Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. Š. suėmime išbūtas laikas, skaičiuojamas nuo faktinio sulaikymo momento – nuo 2022 m. liepos 13 d., 14.15 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta panaikinti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Nuspręsta iš E. Š. nepriteisti išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo tenkintas ir iš E. Š. priteista 3 706,61 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. Š. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas 15 kartų (1 t., b. l. 121–154), yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 159–179), nedirba (1 t., b. l. 181, 182–183), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 185), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus E. Š. laisvės atėmimo bausmę. Skirti nuteistajam bausmę – baudą – būtų netikslinga, nes pastarasis nedirba, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas – bauda, areštas, taip pat daug kartų buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad E. Š. tinkamų išvadų nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Sutikti su nuteistojo teiginiu, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. Š. pagal BK 242 straipsnį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir yra didesnė negu ankstesniu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis vengė atlikti, tačiau nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu yra artima šios bausmės vidurkiui (BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi ji nėra per griežta. Be to, E. Š. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Š. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas abiem šiais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. nuteistajam palankesniu dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams – taip pat nėra per griežta, švelninti apeliantui paskirtą bausmę atsižvelgiant į jo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jo nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, išvykęs į Vokietiją jis dirbo, sutiko būti persekiojamas baudžiamąja tvarka dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, nors pagal Europos arešto orderį dėl BK 242 straipsnio jis nebuvo išduotas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę norėtų dirbti, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei dorai ir sąžiningai gyventi, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo teiginys, kad būdamas laisvėje jis pasikeis ir nebenusikals yra deklaratyvaus pobūdžio – kaip pirmiau minėta, ankstesniais nuosprendžiais E. Š. daug kartų paskyrus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė. Aplinkybę, kad E. Š. prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją jau atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nebėra pagrindo. Duomenų, kad E. Š. Vokietijoje dirbo, byloje nėra, iš bylos duomenų matyti, kad ir šioje valstybėje jis padarė nusikalstamą veiką ir atlikinėjo už ją paskirtą bausmę (2 t., b. l. 39, 80).

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

9. Minėta, kad nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė į jam paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką, išbūtą Vokietijoje pagal Europos arešto orderį iki sulaikymo Lietuvoje, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d. Tenkinti šį nuteistojo prašymą taip pat nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 66 straipsnio nuostatomis, pagal kurias teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir pagrįstai į bausmės laiką E. Š. įskaitė jo suėmime išbūtą laiką nuo faktinio jo sulaikymo Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini) oro uoste) 2022 m. liepos 13 d. 14.15 val. (2 t., b. l. 82). Pažymima, kad priimant byloje apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam į bausmės laiką įskaitomas būtent toje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Bylos duomenimis, E. Š. atžvilgiu Europos arešto orderis buvo išduotas kitoje byloje, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, kuriuo E. Š. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27–30, 83; 2 t., b. l. 16–20)). Nors Lietuvos generalinė prokuratūra 2022 m. birželio 17 d. buvo išdavusi Europos arešto orderį E. Š. atžvilgiu, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartį dėl suėmimo E. Š., įtariamam galėjus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskyrimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58–60, 64–68), tačiau iš Generalinės Dresdeno prokuratūros buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, jog įtariamojo ekstradicija remiantis šiuo Europos arešto orderiu neleidžiama, kadangi už jame nurodytos įtariamojo bylos faktus pagal Vokietijos teisę nėra baudžiama (2 t., b. l. 85–86). Tai, kad jis nebuvo išduotas pagal Europos arešto orderį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, nurodyta ir paties nuteistojo apeliaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms, E. Š. prašymas į jam paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką, išbūtą Vokietijoje pagal Europos arešto orderį iki sulaikymo Lietuvoje, netenkintinas.

Dėl proceso išlaidų

10. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

11. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nuteistajam E. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė J. Šlapaitienė. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. spalio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-11091, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų (3 t., b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad E. Š. yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. Š. valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.