- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-295-357/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- UAB „Mediashop“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei UAB „Mediashop“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal atsakovės UAB „Mediashop“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. MS/DN 306 neteisėtu, negražinant ieškovo į darbą; įpareigoti atsakovę pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę, laikant ieškovą M. L. atleistu iš darbo pagal DK 127 str. nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d.; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-08-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovui 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui M. L. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. atsakovės UAB „Mediashop“ direktorė D. V.-T, pasikvietė ieškovą į kabinėtą ir pareikalavo užpildyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 p., o ieškovui atsisakius nutraukti darbo sutartį savo noru, direktorė nurodė, kad ieškovas bus atleistas iš darbo pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris pasireiškė 2015 m. liepos 27 d. tariamu seksualiniu priekabiavimu darbe prie darbuotojos I. N.. Ieškovas 2015 m. liepos 29 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad darbo drausmės jis nepažeidė. Ieškovas paprašė darbuotojos I. N. užleisti darbo vietą, paliesdamas jos ranką. Darbuotoja surašė tarnybinį pranešimą, dėl kurio 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimtas įsakymas Nr. MS/DN 306 dėl drausminės nuobaudos skyrimo. M. L. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, nutraukiant darbo sutartį pagal 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nurodo, kad paskirta nuobauda yra neadekvati pažeidimui. Ieškovas dėl atleidimo iš darbo ir tokio atleidimo pagrindo formuluotės - dėl seksualinio priekabiavimo, patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina simboline 500 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo M. L. ieškinį atsakovei UAB „Mediashop“ atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė argumentus, jog jo atlikti veiksmai I. N. atžvilgiu nebuvo seksualinio pobūdžio, nes rankos palietimu ir apkabinimu už pažastų buvo siekiama sėdinčią bendradarbę tik pakelti nuo kėdės, kad jam būtų atlaisvinta darbo vieta prie kompiuterio, ir tai ieškovo nuomone, patvirtina vienas iš pagrindinių įrodymų – parduotuvės vaizdo įrašas, taip pat jo iniciatyva apklaustų liudytojų M. Č. ir M. B. parodymai. Teismas vertino, kad tokie ieškovo argumentai ginče yra gynybinė pozicija, ieškovo nurodytų liudytojų teikti paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs įvertinti kritiškai, atsižvelgiant į jų turimus artimus draugystės ryšius su ieškovu. Teismo vertinimu, liudytojas M. B. patvirtino aplinkybę, kad apie kilusį darbe konfliktą jam, kaip tuometiniam gyvenimo draugui, liudytoja I. N. pasiguodė, emociškai išgyvendama dėl ieškovo elgesio ir klausdama draugo nuomonės dėl įvykio išviešinimo teisėsaugos institucijoms ir darbdaviui. Kita ieškovo liudytoja M. Č. nebuvo įvykio metu šalia konfliktuojančių bendradarbių, jos nurodytu 10 metrų atstumu nuo parduotuvės kasų objektyviai dėl keliomis eilėmis išdėstytų aukštų prekystalių nebuvo galima įžvelgti bendradarbių veiksmų detaliai, ką tvirtino atsakovės atstovas bei apklausti kiti darbdavio iniciatyva liudytojai. Nurodė, kad ši liudytoja, esant muzikiniam parduotuvės aplinkos fonui, negalėjo aiškiai išgirsti ir išsakytų konfliktuojančių bendradarbių frazių vienas kitam, ko negirdėjo net ir įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas R. S.. Teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti konfliktinės situacijos tarp ieškovo ir liudytojos I. N. pobūdžio vien pagal pateiktą darbdavio vaizdo įrašą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojos I. N. nuoseklūs parodymai apie tai, kad ieškovas to fizinio kontakto metu, apkabindamas jos nugarą savo rankomis tyčia sugriebė ir abi krūtis, turėtų būti atmesti ar vertinti kritiškai. Šią svarbiausią fizinio kontakto aplinkybę paliudijo ir šalia buvęs R. S., tiek pačiam darbdaviui teikdamas paaiškinimą, tiek teismui duodamas parodymus apie tai, kad matė, kaip ieškovas paėmė sėdinčiai prie kompiuterio bendradarbei už abiejų krūtų, ir kad jam pačiam pasidarė nepatogu stebėti tokią situaciją, dėl ko jis ir pasitraukė toliau, kas matyti ir iš vaizdo įrašo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti liudytojos D. V.-T. parodymais apie tai, kad teiktu pasiūlymu ieškovui išeiti iš darbo savo noru buvo siekiama optimalaus ir greito darbinio konflikto išsprendimo, atsižvelgiant į pačios I. N. interesų apsaugą bei galimų grėsmių darbe pašalinimą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vertino, kad surinktų įrodymų pagrindu darbdavys pasielgė tinkamai, nustatęs ieškovo veiksmuose seksualinį priekabiavimą prie bendradarbės ir tuo pagrindu pagrįstai įformino 2015-08-03 įsakymu ieškovo atleidimą iš darbo už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo M. L. ieškinį tenkinti.
1. Atsižvelgiant į atsakovės lokaliniuose dokumentuose nustatytus ieškovui abstrakčius reikalavimus, nesukonkretintą seksualinio priekabiavimo sampratą, ieškovo pagrįstu įsitikinimu jis savo veiksmais nepažeidė darbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose nurodytų darbinių pareigų, todėl ieškovui negalėjo būti taikoma drausminė atsakomybė - atleidimas iš darbo.
2. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, darbuotojo parašytą pasiaiškinimą bei į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, taip pažeidžiant DK 238 straipsnį. Tai reiškia, kad paskirta nuobauda yra neadekvati pažeidimui, jeigu toks ir būtų įrodytas.
3. Ieškovas, paprašydamas darbuotojos leisti paimti kėdę ir prie jos prisiliesdamas, tokiu elgesiu darbo tvarkos taisyklių nepažeidė. Dėl darbuotojo kaltės pažymi, kad galimai netinkamai paliesti darbuotojos ranką darbuotojas gali ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, klaidingo situacijos įvertinimo ir pan. Tokiais atvejais negalima konstatuoti darbuotojo kaltės ir dėl to taikyti drausminę atsakomybę. Nusižengimas, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, gali būti laikomas šiurkščiu, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai yra iš esmės pažeidžiami. Šiuo atveju ieškovo pripažintu elgesiu ieškovas atsakovei nesukėlė neigiamų padarinių, nes dėl tokio veiksmo nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą darbuotoju. Iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo - 2015-08-03 įsakymo - turinio matyti, kad atsakovė išimtinai vadovavosi darbuotojos I. N. tarnybiniu pranešimu, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, neapklausė visų buvusių salėje darbuotojų.
4. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, turėjo aiškintis ir įsitikinti, kuo skiriasi seksualinis priekabiavimas nuo kitų diskriminavimo rūšių. Byloje nebuvo nustatyta ir įrodymais patvirtinta, kad ieškovas turėjo tikslą seksualiai priekabiauti, o vienintelis ieškovo tikslas, kuris nebuvo paneigtas, buvo, pakelti darbuotoją I. N. nuo ieškovo darbo vietos tam, kad ieškovas galėtų atsisėsti ir dirbti. Šią aplinkybę patvirtino ir vaizdo įrašas, juo rėmėsi atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą, kuris nepatvirtina, kad prieš darbuotoją buvo seksualiai priekabiauta. Darbuotojos I. N. subjektyvų vertinimą ir supratimą dėl seksualinio pobūdžio veiksmų teismas nepagrįstai sureikšmino.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Mediashop“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo M. L. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
1. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas dėl ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris pasireiškė bendradarbės atžvilgiu atliktais seksualinio pobūdžio veiksmais bei išsakytomis seksualinio pobūdžio replikomis. Įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
2. Atsižvelgiant į ieškovo veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes tiek ieškovo bendradarbei asmeniškai dėl patirto pažeminimo, tiek bendrovei dėl netinkamos darbo atmosferos bei esminio kenkimo bendrovės, kaip civilizuoto ūkio subjekto, įvaizdžiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jokia alternatyvi pritaikytai nuobauda neužkristų kelio recidyvui. Bendrovė laiko ieškovui skirtą drausminę nuobaudą adekvačia ir proporcinga.
3. Atsakovė turi sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas. Tinkamų darbo sąlygų supratimas aktualiu atveju negali būti suderinamas su ieškovo bendradarbės atžvilgiu atliktais fiziniais seksualaus pobūdžio veiksmais bei žodine seksualinio pobūdžio replika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad I. N. tarnybiniu pranešimu informavo darbdavį, atsakovę UAB „Mediashop“ apie darbe 2015 m. liepos 27 d. dėl ieškovo M. L. veiksmų patirtą seksualinį priekabiavimą. Atsakovės darbuotojas R. S. 2015 m. liepos 29 d. pareiškime atsakovei UAB „Mediashop“ nurodė, jog matė, kaip I. N. 2015 m. liepos 27 d. sėdėjo ant kėdės, atėjo ieškovas M. L. iš galo ir paėmė ją už talijos, paskui už krūtinės, po ko I. N. pašoko nuo kėdės. Atsakovė UAB „Mediashop“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. MS/DN 306 ieškovui, pardavėjui M. L., už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutraukta darbo sutartis su pardavėju M. L. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Ieškovas M. L. 2015 m. liepos 29 d. paaiškinimu ir parodymais teisme neigė darbo drausmės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos darė išvadą, kad darbdavys pasielgė tinkamai, nustatęs ieškovo veiksmuose seksualinį priekabiavimą prie bendradarbės ir tuo pagrindu 2015-08-03 įsakymu įforminęs ieškovo atleidimą iš darbo už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Ieškovas M. L. teismo posėdyje teigė, kad jis seksualiai nepriekabiavo prie kolegės I. N., kadangi jis rankos palietimu ir apkabinimu už pažastų siekė sėdinčią bendradarbę pakelti nuo kėdės, kad jam būtų atlaisvinta darbo vieta prie kompiuterio, kas matyti iš atsakovės į bylą pateikto vaizdo įrašo.
Teisėjų kolegija, vertindama byloje pateiktus įrodymus pažymi, kad 2015 m. liepos 27 d. skaitmeninio vaizdo įraše, užfiksuotame vaizdo stebėjimo sistema parduotuvėje, nėra tiesiogiai matomi ieškovo atlikti priekabiavimo veiksmai, tačiau atsakovės UAB „Mediashop“ pateiktas vaizdo įrašas, ką pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra vertinamas kaip vienintelis šalių konflikto įrodymas nagrinėjamoje byloje. Įraše matoma, kaip ieškovas prieina prie sėdinčios bendradarbės I. N., pasilenkia prie kėdės, nueina, ieškovas antrą kartą prieina prie bendradarbės, pasilenkia prie jos, apkabina savo rankomis bendradarbę per nugarą kelias sekundes, po apkabinimo I. N. pašoksta nuo kėdės ir puola prie ieškovo, smūgiuodama rankomis, po to susistumdo su ieškovu, abu bendradarbiai atsiduria parduotuvės salės šone. Įvertinus liudytojos I. N. reakciją į ieškovo M. L. veiksmus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įraše užfiksuota liudytojos reakcija, jos tarnybiniame pareiškime bei teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina faktą, kad ieškovas M. L. seksualiai priekabiavo prie kolegės. Iš vaizdo įrašo yra pagrindo spręsti, kad konflikto metu prie ieškovo ir liudytojos I. N. buvo ir bendradarbis R. S., kuris, tiek rašydamas paaiškinimą apie įvykusį konfliktą tarp kolegų, tiek teismo posėdžio metu duodamas parodymus kaip liudytojas, patvirtino matęs seksualinio pobūdžio veiksmus, ieškovo atliktus kolegės I. N. atžvilgiu. Šis liudytojas teisme duotų parodymų metu patvirtino matęs, kaip ieškovas prie kompiuterio sėdinčiai bendradarbei paėmė už abiejų krūtų, nenorėdamas dalyvauti konflikte R. S. pasišalino toliau nuo kolegų.
Teismas vadovavosi ir liudytojo M. B. parodymais, kuris apie konfliktą sužinojo tiesiogiai iš I. N., kuri jam papasakojo ir teiravosi ką jai reikėtų daryti tokioje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos M. Č. parodymus vertino kaip neobjektyvius, nes ji 10 metrų atstumu nuo parduotuvės kasų negalėjo įžvelgti bendradarbių veiksmų, o muzikinis parduotuvės aplinkos fonas neleido M. Č. išgirsti kolegų tarpusavyje pasakytų žodžių. Teismas turėjo pagrindo išvadai, kad liudytojo R. S., kuris betarpiškai matė bendradarbių konfliktą, parodymai yra objektyvesni, sutampa su liudytojos D. V.-T., kaip įmonės direktorės, paaiškinimais. Teismo posėdyje ji nurodė, kad I. N. kitą dieną po konflikto pranešus, direktorė pasiūlė apsispręsti ar jį nori viešinti konfliktą, darbuotoja norėjo jį viešinti, todėl buvo pasiūlyta surašyti tarnybinį pranešimą. Direktorė ieškovui pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, ieškovui atsisakius, ji, kaip įmonės direktorė, pradėjo tyrimą. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl direktorės siekimo jį atleisti, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, ir tokia ieškovo pozicija leistinais įrodymais nėra pagrįsta. Aplinkybė, jog direktorė pasiūlė rašyti tarnybinį pranešimą reikštų ne skatinimą tą daryti, kaip mano ieškovas, o paaiškinimą apie veiksmų išviešinimo tvarką.
Ne mažiau svarbi yra ir aplinkybė, kad apeliantas skirtingai nurodė faktines bylos aplinkybes, kadangi rašydamas 2015 m. liepos 29 d. paaiškinimą darbdaviui tik nurodė, kad paprašė kolegės užleisti jam darbo vietą paliesdamas jos ranką. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog ieškovas apkabino bendradarbę per pažastis, norėdamas ją pakelti nuo kėdės, ieškovas pradėjo teigti tik teismo posėdžio metu, t. y. po to, kai ieškovas pamatė atsakovės pateiktą teismui vaizdo įrašą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie parodymai nėra objektyvūs bei išvadai, kad ieškovo pateikti į bylą slapti pokalbių su liudytoja I. N. ir R. S. įrašai, įforminti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, neturi įrodomos reikšmės, kadangi iš esmės nesusiję su kilusio konflikto parduotuvėje fiksavimo momentu ir neatitinka sąsajumo reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Mediashop“ ieškovą M. L. atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pasisakant apie šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pažymėtina, kad toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties, darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė UAB „Mediashop“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. MS/DN 306 ieškovui, pardavėjui M. L., už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutraukta darbo sutartis su pardavėju M. L. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Minėtas įsakymas grįstas Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 5 p., 237 str. 1 d. 3 p., Lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu. UAB „Mediashop“ darbo tvarkos taisyklių 11.4.9 p. nurodyta, jog šiurkščiu darbo pažeidimu laikoma - moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų. Atsakovės UAB „Mediashop“ lokaliniuose dokumentuose nėra pateikta sukonkretintą seksualinio priekabiavimo samprata.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 7 punktas numato, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Lietuvos įstatymų leidėjas seksualinį priekabiavimą kaip neleistiną elgesį teisės aktuose įtvirtino siekdamas apsaugoti visus asmenis – vyrus ir moteris – nuo nepagarbaus ir juos žeminančio elgesio, nuo kėsinimosi į asmens orumą ir kitas pamatines vertybes, nes būtent tokį efektą turi priekabiavimas ar seksualinis priekabiavimas asmeniui, į kurį jis nukreiptas. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB, 2 straipsnio d punktas numato, kad seksualinis priekabiavimas – kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma, kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka. Taigi, tiek nacionalinės, tiek ES teisės normose nurodoma, kad seksualiniu priekabiavimu laikomas seksualinio pobūdžio užgaulus elgesys. Kasacinis teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012, dėl seksualinio priekabiavimo fakto darbe buvimo laikėsi pozicijos, kad pažeidimo faktas yra preziumuojamas, minėta prezumpcija taikoma tik pačiam seksualinio priekabiavimo faktui, bet ne jo padariniams.
Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas liudytojų parodymus, turėjo aiškintis, kuo skiriasi seksualinis priekabiavimas nuo priekabiavimo, bei šiais veiksmais sukeliamų pasekmių skirtumo, kadangi priekabiavimas Darbo kodekse nėra pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį taikoma griežčiausia drausminė atsakomybė - atleidimas iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų apie ieškovo elgesio pasireiškimą kitu pagrindu nei seksualinis priekabiavimas, kadangi jokio kito pagrindo ieškovas neįrodinėja. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginio, jog vienintelis ieškovo tikslas konfliktinėje situacijoje buvo pakelti darbuotoją nuo ieškovo darbo vietos tam, kad jis galėtų atsisėsti ir dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad seksualinio priekabiavimo faktą patvirtina ne tik I. N., bet ir konfliktą matęs darbuotojas R. S.. Taip pat pažymėtina, kad seksualinio pobūdžio veiksmai gali pasireikšti ir netinkamu fiziniu artumu, kaip šiuo atveju elgėsi ieškovas apkabindamas I. N.. Pripažintina, kad netinkamas fizinis artumas tarp bendradarbių neabejotinai sukėlė jos orumo pažeidimą, ką akivaizdžiai įrodė jos reakcija į netinkamą kolegos fizinį kontaktą. I. N. į ieškovo veiksmus atsakė smūgiavimu į veidą, tarp kolegų įvyko susistumdymas ir apsižodžiavimas. Visuomenėje toks elgesys tarp kolegų nėra laikomas tinkamu ir nepriimtinas, dauguma asmenų netinkamą fizinį artumą suvokia kaip seksualinį priekabiavimą, ir šis faktas neabejotinai turėjo būti suprantamas ieškovui.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto teiginį, kad jo atlikti veiksmai bendradarbės I. N. atžvilgiu nepadarė jokios žalos nei jai, nei darbovietei. Kaip jau minėta, ieškovo veiksmais sukelta žala I. N. atžvilgiu pasireiškė jos orumo pažeidimu, pažeminimu, žala atsakovės UAB „Mediashop“ atžvilgiu taip pat padaryta, kadangi darbdavys privalo užtikrinti tinkamas darbuotojų darbo sąlygas, tame tarpe ir apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad seksualinio pobūdžio veiksmai bendradarbės atžvilgiu ieškovo buvo įvykdyti viešoje bendrovės parduotuvės prekybos salėje, stebint kitiems bendradarbiams bei galimai parduotuvės lankytojams, todėl žala neabejotinai padaryta ir bendrovės įvaizdžiui. Esant šioms aplinkybėms vertintina, kad atsakovei UAB „Mediashop“ užteko įrodymų ieškovo veiksmus įvertinti kaip seksualinį priekabiavimą bei kvalifikuoti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. DK 235 str. 2 d. 5 p. numato, kad seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pastebėtina, kad I. N. paaiškinimu, ieškovo seksualinio priekabiavimo veiksmai buvo tęstiniai, į ką darbdavys taip pat atsižvelgė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovė neprašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos jai nepriteisiamos.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.