Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Ryčio Krasausko ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams: V. G. ir advokatui Dariui Stalioniui, atsakovės atstovams: J. P. ir M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aterna“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad poveikio aplinkai vertinimas yra susijęs su nemažais kaštais.

Be to, patalpos, kuriose teikiamos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugos pagal teisės aktus įrengiamos atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų patalpų ir turinčiuose atskirą įėjimą, kremavimo veikla taip pat gali būti vykdoma tik atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų pastatų, turinčiuose atskirus įvažiavimus.

Tvirtina, kad priėmus Galutinę išvadą buvo priimtas galutinis sprendimas administracinėje procedūroje, kuris konkrečiu atveju sukelia galutines materialines pasekmes suinteresuotiems asmenims, tarp jų – pareiškėjai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, palaikydama Rašte išdėstytus motyvus, su pareiškėjos su skundu nesutinka, mano, kad Agentūros Galutinė išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.3)-A4-2423 yra pagrįsta ir teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Agentūros Galutinės išvados, kuria nuspręsta, kad pareiškėjos planuojamai vykdyti veiklai ūkinei veiklai – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitaliniam remontui įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), – poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo palikti galioti Išvadą, kurioje nuspręsta, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. Agentūra priėmė Išvadą, kurioje nuspręsta, jog pagal UAB „Aterna“ atrankos išvadai pateiktą informaciją planuojamai ūkinei veiklai – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitaliniam remontui įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (t. 1, b. l. 13–16).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė 2017 m. sausio 19 d. prašymą Nr. (4.36)-R2-186 persvarstyti priimtą Išvadą (t. 2, b. l. 44). 2017 m. vasario 22 d. poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumento rengėjas UAB „Studija PS“ pateikė Agentūrai raštą „Dėl laidojimo namų (8.4) dalies pastatų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados persvarstymo“, kuriame prašė atkreipti dėmesį, jog poveikis gyventojams išnagrinėtas nepilnai, įskaitant ir galimą neigiamą poveikį gyvenamajai ir visuomeninei veiklai (t. 2, b. l. 47–51). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. (4.36.E)-R2-592 „Dėl laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Raštas) pateikė išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas (t. 2, b. l. 44–46).

Agentūra 2017 m. kovo 7 d. priėmė Galutinę išvadą, kurioje nusprendė, kad pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Priimant Galutinę išvadą, buvo remtasi Rašte pateikta išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas ir jame nurodytais argumentais; taip pat buvo atsižvelgta į didžiulį visuomenės nepasitenkinimą pareiškėjos planuojama ūkine veikla (t. 1, b. l. 11–12).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pareiškėja savo reikalavimą iš esmės argumentuoja tuo, kad Galutinė išvada yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, dėl ko negali būti laikoma teisėta.

PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (2 straipsnio 8 dalis). Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (7 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad iš PAV įstatymo nuostatų matyti, jog aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir, priešingai, atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, PAV įstatymo prasme.

Galutinės išvados 3, 5 punktuose nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla – laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinis remontas įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–12).

Įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PAV įstatymo 1 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“. PAV įstatymo 2 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ yra išvardinamos veiklos, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialiai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Viena tokių veiklų, numatytų šio priedo 11.8 punkte – krematoriumų įrengimas. Pagal šio priedo 14 punktą viena tokių veiklų taip pat yra į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Galutinės išvados 3 punkte nurodoma, jog būtent vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atliekama atranka.

Pagal Galutinės išvados 4 punktą planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kuris priklauso pareiškėjai, naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos nutolę 75–135 m atstumu. Artimiausios nekilnojamosios kultūros vertybės: „Union“ fabriko sandėlių kompleksas, Joniškės kapinynas, Paupio dvaro sodyba ir ligoninės pastato kompleksas (t. 2, b. l. 9–10). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad artimiausia tankiai apgyvendinta teritorija yra apie 240 metrų atstumu nuo planuojamo objekto, tai reiškia, kad artimiausi gyvenamieji namai yra nutolę mažesniu nei 200 metrų atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto). Taigi šie gyvenamieji pastatai ir kiti objektai patenka į tokiems ūkinės veiklos objektams Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytą sanitarinę apsaugos zoną. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punkte nurodyta, kad krematoriumų sanitarinė apsaugos zona yra 200 metrų dydžio. Todėl nesutiktina su pareiškėja, kad planuojamai vykdyti veiklai sanitarinės apsaugos zona nėra nustatyta, tuo pačiu pritariant Agentūros išvadai, kad nagrinėjamu atveju vietovės ypatumai gali sąlygoti reikšmingą poveikį aplinkai. Atsižvelgiant tiek į atrankos, tiek į poveikio aplinkai vertinimo tikslus, akivaizdu, jog vykdant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos ir sprendžiant, ar tokia veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, turi būti atsižvelgiama į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2102-14). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos planuojama vykdyti veikla sulaukė didelio visuomenės nepasitenkinimo ir persvarstymo metu suinteresuota visuomenė teikė prieštaravimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkui gyvenantiems gyventojams. Įvertinus tai, pareiškėjos argumentas, jog krematoriumo linija nesukels jokių neigiamų emocijų gyventojams, yra atmestinas.

Vertinant pareiškėjos argumentą, kad jos žemės sklypas atitinka numatytą naudojimo pobūdį, o įrengiant kremavimo liniją bus tik atremontuojamas esamas pastatas, paminėtina, kad UAB „Studija PS“ parengtą laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją (duomenys neskelbtini), projekte pateikta kremavimo linijos sumontavimo esamose patalpose schema (t. 1, b. l. 28) atspindi, kad kremavimo linija numatoma bendrame pastate, kur teikiamos kitos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti, šarvojimo paslaugos, informacijoje atrankai teikiami duomenys, numatantys tam tikrą infrastruktūros, skirtos šioms paslaugoms, bendrumą; nurodyta, kad pastate jau yra esamos žmogaus palaikų laikymo ir tualetų lankytojams patalpos. Tuo tarpu pagal Lietuvos higienos normos HN 91:2013 .,Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 11 ir 22 punktus, patalpos, kuriose teikiamos žmogaus palaikų laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugos, įrengiamos atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų patalpų ir turinčiuose atskirą įėjimą; kremavimo veikla taip pat gali būti vykdoma tik atskiruose pastatuose arba pastatuose, funkciškai atskirtuose nuo kitų pastatų, turinčiuose atskirus įvažiavimus.

Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumento rengėjas UAB „Studija PS“ 2017 m. vasario 22 d. pateikė Agentūrai raštą, kuriame pateikta nuomonė, kad poveikis gyventojams išnagrinėtas nepilnai. Agentūra, teisėtai ir pagrįstai, priimdama Galutinę išvadą, užtikrino, kad tiek minėtame UAB „Studija PS“ 2017 m. vasario 22 d. rašte, tiek Rašte pateikti argumentai būtų motyvuotai įvertinti, atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Ir nors pareiškėja teismui pateikė 2017 m. birželio 9 d. Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto nuomonę Nr. S17-, kurioje išdėstyti oro taršos, kvapų ir triukšmo poveikio vertinimo proceso rezultatai, vis tik, teismo vertinimu, negalima neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjos planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mastą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai veiklai nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Galutinę išvadą priėmusios atsakovės atliktu tyrimu, be kita ko, gautos informacijos vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti nemotyvuotu ar nepagrįstu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Įvertinus Galutinės išvados, Rašto turinį bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip matyti iš skundo turinio, suprato Galutinės išvados esmę ir turinį, realizavo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, konstatuojama, jog Galutinė išvada tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Atsakovė tinkamai identifikavo ir Galutinėje išvadoje nurodė kriterijus ir argumentus, lemiančius sprendimą, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas privalomas.

Teismas nenustatė, jog priimant Galutinę išvadą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas ar Agentūra būtų viršijusi kompetenciją, ar kad ši išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Agentūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Remiantis tuo, nėra teisinio pagrindo panaikinti Galutinę išvadą ir patenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą palikti galioti Agentūros Išvadą.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Aterna“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.