Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. individualios įmonės skundą dėl nutarimo taikyti ekonomines sankcijas panaikinimo atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos I. Ž. individualios įmonės savininkė I. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjos atstovas advokatas A. B., iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, Panevėžio AVMI darbuotojai 2019 m. sausio 19 d., nuo 11 val. 32 min. iki 12 val. 45 min. atliko operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini) patalpoje buvo rasta 40 pakelių be banderolių cigarečių „Fest“, pagamintų Baltarusijos Respublikoje (b. l. 39-41).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-237-928/2019, I. Ž. buvo pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 164 straipsnio 1 dalyje bei 209 straipsnio 3 dalyje, ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta 400 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė - 40 pakelių cigarečių „Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių ar kitų specialių ženklų konfiskavimas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimu konstatuota, kad I. Ž. 2019 m. sausio 19 d., 11 val. 32 min., (duomenys neskelbtini) patalpoje laikė 40 pakelių cigarečių „Fest“, pagamintų Baltarusijos Respublikoje, kurių muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) yra 127,80 Eur; I. Ž. cigaretes įsigijo iš nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini). Bendrosios kompetencijos teismas tokius I. Ž. veiksmus kvalifikavo kaip Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 2.1.1 ir 3.1.2 punktų reikalavimus (b. l. 67-68).

Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 13 d. nutarimu, priimtu įstatymo pažeidimo byloje Nr. ĮP/4/2019/I/PAN, Įmonei pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalį buvo paskirta ekonominė sankcija - 2 896 Eur bauda su 40 pakelių cigarečių konfiskavimu. Šiuo nutarimu nustatyta, jog 2019 m. sausio 19 d., 11 val. 32 min., (duomenys neskelbtini) patalpoje buvo laikoma 40 pakelių be banderolių cigarečių „Fest“, pagamintų Baltarusijos Respublikoje, neturint šių gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Panevėžio AVMI konstatavo, kad tokiais veiksmais Įmonė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus nutarimo skirti ekonominę sankciją teisėtumo, t. y., ar nutarimu individualiai įmonei paskyrus ekonominę sankciją, nebuvo pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas, kadangi individualios įmonės savininkė, tuo pačiu ir darbuotoja, už Baltarusijos Respublikoje pagamintų cigarečių be banderolių įgijimą ir laikymą administracinio nusižengimo byloje yra nubausta, taikant administracinę baudą ir administracinio poveikio priemonę.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011).

Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A663-1380/2006, administracinę bylą Nr. A858-2651/2011).

ANK 209 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija du, bet neviršija dešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), o 3.1.2 punktas nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš trečiųjų šalių, t. y. kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares.

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 punktas) ir be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 punktas).

Atsižvelgus į Įstatymo pažeidimo bylos Nr. ĮP/4/2019/PAN „Dėl I. Ž. įmonės pažeidimo pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 ir p.“ (b. l. 34-48) ir Administracinio nusižengimo bylos Nr. 19097847032 „Dėl I. Ž. pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 209 str. 3 d. ir 164 straipsnio 1 d.“ (b. l. 49-65) medžiagas, daroma išvada, kad Įmonės, kaip juridinio asmens, ir I. Ž., kaip fizinio asmens, įvykdytų Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimai, be kitų dokumentų, buvo įrodinėjami 2019 m. sausio 19 d. parengtais dokumentais - operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-119, I. Ž. paaiškinimu, Daiktų paėmimo protokolu Nr. FR-1045-2, patikrinimo metu prekybos vietos patalpoje padarytomis nuotraukomis, 2019 m. vasario 4 d. Kauno teritorinės muitinės raštu Nr. (9.4)-1B-1342 „Dėl prekių muitinės vertės nustatymo“.

Teismas daro išvadą, kad įstatymo pažeidimo protokolas Nr. FR1065-6 ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-05-ANR_P-14-2019 2019 m. vasario 20 d. buvo surašyti, remiantis aukščiau išvardintų dokumentų duomenimis, nustačius faktines aplinkybes, kad 2019 m. vasario 19 d. I. Ž. priklausančios Įmonės prekybos vietoje Nr. K-15, kurioje I. Ž. dirbo, buvo laikomi jos iš nenustatyto asmens įsigyti 40 pakelių be banderolių cigarečių „Fest“, pagamintų Baltarusijos Respublikoje.

I. Ž. 2019 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodė, kad Baltarusijos Respublikoje pagamintas cigaretes be banderolių savo reikmėms nusipirko iš nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo duomenimis, teismo posėdyje I. Ž. pateikė iš esmės analogiškus paaiškinimus, papildomai nurodė, kad cigaretes pirko giminaičių prašymu ir jas laikė Įmonės prekybos vietos Nr. K-15 pagalbinėse patalpose (b. l. 67). Surašant Įmonei 2019 m. vasario 20 d. įstatymo pažeidimo protokolą Nr. FR1065-6, I. Ž. paaiškinimų dėl cigarečių įgijimo ir jų laikymo aplinkybių nepateikė (b. l. 37).

Nustatytos Baltarusijos Respublikoje pagamintų 40 pakelių be banderolių cigarečių „Fest“ įgijimo ir laikymo Įmonės prekybos vietos Nr. K-15 patalpose faktinės aplinkybės Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu buvo kvalifikuotos kaip fizinio asmens I. Ž. įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 209 straipsnio 3 dalyje, o skundžiamu nutarimu - kaip juridinio asmens I. Ž. individualios įmonės įvykdytas įstatymo pažeidimas, numatytas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose.

Teismas sprendžia, kad fizinį asmenį I. Ž. patraukus administracinėn atsakomybėn, jai buvo inkriminuotas nepaženklintų banderolėmis tabako gaminių įsigijimas ir laikymas, o skundžiamu nutarimu Įmonei, kurios savininkė ir darbuotoja yra I. Ž., ekonominė sankcija taikyta už nepaženklintų banderolėmis tabako gaminių laikymą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Taigi, veika, už kurios padarymą Įmonei buvo paskirta ekonominė sankcija, ir veika, už kurią fiziniam asmeniui I. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda, savo požymiais dalyje dėl cigarečių laikymo visiškai sutampa. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas šioje dalyje konstatuoja veikų tapatumo faktą.

Konstatavus veikų tapatumo faktą, sprendžiant, ar buvo pažeistas non bis in idem principas, būtina nustatyti, ar fizinis asmuo I. Ž. ir juridinis asmuo I. Ž. individuali įmonės realiai yra tapatus asmuo.

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – Individualių įmonių įstatymas ) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato CK, Individualių įmonių įstatymas ir kiti įstatymai, individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalyje nurodyta individuali įmonė yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. Individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o jo sudėtį sudaro perduotas įmonės savininko asmeninis turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), ir individualiai įmonei patikėjimo ar kitokia teise perduotas individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalis.

Atsižvelgus į CK 2.33 straipsnyje ir 250 straipsnio 4 dalyje bei Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad civiline teisine prasme, individuali įmonė ir jos savininkas yra skirtingi subjektai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. nutartyje yra nurodžiusi, kad toks teisinis reguliavimas, atitinkantis civilinės apyvartos poreikius ir kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, negali būti tiesiogiai perkeltas į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės sritį ( administracinė byla Nr. A15 -39/2005). Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad juridiniam asmeniui taikomos ekonominės sankcijos (baudos) ir administracinės baudos paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, būtina nustatyti, ar dėl turtinių sankcijų taikymo atsiradę padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės, kadangi asmuo, pakartotinai patiriantis žalingo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažįstamas baudžiamu antrą kartą.

Išanalizavus byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad Įmonėje dirba jos savininkė I. Ž., ji pati prekiauja (duomenys neskelbtini), aptarnauja pirkėjus, dirba su kasos aparatu. Atsižvelgus į atsakovės pateiktą atsiliepimą, teismas vertina, kad Panevėžio AVMI šių faktinių aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Taigi, Įmonės organizacinė struktūra faktiškai susideda iš vieno fizinio asmens – I. Ž., kuri, siekdama jai priklausančio juridinio asmens tikslų, vienasmeniškai atlieka visus faktinius ir teisinius veiksmus. Tai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju įmonės savininkės I. Ž. ir Įmonės valios sutampa.

Minėta, kad, pagal CK 2.33 straipsnio ir 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatas, Įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas, kaip juridinio asmens dalyvis. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Taigi, priverstinai išieškant iš Įmonės paskirtą ekonominę sankciją (baudą), I. Ž., kaip fizinis asmuo, gali prarasti ne tik įmonės, bet ir savo asmeninį turtą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Įmonė savo vardu nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Taigi, ekonominė sankcija, paskirta I. Ž. priklausančiai individualiai įmonei, gali tiesiogiai paveikti ir jos asmeninę nuosavybę, kadangi turtinio pobūdžio neigiamus padarinius I. Ž. patiria, nustatyta tvarka mokėdama paskirtą administracinę baudą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu 400 Eur baudos sumokėjimas išdėstytas penkeriems mėnesiams, kas mėnesį mokant po 80 Eur (b. l. 68).

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja fizinio asmens I. Ž. ir jai priklausančio juridinio asmens I. Ž. individualios įmonės tapatumas.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nustačius patrauktų atsakomybėn asmenų fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, konstatuojamas non bis in idem principo pažeidimas ( 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005; 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A663 -1380/2006).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 24 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, o jo vykdymas I. Ž. sukelia turtinio pobūdžio praradimus.

Nustačius, kad už tą pačią neteisėtą veiką įsiteisėjusiu nutarimu I. Ž. yra paskirta administracinė bauda, Įmonei paskyrus ekonominę sankciją (baudą), buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas.

Atsižvelgus į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 24 d., o nutarimas skirti ekonominę sankciją, jį nustatyta tvarka apskundus, nėra neįvykdytas, sprendžiama, kad, siekiant pašalinti non bis in idem principo pažeidimą ir jo sukeliamas neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, naikinamas Panevėžio AVMI 2019 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. ĮP/4/2019/I/PAN.

Be to, pareiškėja nurodė, kad 2019 m. vasario 20 d. pranešime Nr. FR1048-6 jai buvo išaiškintos procesinės teisės pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį ir 577 straipsnį. Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad buvo pranešama apie nagrinėjamą įstatymo pažeidimo bylą pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktus, teigė, jog procesinės teisės turėjo būti išaiškintos pagal šio įstatymo 29¹ straipsnį ( b. l. 6). Atsakovė atsiliepime pripažino, jog siunčiant pareiškėjai pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, Panevėžio AVMI darbuotojas panaudojo pranešimo formą Nr. FR1048, skirtą pranešimams apie administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą siųsti, tačiau prieš spausdindamas ši pranešimą, nepašalino su ANK susijusio turinio. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjai procesinės teisės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalyje, buvo išaiškintos 2019 m. vasario 20 d., be to, jos dar kartą buvo išaiškintos žodinio proceso tvarka vykusio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 32-33). Teismo posėdyje Panevėžio AVMI atstovas pateikė iš esmės analogiškus paaiškinimus.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad, nepaisant nustatytos klaidos pranešimu Nr. FR1048-6 išaiškinant pareiškėjos teises, nėra pagrindo abejoti, kad procesinės teisės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalyje, I. Ž., kaip įmonės savininkei, buvo išaiškintos bylos nagrinėjimo metu. Be to, šios teisės buvo išaiškintos surašant įstatymo pažeidimo protokolą (b. l. 37). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjos teiginiai apie procesinių teisių pažeidimą yra nepagrįsti ir atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

I. Ž. individualios įmonės skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. ĮP/4/2019/I/PAN „Taikyti ekonomines sankcijas už įstatymo pažeidimus“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.