- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- A-399-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01090-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybė) dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aterna“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. kovo 7 d. galutinę atrankos išvadą dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.3)-A4-2423 (toliau – ir Galutinė išvada); 2) palikti galioti Agentūros 2017 m. sausio 6 d. atrankos išvadą dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.3)-A4-221 (toliau – ir Išvada); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad siekia įrengti kremavimo liniją laidojimo namų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovas, išnagrinėjęs visus jo pateiktus dokumentus, 2017 m. sausio 6 d. priėmė Išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Po persvarstymo buvo priimta Galutinė išvada, kurioje atsakovas konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas.
3. Pareiškėjo teigimu, Galutinė išvada yra nepagrįsta ir šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Pabrėžė, kad įrengiant kremavimo liniją remontuojamas esamas pastatas, todėl teritorijos naudojimo tipas nesikeičia ir pareiškėjui detaliojo plano keisti nereikia, kadangi planuojamos veiklos pobūdis atitinka esamo detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjo žemės sklypo naudojimo pobūdis – žemės sklypas, kuriame esami ar numatomi statyti krematoriumai, laidojimo namai ir kiti panašios paskirties statiniai. Atkreipė dėmesį, kad planuojama kremavimo linija nepriskiriama taršiems gamybinės paskirties objektams.
4. Pareiškėjas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo paaiškino, kad remiantis teisės aktais šiuo metu planuojamai vykdyti veiklai sanitarinės apsaugos zona nėra nustatyta. Akcentavo, kad visos institucijos, kurios dalyvavo priimant 2017 m. sausio 6 d. Išvadą, pripažino, jog pareiškėjo planuojama vykdyti veikla neigiamo poveikio visuomenės sveikatai neturės, todėl pareiškėjas nebuvo įpareigotas atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
5. Pareiškėjo nuomone, krematoriumas nesukels neigiamų emocijų gyventojams. Įrengus kremavimo liniją laidojimo namuose, išmetamos dujos bus bespalvės ir bekvapės. Nesutiko su teiginiu, kad visuomenė išreiškė nepasitenkinimą pareiškėjo planuojama veikla, nes tam nėra jokio pagrindo. Mano, kad jo planuojama nauja ūkinė veikla (duomenys neskelbtini), atitinka visus visuomenės sveikatai užtikrinti keliamus reikalavimus. Be to, planuojama veikla neturės neigiamo poveikio nei taršos, nei triukšmo atžvilgiu, todėl, pareiškėjo vertinimu, planuojamai ūkinei veiklai papildomo poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikia.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad Galutinė išvada, kurioje nurodyta, jog planuojamai ūkinei veiklai – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) – privalomas poveikio aplinkai vertinimas, priimta laikantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 7 straipsnio reikalavimų, po persvarstymo, organizuoto pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 9, 10, 11 dalis. Pabrėžė, kad ši išvada pateikta atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. (4.36.E)-R2-592 „Dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir 2017 m. vasario 28 d. raštas Nr. (4.36.E)-R2-592, Raštas) pateiktus motyvus.
8. Atsakovas paaiškino, kad Agentūra, turėdama duomenis dėl būtinybės tikslinti sanitarinės apsaugos zonos ribą, įvertinusi PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies kriterijus, pagrįstai pripažino, jog vietovės ypatumai gali sąlygoti reikšmingą poveikį aplinkai, ir priėmė sprendimą, kad vertinimą dėl poveikio visuomenės sveikatai aktualu atlikti privalomo poveikio aplinkai vertinimo metu. Kaip vienas iš motyvų priimti Galutinę išvadą, reikalaujant atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą, pripažintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. (4.36.E)-R2-592 pateiktas argumentas dėl krematoriumo pastato sampratos.
9. Atsakovo teigimu, patalpos, kuriose teikiamos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugos pagal teisės aktus įrengiamos atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų patalpų ir turinčiuose atskirą įėjimą, kremavimo veikla taip pat gali būti vykdoma tik atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų pastatų, turinčiuose atskirus įvažiavimus.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, palaikydama 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. (4.36.E)-R2-592 „Dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ išdėstytus motyvus, su pareiškėjo skundu nesutiko.
11. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Agentūros Galutinė išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.3)-A4-2423 yra pagrįsta ir teisėta.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Galutinės išvados 4 punktą planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kuris priklauso pareiškėjui, naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos nutolę 75–135 m atstumu. Artimiausios nekilnojamosios kultūros vertybės: „(duomenys neskelbtini)“ fabriko sandėlių kompleksas, (duomenys neskelbtini) kapinynas, (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir ligoninės pastato kompleksas. Teismas taip pat nustatė, kad artimiausi gyvenamieji namai yra nutolę mažesniu nei 200 m atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šie gyvenamieji pastatai ir kiti objektai patenka į tokiems ūkinės veiklos objektams Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), nustatytą sanitarinę apsaugos zoną.
14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punktu, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad planuojamai vykdyti veiklai sanitarinės apsaugos zona nėra nustatyta. Teismas sutiko su Agentūros išvada, kad nagrinėjamu atveju vietovės ypatumai gali sąlygoti reikšmingą poveikį aplinkai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo planuojama vykdyti veikla sulaukė didelio visuomenės nepasitenkinimo, o persvarstymo metu suinteresuota visuomenė teikė prieštaravimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkui gyvenantiems gyventojams. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad krematoriumo linija nesukels neigiamų emocijų gyventojams.
15. Vertindamas pareiškėjo argumento, kad jo žemės sklypas atitinka numatytą naudojimo pobūdį, o įrengiant kremavimo liniją bus tik atremontuojamas esamas pastatas, pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal UAB „Studija PS“ parengtą laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) projekte pateiktą kremavimo linijos sumontavimo esamose patalpose schemą, kremavimo linija numatoma bendrame pastate, kur teikiamos kitos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti, šarvojimo paslaugos, informacijoje atrankai teikiami duomenys, numatantys tam tikrą infrastruktūros, skirtos šioms paslaugoms, bendrumą; nurodyta, kad pastate jau yra esamos žmogaus palaikų laikymo ir tualetų lankytojams patalpos. Tuo tarpu pagal Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 11 ir 22 punktus, patalpos, kuriose teikiamos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugos, įrengiamos atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų patalpų ir turinčiuose atskirą įėjimą; kremavimo veikla taip pat gali būti vykdoma tik atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų pastatų, turinčiuose atskirus įvažiavimus.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumento rengėjas UAB „Studija PS“ 2017 m. vasario 22 d. pateikė Agentūrai raštą, kuriame pateikė nuomonė, jog poveikis gyventojams išnagrinėtas nepilnai, sprendė, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai priėmė Galutinę išvadą, kuria užtikrino, jog tiek minėtame UAB „Studija PS“ 2017 m. vasario 22 d. rašte, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. (4.36.E)-R2-592 pateikti argumentai būtų motyvuotai įvertinti, atliekant poveikio aplinkai vertinimą.
17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teismui pateikė 2017 m. birželio 9 d. Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto nuomonę Nr. S17-, kurioje išdėstyti oro taršos, kvapų ir triukšmo poveikio vertinimo proceso rezultatai, teismas vertino, kad šiuo nagrinėjamu atveju negalima neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mastą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Galutinės išvados, Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. rašto Nr. (4.36.E)-R2-592 turinį, sprendė, jog Galutinė išvada tinkamai motyvuota ir pagrįsta, atitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas suprato Galutinės išvados esmę ir turinį, realizavo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovas tinkamai identifikavo ir Galutinėje išvadoje nurodė kriterijus ir argumentus, lemiančius sprendimą, jog planuojamos ūkinės veiklos vertinimas privalomas. Teismas nenustatė, jog priimant Galutinę išvadą būtų pažeistas įstatymas / kitas teisės aktas, ar Agentūra būtų viršijusi kompetenciją, ar kad ši išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Agentūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
III.
19. Pareiškėjas UAB „Aterna“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Galutinė išvada atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad ginčijama Galutinė išvada nėra pagrįsta teisės aktų normomis, nenurodyta, kodėl pakeistas pirminis sprendimas, taip pat nepateikta argumentų, kodėl priimamas būtent toks sprendimas. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas kelių dienų bėgyje pakeitė savo priimtą administracinį sprendimą, iš esmės visiškai dėl tokio sprendimo nepasisakydamas. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Galutinės išvados turinys pareiškėjui buvo suprantamas ir aiškus.
21. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Galutinę išvadą priėmė remdamasis vien Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.36.E)-R2-592. Sutinka, kad šiame planuojamos ūkinės veiklos atrankos procese gali dalyvauti daug suinteresuotų asmenų ir jų grupių, tačiau pažymi, kad visais atvejais jų pateiktos pastabos ir argumentai turi būti motyvuoti. Atkreipia dėmesį, kad šiuo nagrinėjamu atveju visuomenė nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjo planuojama ūkinė veikla yra potencialiai pavojinga ir žalinga. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas privalėjo atmesti kaip nepagrįstus visuomenės pareikštus nesutikimo su jo planuojama vykdyti veikla argumentus, kadangi pareiškėjas pateikė visus būtinus dokumentus, kuriuose pateikta išsami informacija apie planuojamą vykdyti veiklą.
22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.36.E)-R2-592 priimdamas Galutinę išvadą, kadangi minėtas raštas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybė nėra ta institucija, kuri turi kompetenciją spręsti Rašte nurodytus klausimus. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nepateikė pastabų dėl jo pateiktų dokumentų ir konstatavo, jog planuojama ūkinė veikla atitinka visus tokiai veiklai keliamus reikalavimus pagal teisės aktus.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su sanitarine apsaugos zona. Pareiškėjas nurodo, kad į sanitarinės apsaugos zoną patenka tik penki namai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog sanitarinės apsaugos zona mažinama ir ji bus sulig pareiškėjui priklausančio žemės sklypo riba, t. y. pareiškėjo žemės sklypo ribose nebus viršyti leidžiami teisės normų reikalavimai planuojamai veiklai.
24. Pareiškėjas atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir visuomenės veiksmus vertina kaip kliudymą jam vykdyti verslą, kuris yra nekenksmingas aplinkai ir nedarantis žalos, taip pat neatsižvelgiant į besikeičiančias laidojimo tradicijas ir naujus poreikius.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad abstrakti pareiškėjo abejonė priimtų administracinių sprendimų kaita, galimu teisėtų lūkesčių pažeidimu dėl esamo teisinio reguliavimo turi būti įrodyta ir pagrįsta išsamiais motyvais ir argumentais. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teisme išsamiai išnagrinėjus Galutinės išvados priėmimo aplinkybes ir motyvus pagrįstai konstatuota, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo abejonė institucijos teise priimti kitokį sprendimą, nei buvo priimtas pirminėje atrankos išvadoje, laikytina deklaratyvia.
27. Atsakovo vertinimu, sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo priimtas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/92/ES įtvirtinto reikalavimo priimti tokį sprendimą iki leidimo vykdyti veiklą suteikimo.
28. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Agentūra priimdama Galutinę išvadą neatsižvelgė į 2017 m. sausio 6 d. priimtos pirminės atrankos išvados motyvus, atsakovas pažymi, jog Agentūra prieš priimdama Galutinę išvadą patikrino gautus pasiūlymus, įvertino jų pagrįstumą ir tuo įsitikinusi pateikė Galutinę išvadą bei pridėjo prie jos aktualius siūlymus. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo teikti įrodymai dėl sanitarinės apsaugos zonos sumažinimo iki žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti planuojama ūkinė veikla, ribos, būtent poreikis mažinti sanitarinės apsaugos zoną dėl normatyvinėse ribose esančių gyvenamųjų namų sąlygoja privalomo poveikio aplinkai vertinimo atlikimą. Agentūra, turėdama duomenis dėl būtinybės tikslinti sanitarinės apsaugos zonos ribą, įvertinusi PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies kriterijus, planuojamos ūkinės veiklos priskirtinumą PAV įstatymo 2 priedui, pripažino, jog vietovės ypatumai gali sąlygoti reikšmingą poveikį aplinkai ir priėmė sprendimą, kad vertinimą dėl poveikio visuomenės sveikatai aktualu atlikti privalomo poveikio aplinkai vertinimo metu.
Atsiliepimas
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog priimant Galutinę išvadą atsakovas pažeidė įstatymo ar kitas teisės aktų normas, arba kad atsakovas viršijo suteiktą kompetenciją, ar jo priimta Galutinė išvada prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Aplinkos apsaugos agentūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūra, laikydamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatos, išnagrinėjo nurodytą PAV subjekto išvadą, įsitikino joje pateiktų motyvų pagrįstumu ir atsižvelgdama į PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus pripažino, jog galimas reikšmingas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai dėl socialinių aspektų – vietovės jautrumo aplinkosaugos požiūriu, vietovės infrastruktūros (ypatingą dėmesį atkreipiant į vietovės apgyvendinimo tankumą), teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, ypatumus ir joje esančią populiaciją. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūra prieš priimdama Galutinę išvadą užtikrino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.36.E)-R2-592 pateikti argumentai būtų motyvuotai įvertinti. Mano, kad Aplinkos apsaugos agentūra pagrįstai laikydamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatomis išnagrinėjo Klaipėdos miesto savivaldybės teiktą išvadą ir jos argumentus, įsitikino teikiamų duomenų pagrįstumu ir tinkamai motyvavo Galutinės išvados 9.1 papunkčiu privalomo poveikio aplinkai vertinimo būtinumą.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Galutinę išvadą priėmusio atsakovo tyrimu, gautos informacijos vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas Galutinę išvadą pripažinti kaip nemotyvuotą ar nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. kovo 7 d. galutinės atrankos išvados dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.3)-A4-2423 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo palikti galioti Agentūros 2017 m. sausio 6 d. atrankos išvadą pagrįstumo.
34. Bylos duomenimis, pareiškėjas siekia įrengti kremavimo liniją dalyje laidojimo namų patalpų pastate, esančiame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pagal šio žemės sklypo detaliojo plano, pavirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. AD1-875, sprendinius, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – žemės sklypas, kuriuose yra arba numatomi statyti krematoriumai, laidojimo namai ir kiti panašios paskirties statiniai. Artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos nutolę 75–135 m atstumu, jos (veiklos) vykdymui numatoma įrengti vieną JML „Funeris“ sp. zo.o gaminamą kremavimo liniją Duval, kurią sudaro krosnis Duval-2 Standard Gen 3, automatinis karsto įkrovimo vežimėlis, pelenų apdorojimo mazgas, dujų filtravimo sistema, kremavimo proceso ir išmetamų dujų monitoringo sistema. Kremavimo liniją numatoma sumontuoti dalyje UAB „Aterna“ laidojimo namų pastato (duomenys neskelbtini) patalpų. Filtravimo sistemą numatoma sumontuoti esamame rūsyje, kremavimo krosnies pajėgumas – iki 8000 kremavimų per metus, numatomas planuojamos ūkinės veiklos maksimalus dydis – iki 2000 kremavimų per metus. Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. sausio 6 d. raštu Nr. (28.3)-A4-221 priimta atrankos išvada UAB „Aterna“ planuojamai ūkinei veiklai – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitaliniam remontui, įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
35. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. (4.36.)-R2-186 „Dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad taip pat buvo gauti Klaipėdos miesto bendruomenės bei UAB „Ekonomistas“ prašymai pervarstyti minėtą Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. sausio 6 d. raštu Nr. (28.3)-A4-221 priimtą atrankos išvadą. Po persvarstymo, Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. kovo 7 d. priėmė galutinę atrankos išvadą, kuria konstatavo, kad UAB „Aterna“ planuojamai ūkinei veiklai – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitaliniam remontui įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas privalomas.
36. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: įvertinus poveikio aplinkai vertinimo subjekto – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. (4.36.E)-R2-592 „Dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“, kuriuo teigė planuojamai ūkinės veiklai vertinimą esant privalomu, poveikio aplinkai keliamus klausimus, susijusius su galimu poveikiu šalia esantiems poveikiui jautriems objektams – gyvenamajai aplinkai, galimi pateiktos informacijos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo netikslumai, pagrįsti pasirinkti technologiniai sprendimai, papildomai įvertinti suinteresuotos visuomenė interesai; didelis visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla. Persvarstymo metu suinteresuota visuomenė teikė prieštaravimus (pvz. nenagrinėtos vietos alternatyvos, neįvertinta planuojamos ūkinės veiklos sanitarinė apsaugos zona bei nepakankamai išnagrinėtos į sanitarinę apsaugos zoną patenkančios gretimybės (gyvenamieji namai, dviračių takai ir pan.), kaip planuojama ūkinė veikla paveiks aplink gyvenančių gyventojų psichoemocinę būklę) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos viešo supažindinimo metu visuomenė būtų visapusiškai supažindinta su planuojama ūkine veikla. Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu suinteresuotai visuomenei būtų suteikta galimybė išsamiau dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuriuos planuojamos ūkinės veiklos užsakovas privalėtų argumentuotai įvertinti.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Galutinės išvados panaikinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad: įvertinus, jog gyvenamieji pastatai ir kiti objektai patenka į planuojamos ūkinės veiklos objekto sanitarinės apsaugos zoną, pritartina Agentūros išvadai, kad nagrinėjamu atveju vietovės ypatumai gali sąlygoti reikšmingą poveikį aplinkai; atsižvelgiant tiek į atrankos, tiek į poveikio aplinkai vertinimo tikslus, akivaizdu, jog vykdant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos ir sprendžiant, ar tokia veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, turi būti atsižvelgiama į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2102-14); pareiškėjo planuojama vykdyti veikla sulaukė didelio visuomenės nepasitenkinimo ir persvarstymo metu suinteresuota visuomenė teikė prieštaravimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkui gyvenantiems gyventojams, dėl ko atmestinas pareiškėjos argumentas, jog krematoriumo linija nesukels jokių neigiamų emocijų gyventojams; kremavimo linija numatoma bendrame pastate, kur teikiamos kitos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti, šarvojimo paslaugos, tuo tarpu pagal Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 11 ir 22 punktus, patalpos, kuriose teikiamos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugos, įrengiamos atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų patalpų ir turinčiuose atskirą įėjimą; kremavimo veikla taip pat gali būti vykdoma tik atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų pastatų, turinčiuose atskirus įvažiavimus; poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumento rengėjas UAB „Studija PS“ 2017 m. vasario 22 d. pateikė Agentūrai raštą, kuriame pateikta nuomonė, kad poveikis gyventojams išnagrinėtas nepilnai. Nors pareiškėja teismui pateikė 2017 m. birželio 9 d. Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto nuomonę Nr. S17-, kurioje išdėstyti oro taršos, kvapų ir triukšmo poveikio vertinimo proceso rezultatai, vis tik, teismo vertinimu, negalima neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mastą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai; įvertinus Galutinės išvados, Rašto turinį bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip matyti iš skundo turinio, suprato Galutinės išvados esmę ir turinį, realizavo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, konstatavo, jog Galutinė išvada tinkamai motyvuota ir pagrįsta; Agentūra tinkamai identifikavo ir Galutinėje išvadoje nurodė kriterijus ir argumentus, lemiančius sprendimą, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas privalomas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.
38. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pagal ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija su pakeitimais, galiojusiais iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nuostatas, UAB „Aterna“ planuoja ūkinė veikla – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) – nepateko į PAV įstatymo 1 priede nurodytą planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, tačiau pateko į PAV įstatymo 2 priede nurodytą planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PAV įstatymo 2 priede 11.18 p.). Pažymėtina ir tai, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama ne tik planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į PAV įstatymo 2 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, bet ir tuo atveju, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to pareikalauja, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, tam pritaria (PAV įstatymo 3 str. 3 d., 7 str. 1 d.).
39. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 str. 3 d.). Atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į: 1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (PAV įstatymo 7 str. 6 d.). Atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 str. 7 d.). Suinteresuota visuomenė turi teisę teikti pasiūlymus, o poveikio aplinkai vertinimo subjektai – motyvuotą prašymą atsakingai institucijai persvarstyti atrankos išvadą (PAV įstatymo 7 str. 9–10 d.). Kai, persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 str. 12 d.). Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 str. 13 d.).
40. Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, PAV įstatymo 7 straipsnio 4–6 dalyse įtvirtintu reguliavimu siekiama optimalaus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir suinteresuotos visuomenės, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti poveikį, interesų derinimo. Atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, šiame etape nesprendžiant dėl galimo poveikio konkretaus masto. Detaliai planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai nustatomas PAV ataskaitoje, sudarytoje pagal programą, kurią rengia kompetentingas subjektas vadovaudamasis PAV nuostatais (žr., pvz., 2011 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2371/2011). Atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant PAVĮ 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir priešingai, atrankos išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai PAVĮ prasme (žr., pvz., 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014).
41. Pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančios redakcijos Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir SAZ taisyklės), nuostatas, SAZ ribos gali būti nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis ar pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (SAZ taisyklių 6.1 ir 6.2 p.). Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 67 punktas (2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1150 redakcija) nustato, kad krematoriumų apsaugos zona yra 200 m.
42. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (PAV įstatymo 3 str. 1 d.). Ginčo atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad SAZ ribos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir vietos ypatumus – į 200 metrų teritoriją aplink planuojamo įrengti krematoriumo vietą, esančią mieste, patenka tiek 3 daugiabučiai gyvenamieji namai, tiek gyvenamosios teritorijos, skirtos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir mėgėjiškai sodininkystei, turėtų būti nustatomos atliekant poveikio aplinkai vertinimą, užtikrinančio, kad tokia veikla neturės jokio reikšmingo poveikio aplinkai PAVĮ prasme.
43. Konstatavus, kad Agentūra pagrįstai sprendė, jog UAB „Aterna“ planuojamai ūkinei veiklai – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitaliniam remontui įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, išskyrus susijusio su Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 11 ir 22 punktus nuostatų taikymo ginčui, nėra pasisakoma, kadangi jie nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą.
44. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAVĮ 10 str. 9 d.). Nagrinėjamo ginčo atveju Aplinkos apsaugos agentūra, 2017 m. kovo 7 d. priimdama galutinę atrankos išvadą, nekonstatavo, kad UAB „Aterna“ planuojama ūkinė veikla – kremavimo linijos įrengimas dalyje laidojimo namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų – negalima, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ nuostatų, numatytų 11 punkte (Patalpos, kuriose teikiamos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugos, įrengiamos atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų patalpų ir turinčiuose atskirą įėjimą) ir 22 punkte (Kremavimo veikla gali būti vykdoma tik atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų pastatų, turinčiuose atskirus įvažiavimus) taikymu, yra šalintini.
45. Netenkinus reikalavimo panaikinti Galutinę išvadą, vien dėl šios priežasties netenkintinas ir išvestinis reikalavimas, kuris, kaip pagrįstai nurodė Agentūra, ir negalėtų būti tenkinamas dėl to, kad pagal ginčui aktualios redakcijos PAV įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija su pakeitimais, galiojusiais iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nuostatas, esant suinteresuotos visuomenės pasiūlymui ir poveikio aplinkai vertinimo subjekto motyvuotam prašymui persvarstyti atrankos išvadą, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi būti baigiama priimant galutinė išvadą. Pažymėtina, kad nors nuo 2017 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nebenumato, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra baigiama priimant galutinę išvadą, šios normos taikomos procedūroms, pradėtoms nuo 2017 m. lapkričio 1 d. (2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas, išskyrus šalintinus jo motyvus (šios nutarties 44 p.), paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aterna“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.