiškėjas suėmė taip stipriai, kad ji negalėjo jam pasipriešinti. Lygių galimybių kontrolierė įvertinusi, ar aktorės skunde išdėstytas pareiškėjo elgesys turi seksualinio priekabiavimo požymių bei ar pareiškėjas savo elgesiu nepažeidė Įstatymo 6 str. 4 p., nustatančio darbdavio pareigą, įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises, imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo, konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai, išreikšti aktorės atžvilgiu, laikytini seksualiniu priekabiavimu, ir ginčijamu sprendimu nusprendė įspėti pareiškėją dėl padaryto pažeidimo.

Pagal Įstatymo 2 sr. 6 d., seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad seksualinį priekabiavimą apibūdina du aspektai: 1) nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu; 2) tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką, tiriant aktorės skundą buvo analizuojama, ar pareiškėjo, kaip darbdavio elgesyje, pasireiškė šie aspektai aktorės atžvilgiu. Tarnybos manymu, minėti aspektai labai išsamiai aptarti ginčijamame sprendime.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 30 str. 1 d., fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo lygių galimybių kontrolieriui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais bei kita medžiaga ir įgyvendinti kitus lygių galimybių kontrolieriui teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Minėta teisės norma neįpareigoja lygių galimybių kontrolieriaus, atliekant skundo tyrimą, kviesti asmenis bei suteikti jiems galimybę teikti paaiškinimus ne raštu, o žodžiu. Minėtas įstatymas taip pat nenumato jokių apribojimų, pareiškėjui ir/ar skundžiamajam asmeniui pageidaujant, atvykti į Tarnybą bei pateikti paaiškinimus ne tik raštu, bet ir žodžiu. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti teise būti išklausytam ne tik raštu, bet ir žodžiu. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 4 str., pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Lygių galimybių įstatymas įtvirtina teisinę prezumpciją, kad diskriminaciniai veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atlikti, jei ieškovas pateikia prima facie aplinkybes, tai ieškovui šių aplinkybių įrodinėti nereikia ir jos laikomos tikromis tol, kol atsakovas šių faktinių aplinkybių nenuginčija. Tai yra vadinamasis įrodymų naštos perkėlimas (angl.: shift of burden of proof) diskriminacijos bylose. Ieškovo pateiktos prima facie aplinkybės bus laikomos tikrais, įvykusiais faktais, kol atsakovas šios prezumpcijos nenuginčys. Atsižvelgiant į tai, kad aktorė pateikė prima facie aplinkybes, pareiškėjas, kaip skundžiamas asmuo, turėjo teisinę pareigą įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą su prašymu pateikti paaiškinimus ne tik raštu, bet ir žodžiu, darytina išvada, jog jo manymu, jis pasinaudojo savo teise būti išklausytam.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Rašte nebuvo nurodyta, jog aktorė pateikė garso įrašus, pažymėjo, kad 2017-06-28 pareiškėjo atstovas susipažino su tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje atsispindi visų pateikiamų (gautų Tarnyboje) į bylą dokumentų datos. Aktorė į Tarnybą kreipėsi 2017-05-26, Raštas pareiškėjui išsiųstas 2017-05-30, o atsakymas į paklausimą gautas 2017-06-05. Papildomą medžiagą su garso įrašais aktorė pateikė Tarnybai 2017-06-06, todėl akivaizdu, jog Tarnyba, kreipdamasi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo, 2017-05-30 negalėjo žinoti, jog 2017-06-06 Tarnybai bus pateikti nauji įrodymai. Be to, įrodymai patys savaime nėra aplinkybės, į kurias reikia teikti atsiliepimą. Įrodymai tik patvirtina, ar paneigia aplinkybes, kurias pareiškėjas įvertino 2017-06-05 atsakyme. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Kontrolierė išreiškė poziciją, kad pareiškėjo veiksmai yra seksualinis priekabiavimas, pažymėjo, kad jis skunde nenurodė tikslaus laiko, minučių ir sekundžių tikslumu, kada Kontrolierė, anot pareiškėjo, išreiškė laidoje poziciją, jog jo veiksmuose yra įžvelgiamas seksualinis priekabiavimas. Pareiškėjo aplinkybė nėra įrodyta, o skunde nurodytas teiginys dėl Kontrolierės pasisakymo neturi jokio pagrindimo. Atkreipia dėmesį, jog minėtoje laidoje Kontrolierė nurodė, kokie veiksmai yra laikomi seksualiniu priekabiavimu, tačiau nevertino pareiškėjo veiksmų aktorės atžvilgiu. Pareiškėjo veiksmų analizė buvo atliekama, tiriant aktorės skundą Tarnyboje.

Kritiškai vertintina pareiškėjo teiginį, jog garso įrašas yra nesąžiningai ir neteisėtai naudojamas prieš jį. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 2 d. garso įrašas yra laikomas įrodymu byloje, nustatant faktinius duomenis. Aplinkybė, jog tam tikras įrodymas padeda nustatyti faktą, kuris nėra palankus pareiškėjui, negali būti laikomas nepagrįstu ir nesąžiningu. Pažymėjo, kad susipažinus su pareiškėjo pateiktu mono spektaklio scenarijumi, sunku įsivaizduoti, kokia scena galėjo būti pakeista garso įraše girdimu pokalbiu. Garso įraše girdima, jog aktorė įeina į pareiškėjo, kaip vadovo kabinetą (pasibeldimas į duris, pareiškėjo žodžiai: „taip taip, labas, gal arbatos...taip sėdim, ar taip, sakei, kad nori pasikalbėti“) ir pradeda pokalbį, kaip su vadovu, o ne partneriu, su kuriuo vaidintų spektaklyje. Pažymėjo, jog spektaklis „(duomenys neskelbtini)“ yra mono spektaklis, kuriame vaidina vienas aktorius, o būtent – aktorė E. R., tuo tarpu garso įraše girdimas dialogas, t. y. aktorės ir pareiškėjo pokalbis. Vadovaujantis 2017-06-05 pateiktais argumentais, jog dauguma teatro vadovų patys fiziškai lipa ant scenos ir vaizduoja vieną ar kitą kuriamo personažo išraišką, jaučiamą emociją, ar kitokį kūno judesį, daro išvada, jog repeticijos vyksta scenoje, o ne vadovo kabinete. Šiuo atveju akivaizdu, jog aktorės ir pareiškėjo pokalbis vyko pareiškėjo kabinete, o aktorė atėjo pasikalbėti dėl netinkamų ir nepageidaujamų pareiškėjo veiksmų jos atžvilgiu, o ne repetavo pjeses scenarijų. Nurodo, kad 2017-03-19 garso įraše girdimas pokalbis tik sustiprina aktorės nurodytas aplinkybes dėl prievartinio aktorės bučiavimo, lietimo ir replikų apie „permiegojimą“. Nesant minėtiems pareiškėjo veiksmams aktorės atžvilgiu, jai nebūtų pagrindo eiti pas pareiškėją, kaip teatro vadovą į kabinetą bei sakyti: „kiek perspaudėt nuo darbinių iki asmeninių santykių“. Be to, 2017-06-05 atsakyme pareiškėjas neneigė, jog tokie veiksmai: „ateik čia“ arba įsakymas išsižioti, suėmimas už veido, šviesos užgesinimas, yra tiesiog repeticijų fragmentų ištraukimas iš visiškai teisėto profesionalaus scenos meno ir jokiu būdu ne diskriminacinio darbinio konteksto.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštarauja pats sau, t. y. neigia skunde tai, ką patvirtino 2017-06-05 atsakyme. Be to, skundo pradžioje pareiškėjas teigė, kad jam buvo apribota teisė būti išklausytam, tuo tarpu, skundo pabaigoje, jis nurodo, jog dėl aktorės (E. R.) skunde nurodytų veiksmų išsamiai pasisakė savo paaiškinimuose, į kuriuos lygių galimybių kontrolierius neva neatsižvelgė. Tai, kad lygių galimybių kontrolierius priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nepatvirtina aplinkybės, jog 2017-06-05 atsakyme išdėstyti argumentai nebuvo vertinami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme (duomenys neskelbtini) gautas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo V. V. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai, tiesiogiai susiję su pareiškėjo ir kitų asmenų veiksmais, šių veiksmų vertinimu be neteisingu interpretavimu. Pareiškėjo atstovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti tikruosius visų asmenų elgesio motyvus, kadangi neįmanoma priimti teisingo ir visapusiškai pagrįsto teismo sprendimo vien remiantis rašytiniais bylos duomenimis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui pateiktas prašymas yra visiškai nemotyvuotas, kadangi jame nenurodoma, kokių konkrečių asmenų atžvilgiu turi būti nustatyti elgesio motyvai ir apie kokius elgesio motyvus pareiškėjas turi omenyje, nedetalizuota, kokie keliami klausimai yra susiję tiek su pareiškėjo, tiek su kitais proceso dalyviais, taip pat nenurodyta, kokius asmenis teismas turėtų išklausyti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas nutaria pareiškėjo atstovo prašymo netenkinti (ABTĮ 78 str. 6 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. J., su kuriuo pareiškėjas 2017-06-26 yra sudaręs atstovavimo sutartį, teismui 2017-07-14 pateikė pranešimą, jog neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismo 2017-09-18 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė sudarė teisėjų kolegiją pareiškėjo skundui nagrinėti ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. Apie paskirtą teismo posėdį tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas advokatas A. J. buvo informuoti teismo pranešimais, kurie jiems buvo išsiųsti 2017-09-19. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo su advokatu A. J. atstovavimo santykiai yra pasibaigę. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas atstovavimo sutartį su advokato padėjėju V. V. sudarė posėdžio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), prašymą teismui pateikė (duomenys neskelbtini) val., t. y. likus 23 minutėms iki teismo posėdžio pradžios.

ABTĮ 11 str. 1 d. įpareigoja teismą imtis įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Pagal minėto straipsnio 2 d., proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad E. R. 2017-05-26 kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame nurodė, jog ji patyrė seksualinį priekabiavimą darbe. Lygių galimybių kontrolierė 2017-05-30 kreipėsi į L. Z., prašydama per 3 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl E. R. aprašytų skundžiamų seksualinio priekabiavimo veiksmų, kuriuos, pasak E. R., vadovas vykdė jos atžvilgiu, bei pateikti kitą žinomą informaciją, paaiškinimus, susijusius su skundo dalyku. Pareiškėjas 2017-06-05 Tarnybai pateikė paaiškinimus.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Ministerija) 2017-06-02 raštu informavo Tarnybą, kad 2017-05-23 gautas E. R. pranešimas dėl pareiškėjo elgesio, turinčio seksualinio priekabiavimo požymių. Šio ir kitų pranešimų dėl galimai netinkamai vykdomos ūkinės ir komercinės veiklos (duomenys neskelbtini) dramos teatre pagrindu buvo sudaryta komisija galimam darbo drausmės pažeidimui tirti. Atsižvelgiant į tai, Ministerija prašė pateikti informaciją, ar Tarnyboje pradėtas tyrimas ir kada planuojama jį baigti. Tarnyba 2017-06-05 raštu atsakė į Ministerijos paklausimą.

E. R. 2017-06-06 Tarnybai pateikė trejus garso įrašus, medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir su darbo santykiais susijusias sutartis/įsakymus.

Tarnyba 2017-06-21 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė įspėti (duomenys neskelbtini) dramos teatro vadovą L. Z. dėl padaryto pažeidimo ir su sprendimu supažindinti E. R., L. Z. bei Ministeriją.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017-06-21 sprendimo Nr. (17)SN110)SP-59 „Dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) dramos teatre tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30) ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30) ) (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas).

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 24 str. 1 d. kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui yra suteikiama teisė pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo.

Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad skundą dėl pažeistų lygių teisių turi teisę paduoti asmuo, kuomet jis mano, jog jo lygios teisės buvo pažeistos. Ši nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios teisės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių teisių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios teisės gynimo, turi jo nurodytas lygias teises, ar šios jo lygios teisės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio, kuriame nurodyti Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, 1 dalis nustato, kad baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Remiantis minėto straipsnio 2 d. 6 p., tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius priima sprendimą, kuriuo įspėja asmenį dėl padaryto pažeidimo.

Pažymėtina, kad lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją apibrėžiančių Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų nuostatos patvirtina, jog atsakovė yra kompetentinga nagrinėti skundus, kuriuose yra keliamas klausimas dėl atitinkamų veiksmų ar (ir) sprendimų atitikties Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reikalavimams. Savo ruožtu, atlikus skundo tyrimą, turi būti pateikiamas tik skundžiamų veiksmų ir (ar) sprendimų teisinis įvertinimas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintų reikalavimų atžvilgiu. Kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus – subjektą, objektą, subjektyvią ir objektyvią pusę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-825-08). Tai reiškia, jog lygių galimybių kontrolierius, atlikęs tyrimą ir priėmęs sprendimą, privalo jame nustatyti ir įrodymais pagrįsti įstatymo pažeidimo sudėties elementus.

Ginčui aktualus Lygių galimybių įstatymo 7 str. 7 d. nustato, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. taip pat nustato, kad įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys arba darbdavio atstovas privalo imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 11 str. 5 p. darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje ginčo dėl to, kad E. R. skundo pateikimo lygių galimybių kontrolieriui metu L. Z. buvo jos darbdavys, pareiga užtikrinti, kad teatro darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo, teko pareiškėjui.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 1 d. apibrėžiama, kad diskriminacija – tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties, o minėto straipsnio 6 d. nurodoma, kad seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. LVAT 2016-03-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. 2A-295-357/2016 nurodė, kad Lietuvos įstatymų leidėjas seksualinį priekabiavimą kaip neleistiną elgesį teisės aktuose įtvirtino siekdamas apsaugoti visus asmenis – vyrus ir moteris – nuo nepagarbaus ir juos žeminančio elgesio, nuo kėsinimosi į asmens orumą ir kitas pamatines vertybes, nes būtent tokį efektą turi priekabiavimas ar seksualinis priekabiavimas asmeniui, į kurį jis nukreiptas. Europos Parlamento ir Tarybos 2010-07-07 direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB, 2 str. d p. nustato, kad seksualinis priekabiavimas – kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma, kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka. Taigi, tiek nacionalinės, tiek ES teisės normose nurodoma, kad seksualiniu priekabiavimu laikomas seksualinio pobūdžio užgaulus elgesys.

Ginčui aktualių Lygių galimybių įstatymo 4 str. nustatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra nurodomos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 str., kuriame nustatyta, jog teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog E. R. pateikus Tarnybai prima facie aplinkybes, pareiškėjas, kaip skundžiamas asmuo, turėjo pareigą įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, t. y. paneigti įstatymuose nustatytą prezumpciją.

Nors Lygių galimybių įstatymas iš esmės nereglamentuoja skundo tyrimo procedūros, išskyrus tai, kad lygių galimybių kontrolierius turi teisę pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, bei įgyvendinti kitus lygių galimybių kontrolieriui teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pažymėtina, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 str. įtvirtinta taisyklė (prezumpcija) neatleidžia atsakovės nuo pareigos asmens skundo tyrimo metu išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes ir visas savo išvadas pagrįsti surinktais įrodymais (žr., pvz. LVAT 2013-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-730/2013). Lygių galimybių įstatymo 29 str. 1 d. vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nurodo, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendime turi būti nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas, t. y. lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti ir įrodymais pagrįsti visus įstatymo pažeidimo sudėties elementus. Baigęs tyrimą visas tyrimo eigoje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus lygių galimybių kontrolierius turi pateikti tyrimo baigiamajame dokumente – sprendime (Lygių galimybių įstatymo 29 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Tarnyba pradėjo tyrimą pagal E. R. 2017-05-26 skundą ir priėmė skundžiamą sprendimą. Iš Tarnybai E. R. pateikto skundo ir jo priedo – pareiškimo.PDF, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės skyriaus protokolo–pareiškimo (toliau – ir Protokolas–pareiškimas), turinio matyti, kad E. R. kreipėsi į Tarnybą dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) dramos teatre. Pažymėtina, kad jokių kitų dokumentų ar garso įrašų E. R. 2017-05-26 Tarnybai nepateikė. Minėta, kad lygių galimybių kontrolierė 2017-05-30 raštu Nr. (17)SN-110)S-324 „Dėl informacijos pateikimo“, cituodama E. R. nurodytas aplinkybes Protokole–pareiškime, kreipėsi į L. Z., prašydama per 3 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl E. R. aprašytų skundžiamų seksualinio priekabiavimo veiksmų, kuriuos, pasak E. R., vadovas vykdė jos atžvilgiu, bei pateikti kitą žinomą informaciją, paaiškinimus, susijusius su skundo dalyku. Jokių kitų dokumentų ar priedų su šiuo raštu lygių galimybių kontrolierė pareiškėjui neteikė. Pareiškėjas 2017-06-05 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus dėl E. R. skundžiamų veiksmų. Iš pareiškėjo Tarnybai teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su E. R. skundo ar Protokolo–pareiškimo turiniu, o tik su lygių galimybių kontrolierės 2017-05-30 rašte cituojamais E. R. teiginiais, bei kad pareiškėjas nežinojo apie jokius garso įrašus, kuriuos galėjo pateikti E. R.. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės paneigia Tarnybos atsiliepime nurodytus argumentus, jog „pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą su prašymu pateikti paaiškinimus ne tik raštu, bet ir žodžiu“.

Nustatyta, kad E. R. 2017-06-06 Tarnybai pateikė trejus garso įrašus, medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir su darbo santykiais susijusias sutartis/įsakymus. Tai, kad šiuos duomenis E. R. pateikė būtent 2017-06-06, t. y. po pareiškėjo Tarnybai pateiktų paaiškinimų, patvirtina E. R. Tarnybai pateiktas raštas, kurio kampe nurodoma dokumento data – 2017-06-06, bei Tarnybos atsiliepime nurodyti paaiškinimai, jog E. R. Tarnybai papildomą medžiagą su garso įrašais pateikė 2017-06-06. Byloje duomenų, jog E. R. 2017-06-06 Tarnybai pateikti papildomi duomenys ar garso įrašai būtų siųsti L. Z., nėra. Vadinasi, sprendimo priėmimo metu pareiškėjui nebuvo žinoma apie 2017-06-06 gautus papildomus įrodymus. Tarnybos atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas su visa tyrimo medžiaga susipažino 2017-06-28, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2017-06-21.

Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi jis nebuvo supažindintas su garso įrašais. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas sprendimas grindžiamas išimtinai tik garso įrašais, kurių turinys nebuvo atskleistas Rašte.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002-12-12 sprendimas D. F. C. S. prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.). LVAT 2010-12-08 sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002-12-12 sprendimas byloje D. F. C. S. prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Tokia išvada grindžiama tuo, kad Rašte, kurį lygių galimybių kontrolierė pateikė pareiškėjui, buvo nurodytos visos aplinkybes dėl jo, kaip vadovo, seksualinio priekabiavimo E. R. atžvilgiu: 1) replikomis dėl būtinybės E. R. jį pabučiuoti, tokiu būdu išreiškiant padėką už jo darbą ir režisavimą); 2) pasakymais, kad po premjeros E. R. turės su juo „permiegoti“; 3) veiksmais: prievartiniu bučiavimu, kišant liežuvį į burną ir nurodant, kad ji išsižiotų. Būtent dėl šių prima facie aplinkybių pareiškėjas turėjo pateikti argumentus ar įrodymus, paneigiančius Moterų ir lygių galimybių įstatymo 3 str. nustatytą prezumpciją. Minėta, kad pareiškėjas į Rašte nurodytas aplinkybes atsakė 2017-06-05, o tai reiškia, kad lygių galimybių kontrolierei suteikus galimybę pasisakyti pareiškėjas šia teise pasinaudojo.

Šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jame buvo nurodytos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėju, kaip (duomenys neskelbtini) dramos teatro vadovo seksualiniu priekabiavimu E. R. atžvilgiu, kurios buvo išdėstytos Rašte, ir kurios buvo žinomos pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendime nurodomi garso įrašai (konkrečiai – 2017-03-19 garso įrašas) laikytini įrodymais, kurie tik patvirtina aplinkybes, kurias pareiškėjas įvertino 2017-06-05 atsakyme, todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad garso įrašai patys savaime nėra aplinkybės, į kurias reikia teikti atsiliepimą. Vadinasi, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, jog buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamame sprendime net kelis kartus neteisingai nurodoma, kad E. R. kartu su skundu pateikė 3 garso įrašus ir medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kas sudaro klaidingą įspūdį, jog pareiškėjui, teikiant paaiškinimus, buvo žinoma apie garso įrašus, ir dėl kurių jis 2017-06-05 paaiškinimuose nepasisakė. Tačiau ši aplinkybė bei pareiškėjo neinformavimas apie Tarnyboje 2017-06-06 gautus garso įrašus, laikytini formaliu procedūriniu pažeidimu, neturėjusiu įtakos nei ginčijamo sprendimo teisėtumui, nei pagrįstumui, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas turėjo paneigti Rašte nurodytas aplinkybes dėl jo, kaip vadovo, seksualinio priekabiavimo E. R. atžvilgiu, tokiu būdu paneigiant Įstatyme nustatytą prezumpciją.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde pateikė paaiškinimus, argumentus ir monospektaklio scenarijų, atsikertant į Tarnyboje 2017-06-06 gautus garso įrašus. Iš byloje esančio 2017-03-19 garso įrašo („balsas033.m4a“), kuriuo ir buvo remiamasi ginčijamame sprendime, girdėti, kad tai yra realus pokalbis tarp teatro vadovo ir teatro darbuotojos, o ne spektaklio repeticija, kadangi girdėti, kaip E. R. įeina į L. Z. kabinetą ir pradeda pokalbį su juo kaip su vadovu, o ne kaip su scenos partneriu. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad girdimas pasibeldimas į duris, pareiškėjo žodžiai „taip taip, labas, gal arbatos.. taip sėdim, ar taip, sakei nori pasikalbėti“, pokalbio dialogo pradžia apie tai, kad E. R. norėjo su juo pakalbėti apie pokalbį telefonu, taip pat dėl netinkamų ir nepageidaujamų pareiškėjo veiksmų jos atžvilgiu, o ne repetavimo pjeses scenarijų, ir tai, kad pokalbio pabaigoje pareiškėjas nurodė E. R. eiti ruoštis spektakliui, kuomet E. R. nurodė nesutinkanti su pareiškėjo sąlygomis po premjeros „permiegoti“ su juo. Kaip teisingai nurodė Tarnyba atsiliepime, spektaklis „(duomenys neskelbtini)“ yra monospektaklis, kuriame vaidina vienas aktorius, o būtent E. R., tuo tarpu garso įraše girdimas dialogas, t. y. E. R. ir pareiškėjo pokalbis, o susipažinus su pareiškėjo pateiktu monospektaklio scenarijumi, sunku įsivaizduoti, kokia scena galėjo būti pakeista garso įraše girdimu pokalbiu.

Atsižvelgusi į išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė kitų argumentų ar įrodymų, paneigiančių ginčijamame sprendime nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo seksualinio pobūdžio elgesį, kuris E. R. atžvilgiu pasireiškė fiziniais veiksmais (prievartiniu bučiavimu, stipriu suėmimu ir priglaudimu prie savęs), žodžiu (priminimais apie „prievolė““ turėti lytinius santykius su juo po premjeros, grasinimais prarasti darbą), kurių tikslas (poveikis) buvo sukurti pareiškėjai bauginančią aplinką (baimę prarasti darbą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 str. nustatytos prezumpcijos. Ginčijamu sprendimu lygių galimybių kontrolierė pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos, nustatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p., todėl padarė pažeidimą, nustatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 str. 5 p., kai darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jei jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad lygių galimybių kontrolierė buvo šališka jo atžvilgiu, kadangi (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“, dar net negavus jo paaiškinimo ir nepriėmus sprendimo, viešai reiškė savo poziciją, kad jo veiksmai yra seksualinis priekabiavimas. Teismui susipažinus minėtos laidos įrašu (puslapis internete: (duomenys neskelbtini)) lygių galimybių kontrolierės šališkumas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, kadangi ji šioje laidoje tik nurodė, kokie veiksmai pagal Moterų ir lygių galimybių įstatymą yra laikomi seksualiniu priekabiavimu, konkrečiai nevertindama pareiškėjo veiksmų E. R. atžvilgiu. Minėta, kad tyrimas atliekamas vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017-06-21 sprendimas Nr. (17)SN110)SP-59 „Dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) dramos teatre tyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius ABTĮ 91 str. nustatytų pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis