Kauno apygardos teismo nutartis

2023-06-15 · Civilinė byla Nr. e2A-590-390/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
e2A-590-390/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12704-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas
Atsakovas
A. J., J. A. J.
Ieškovas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-590-390/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12704-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui J. A. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. B. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą J. A. J. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovo nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nustatyti 14 d. terminą teismo sprendimui įvykdyti.

2. Nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. varžytynėse įsigijo ginčo butą. 2022 m. liepos 1 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsakovas buvo perspėjimas dėl buto perdavimo, tačiau atsakovas butu naudojasi.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

4. Nurodė, kad ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, civilinės bylos Nr. e2-1499-343/2022, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės Rimos Gražienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/20/00309 organizuojant varžytynes, pripažinti 2022 m. vasario 14 d. varžytynių rezultatą negaliojančiu, pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-90-13057 nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją, kadangi apie iš varžytynių parduodamą jo asmeninės nuosavybes teise priklausantį turtą nieko nežinojo, neturėjo galimybės ginti savo pažeistas teises ir/ar pasiūlyti įsigyti turtą jo pasirinktam pirkėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas 2022 m. liepos 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-22-90-13057 įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena ir laiko savo daiktus be teisėto pagrindo ir taip pažeidžia bei apriboja ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo išsikraustymą iš ginčo buto.

7. Teismas išaiškino, kad atsakovui gera valia neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas gali pasinaudoti priverstinio iškeldinimo ir jo išlaidų atlyginimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 766 straipsnyje.

8. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme yra sprendžiamas ieškovo J. A. J. ieškinio atsakovams antstolei Rimai Gražienei, L. A., G. B., trečiasis asmuo A. J. dėl pripažinimo negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-22-90-13057 nuo jo sudarymo momento ir restitucijos taikymo, priėmimo klausimas, tačiau nesant nuginčytam turto pardavimo iš varžytynių aktui atsakovas privalo išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio būsto.

9. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 100 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas J. A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino surinktus įrodymus. Nevertino aplinkybių, kad atsakovas yra garbingo amžiaus ir elektroninio pašto neturi, be to, atsakovas niekuomet nėra kalbėjęs su ieškovu, apie ieškovo siųstą jam registruotą korespondenciją nieko nežino.

10.2. Taip pat teismas nevertino atsakovo nurodytų antstolės Rimos Gražienės padarytų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/20/00309 vykdant ginčo buto pardavimą iš varžytynių, dėl kurių atsakovas neteko galimybės reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei galimybės pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti, taip pat antstolė nesiėmė priemonių atsakovo sveikatos būklei išsiaiškinti ir sustabdyti vykdomąją bylą.

11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad antstolė Rima Gražienė 2022 m. vasario 14 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 221448 pardavė unikalus Nr. 1996-3006-5016:0034 buto ½ dalį 3 kamb. 56,89 kv. m., (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buto ½ dalį, 3 kamb., 56,89 kv.m., (duomenys neskelbtini), kurių buvęs turto savininkas (skolininkas) J. A. J., naujas turto savininkas (pirkėjas) G. B.. 2022 m. liepos 1 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-90-13057. G. B. nuosavybės teisė į ginčo butą 2022 m. liepos 11 d. įregistruota VĮ Registrų centre. G. B. registruota pašto siunta 2022 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė J. A. J. pranešimą dėl išsikraustymo iš ginčo buto. G. B. 2022 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu J. A. J. dėl iškeldinimo iš ginčo buto.

14. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad J. A. J. nuo 2022 m. liepos 27 d. ne vieną kartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą su ieškiniais dėl 2022 m. liepos 1 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-22-90-13057 pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. e2-17849-997/2022, Nr. e2-1299-343/2022, Nr. e2-1499-343/2022, Nr. e2-606-1043/2023, Nr. e2-710-587/2023, Nr. e2-3672-1041/2023), tačiau ieškiniai teismo nutartimis buvo laikomi nepaduotais ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų arba atsisakyti priimti. Taigi, 2022 m. liepos 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-90-13057 nėra nuginčytas, yra galiojantis.

15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovui varžytynėse parduoto buto.

16. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neišanalizavo visų su byla susijusių aplinkybių, t. y. nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl antstolės neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/20/00309 organizuojant varžytines Nr. 221448 ir kt.

17. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

18. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023 22 punktą ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, parduoto ieškovui varžytynėse, visiškai pagrįstai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas.

20. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-200-248/2020 17 punktą; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023 25 punktą ir kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

21. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra ginčo buto savininkas, kad šalių nesieja jokie sutartiniai (pvz., nuomos, panaudos) teisiniai santykiai. Taigi, ieškovas yra ginčo buto savininkas pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą, atsakovas ginčo naudojasi butu be pagrindo, neturėdamas savininko leidimo.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė savo teisių pažeidimą, o atsakovas neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio ginčo buto (CK 4.37, 4.98 straipsniai).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovo iškeldinimas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio ginčo buto, tad atsakovo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

24. Apibendrinus, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino savininko teisių apsaugą nuo pažeidimų, nesusijusių su turto valdymo netekimu, reglamentuojančias CK normas, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, priėmė i teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jam turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė