Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens I. Ž. atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. P. ir V. P. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo I. Ž., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės L. P. ir V. P. (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini): ieškovės V. P. naudai 604 Eur turtinės žalos atlyginimo; ieškovės L. P., naudai 2700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieškovės L. P. ir ieškovės V. P. naudai 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad trečiasis asmuo I. Ž. buvo ieškovės L. P. mokytoja (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 18 d. mokytoja I. Ž. Progimnazijoje pertraukos metu išsikvietusi visą klasę pasikalbėti apie įvykusį konfliktą, nepagarbiai kalbėjo su ieškove – mokine L. P. – šaukė ant jos kitų mokinių akivaizdoje, daužė kumščiu į stalą, naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, dėl ko ieškovė L. P. pradėjo verkti. Po nurodyto incidento L. P. klasiokai pradėjo vadinti L. P. „verksne“, žeminti ją, kad ji apsiverkė prieš mokytoją klasiokų akivaizdoje. Ieškovei L. P. informavus mamą – ieškovę V. P. – apie mokytojos I. Ž. netinkamą elgesį ir ieškovei V. P. paprašius, kad mokytoja I. Ž. ieškovės L. P. atsiprašytų, mokytoja pavadino mokinę „skundike ir melage“, o klasės valandėlės metu pasakė, kad „L. yra nemėgstamiausia mano mokinė“. Dėl nuolatinio psichologinio smurto, naudojamo mokytojos I. Ž. mokinės L. P. atžvilgiu, L. P. sutriko miegas, atsirado nerimas, panikos priepuoliai, L. P. pasidarė uždara, nebebendraujanti, užsisklendė savyje. L. P. dažnai verkdavo vakare ir mamai V. P. pradėjo sakyti, kad nebenori eiti į mokyklą, nes ten labai blogai jaučiasi dėl mokytojos I. Ž. elgesio su ja. Dėl atsiradusių dukros L. P. sveikatos problemų, jos mama V. P. turėjo vesti dukrą L. P. pas psichologą, pirkti stresą malšinančius vaistus.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. P. nurodė, kad jos dukra L. P.. 2024 metais L. mokėsi (duomenys neskelbtini). Po Šv. Velykų pakeitė mokyklą – (duomenys neskelbtini). Mokyklą pakeitė dėl mokytojos I. Ž. elgesio. L. mokėsi penktoje klasėje, šios klasės auklėtoja buvo I. Ž.. Ji buvo darbe, nepamena tikslios datos, pirmadienį jai paskambino mergaitė ir pasakė, kad auklėtoja ant jos rėkė, kumščiu daužė į stalą, vaikas pravirko. Ji skambino auklėtojai, klausė, kas atsitiko, klausė mokytojos kodėl rėkė, bet ji neigė rėkusi, nieko daugiau nepasakojo. Išsamiai pasakojo dukra. Žino, kad dukra berniukus idiotais pradėjo vadinti, berniukai taip pat, daugiau nežino, dėl ko tai įvyko. Dukra sakė, kad auklėtoja visada rėkdavo, tad ji sugalvojo padaryti garso įrašą. Anksčiau dukra sakė, kad jai auklėtoja nepatinka, kad rėkdavo. Visada kalbėdavo pakeltu balsu, visada pakeltu tonu rėkė, kalbėjo. Dukra sakė, kad auklėtoja visada rėkia, nežino, ar taip visada kalbėjo. Dukra pasakojo, kad mokytoja I. rėkė, neleido išeiti iš klasės, tai vyko pertraukos metu. Ji išsikvietė visą klasę. Savaitgalį vaikai per „Messenger“ grupę susipyko, todėl mokytoja norėjo išspręsti ginčą. Skambino mokyklos direktoriui, kad susirinktų vaiko gerovės susirinkimą. Susirinkimas vyko savaitės gale. Iki susirinkimo mokytoja I. vaiką gaudydavo per kiekvieną pertrauką ir sakydavo, kad yra melagė ir skundikė, kodėl mamai meluoja. Susirinkimo metu buvo paleistas įrašas, išgirdusi jį norėjo išeiti iš kabineto. Auklėtoja neatsiprašė susirinkimo metu nei jos, nei L.. Skambino jai direktorius ir sakė, kad ji nebus jos auklėtoja, bet nepakeitė auklėtojos. Dukra nenorėjo eiti į mokyklą, vakarais verkdavo. Sunkiai užmigdavo. Iš pradžių kreipėsi į mokyklos psichologą, bet ji parašė, kad atostogaus. Todėl kreipėsi į privatų psichologą. Skambino šeimos gydytojai, kad išrašytų raminamųjų vaistų, naktimis pabusdavo, kviesdavo ją. Po atostogų ėjo į kitą mokyklą. Vežant į mokyklą dukra verkdavo, sakydavo, kad bijo, kad ant jos mokytojai rėks. Klasė negalėjo būti pakeista, nes buvo viena 5 klasė. Tėvai rinko parašus, kad auklėtoja neišeitų ir liktų. Tokios tėvų pozicijos pagrindu auklėtoja ir nebuvo pakeista. L. santykis buvo labai geras, labai norėjo eiti į mokyklą, su visais sutardavo. Dalyvaudavo visokiose varžybose, labai mėgo mokyklą. L. šią mokyklą lankė nuo pirmos klasės. Iš pradžių 5 klasės auklėtoja buvo kita, bet po kelių mėnesių jai išėjus iš darbo buvo paskirta I. Ž.. Iki tol nebuvo gavusi jokių pastabų dėl dukros elgesio, santykio su klasės draugais ir pan. Mokyklos progimnazija buvo prie pat jų namų, minutė kelio pėsčiomis. L. pas mokyklos psichologę buvo užsiregistravusi, bet ji ar sirgo, ar atostogavo, todėl kreipėsi į privatų psichologą. Pirminis kontaktas su psichologu vyko internetu per ZOOM. Psichologas nuotoliu būdu bendravo su dukra. Psichologas pateikė vertinimą raštu. Šis laiškas buvo perduotas mokytojams, direktoriui. Šį raštą psichologė parengė po vieno susitikimo su dukra, kuris truko virš valandos. Po įvykio L. labai blogai jautėsi, nenorėjo iš kambario išeiti, su draugais nenorėjo susitikti. Į mokyklą po įvykio ėjo. Ji skatino dukrą eiti į mokyklą, todėl ji ir ėjo. Ji pati po telefoninio pokalbio bendravo su mokytoja. Nežino, iš kurio miesto buvo pirmasis psichologas, ne iš (duomenys neskelbtini), norėjo gyvo bendravimo, todėl pasirinko kitą psichologą iš (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kiek praėjo laiko iki susitikimo su antruoju psichologu. Mano, kad šių susitikimų pakako. Viena dukra lankydavosi pas psichologą. Psichologas sakydavo, kad užsidariusi, bet susitvarkys. Ėjo pas psichologus dėl mokytojos elgesio. Vėliau prasidėjo atostogos ir nėjo pas psichologą. Po bendravimo su psichologais pradėjo mažiau verkti, daugiau šypsotis, daugiau bendrauti su draugais. Po įvykio pasidarė uždara, nenorėjo eiti į lauką žaisti su draugais, sunkiai užmigdavo, dažnai verkdavo, buvo labai jautri. Po Velykų atostogų pradėjo lankyti kitą mokyklą. Šeimos gydytoja padiktavo raminamųjų vaistų pavadinimą ir ji nuėjo nusipirkti, nes jie buvo nereceptiniai. Psichologo konsultacijos jai kainavo 50 Eur vizitas (duomenys neskelbtini). Keičiant mokyklą mergaitei buvo įsigyta nauja uniforma. Dukra sakė, kad auklėtoja dažnai rėkdavo ant jos, ant visos klasės. L. su klasės draugais pradėjo konfliktuoti savaitgalį per „Messenger“. Konfliktas su klasės draugais įvyko iki konflikto su auklėtoja. Nežino apie dukros nedrausmingą elgesį mokykloje. Nėra gavusi pastabų, kad buvo nedrausminga pamokų metu. Susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl L. bendravimo su klasės draugais. Kalbėjo su L. dėl jos bendravimo „Messenger“ programėle. Dukra atsiprašė prieš klasę vaikų, kuriuos įžeidė. Nežino, ar tai buvo auklėtojos įtaka, mano, kad ji pati suprato ir atsiprašė. Pati dukra sakė, kad ją mokytoja vadina melage ir skundike. Neturtinę žalą patyrė, kol lankėsi pas psichologą. Iki įvykio lankė gimnastiką. Po įvykio toliau lankė gimnastiką. Vaikas buvo fotosesijoje dėl jaunojo modelio. Norėjo praskaidrinti jai nuotaiką. Tai buvo po įvykio. Anksčiau prašė tik turtinės, nes nežinojo, kad galima prašyti neturtinės. Mokytoja atsiprašė labai vėlai ir raštu (per el. dienyną). 280 Eur yra už psichologo konsultaciją ir išvados parengimą. Nesidomėjo, ar ši psichologė buvo kitokios kvalifikacijos nei ta, kuri buvo (duomenys neskelbtini). Iki įvykio nesiskundė dukra mokytoja, po įvykio pasakė, kad visada mokytoja ant jos rėkia. Iki tol dukra sakė, kad mokytoja jai nepatinka. Neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių. Dukra žino, kaip rėkiama ir kalbama pakeltu tonu. Pas psichologą – vieną kartą nuotoliniu būdu, gyvai bendravo 4 kartus. Išvados reikėjo mokyklos auklėtojai, direktoriui, švietimo įstaigai. Ji buvo rengiama, kad patvirtintų situaciją. Ir garso įrašas, ir psichologo konsultacija įtakojo, kad patvirtinta situacija buvo. Buvo situacija, kad L. konfliktavo su draugais dėl to berniuko įžeidinėjimo. Po incidento su klasės draugais ji bendravo su klasės draugais. Nebuvo konflikto su klasės draugais keičiant mokyklą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Ž. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Išsilavinimas aukštasis universitetinis, mokytoja anglų kalbos. Pedagoge dirba nuo 1998 m. iki 2005 m., dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tada išvyko stažuotis kvalifikuotis, grįžo 2021 m., 2023 m. lapkričio 8 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Išvykimo tikslas – į Angliją patobulinti anglų kalbą ir įgyti žinių. Studijavo verslo ekonomiką anglų kalba, magistro laipsnis. Londone dirbo vaikų darželyje ankstyvojo amžiaus vaikų prižiūrėtoja. Iki 2005 metų jokių nusiskundimų dėl savo darbo nėra sulaukusi. Anksčiau taip pat yra buvusi klasės auklėtoja, (duomenys neskelbtini) dirbo su problematiškais vaikais. (duomenys neskelbtini) turėjo auklėjamą klasę. (duomenys neskelbtini) gavo auklėjamą klasę – 29 vaikai, labai triukšminga. Yra visokių vaikų ir sunkesnio auklėjimo. Ji dėsto vienam pogrupiui anglų kalbą, su tais, kuriems dėsto, labiau susibendravo. L. nedėstė anglų, jai dėstė kita mokytoja. Klasė triukšminga, tenka su jais garsiau pakalbėti. Ji kalba visada garsiai. Su tėvais bendrauja, didelių konfliktų nebuvo. Viskas prasidėjo kovo 15 d. Jai mergaitės atsiuntė žinutes, kokiais žodžiais L. išvadino vaikus. Jai ir anksčiau vaikai skundėsi, kad L. pasikėlusi, kitus vaikus ubagais vadina. Ji nestebėjo L. santykio su kitais vaikais. Staiga viskas sprogo. Jai buvo netikėta, kad ji gali taip pasielgti. Ji nieko prieš ją neturi. Vaikams į grupę rašė, kad užbaigtų konfliktus. Ji nurodė, kad kreipsis į specialistus pagalbos. L. reagavo ir klausė, kas jiems ką padarys. Sužinojusi šią informaciją ji nekontaktavo su tėvais, nepagalvojo. Kontaktavo su socialine pedagoge. Su psichologe nekalbėjo, nepagalvojo pasikonsultuoti. Pertraukos metu susikvietė visus vaikus. Pradėjo kalbėti apie konfliktus, pasakė, kad savaitgalį įvyko negražūs konfliktai. Nepastebėjo, kad vis garsiau ir garsiau kalbėti. Suklydo, pasikarščiavo. Vaikai triukšmavo, neklausė jos, klausė, ar kas turi spragėsių. Vaikai elgėsi nedrausmingai, ji kalbėjo, kad visi girdėtų. Dėl emocijų garsiau kalbėjo, ji supyko. Visi klasės vaikai prašė jos pagalbos, apsiginti šioje situacijoje. Pikta tapo ant L., kuri įžeidinėjo vaikus. Pokalbio metu L. nebuvo išsigandusi, L. sakė, kad nežinote, ką jie kalba man už nugaros. Kalbėjo su L. ir kitu berniuku, nes tarp jų kilo konfliktas. Pirmiausia pasikvietė juos abu, L. ir D.. Berniukas įžeidinėjo mergaitę. Bandė išsiaiškinti, kas pradėjo, kas kaltas, ar susitaikė. Po šio pokalbio padarė išvadą, kad reikės pasikalbėti su D. mama. Tuo metu nepagalvojo apie poreikį kalbėti su L. mama. Tuo metu atrodė, kad būtų geriau surinkti visą klasę ir pasikalbėti su visais. Atrodė, kad elgiasi tinkamai. Dabar nesikviestų visos klasės. Tuo metu mergaitė neverkė. Pokalbis su visa klase vyko per dvi pertraukas. Čia yra tik dalis pokalbio. Negali pasakyti, kokia ta dalis pokalbio buvo. Ji apsiverkė, pasakė, kad atsiprašo jų visų ir pradėjo verkti. L. anksčiau niekada neverkė pamokų metu. Jai ji neatrodė jautri mergaitė. Labai drąsi mergaitė, savimi pasitikinti. Negali pasakyti, kodėl ji pravirko. Ji mano, kad jei dėl jos bendravimo, tai ji būtų anksčiau pradėjusi verkti. Ji suprato, kad suklydo ir iš karto po pertraukos ji nuėjo į lietuvių kalbos pamoką ir atsiprašė viešai L.. L. nieko nesakė. Tą pačią dieną jai skambino L. mama ir ją apšaukė. Savaitės eigoje buvo susitikimas su L. mama, socialine pedagoge ir psichologe, direktorius dalyvavo, jame buvo paviešintas garso įrašas. Ji bandė atsiprašyti, niekas neklausė. Toliau vyko etikos komisijos posėdis ir svarstė jos elgesį. Buvo atvykę savivaldybės atstovai, vyko svarstymai. Ji po įvykio savo iniciatyva užsiregistravo į mokymus konfliktinių situacijų valdymo. L. mama atsisakė su ja bendrauti. L. toliau lankė mokyklą, bendrauti akis į akį neteko, ji jautėsi gerai, jautėsi nugalėtoja jos atžvilgiu. Ji nebuvo liūdna, buvo pasitikinti savimi, bendravo su klasės draugais, klasės konfliktą užglaistė ir jokių problemų nebuvo. L. pakeitė mokyklą, L. nelankant mokyklos, L. mamai parašė, o ji nurodė, kad L. nenori lankyti mokyklos. Nuo įvykio buvo praėjusi daugiau nei savaitė, ir nelankė keletą dienų. Jei garso įraše girdima, kad reikalavo atsiprašyti, tai gal reikalavo. Kito klasioko jau anksčiau buvo prašoma atsiprašyti. Tas berniukas susirinkimo metu nedalyvavo. Nepamena, kad kumščiu daužytų į stalą. Policijos nutarimas buvo priimtas ir ji su juo sutiko. Negali pasakyti, kodėl mergaitei neleido išeiti iš klasės. Kitiems vaikams neleido įeiti – pasakė, kad būtų uždaromos durys. Atlygino dalį žalos, nes buvo sumišusi, jai advokatė patarė padengti dalį žalos, ji padengė. Dėl incidento ji visada jautėsi nejaukiai, nes ji pakėlė balsą prieš vaiką ir dėl to išgyveno. Tėvams nepranešė apie vaikų susirašinėjimą „Messenger“ programėle. Gali būti, kad būtų geriau konsultuotis su mokyklos specialistais, kaip spręsti situaciją. Su berniuku ir L. kalbėjo individualiai. Jai nebuvo žinoma, kad berniukas pirmas L. įžeidinėjo. Ji tuo metu sprendė konfliktą tarp L. ir visos klasės. Negali pasakyti, kodėl neleido mergaitei paaiškinti situacijos. Mergaitė tuo metu maivėsi, nereagavo į jos kalbėjimą. Ji nevertė L. atsiprašyti klasioko, o visos klasės, nes juos išvadino visokiais žodžiais. Ji nežinojo, kad klasė nepagarbiai bendravo su L.. Neleidimą išeiti iš klasės buvo galima laikyti trumpalaikiu psichologiniu spaudimu L.. Tai buvo tik momentinis jos elgesys. Ji mano, kad situacija perdėta, ji mano, kad tokių padarinių jos elgesys negalėjo padaryti. Ėjimas pas psichologą – nežino, ar įtakojo jos elgesį. Po incidento mergaitė greitai pasitaisė, jautėsi nugalėtoja. Nežino, kad po konflikto L. verkė visą dailės pamoką. Nebuvo daugiau tokių epizodų. Nevadino L. melage ir nemėgstamiausia jos mokine. Gal ji galvojo, kad yra jos nemėgstamiausia mokinė. Bet jai vaikai lygūs. Paskambinus motinai ji pripažino, kad balso tonas buvo pakeltas. Ji pripažino, kalbėjo su motina. Nėra reiškusi motinai pretenzijų dėl dukros auklėjimo. Negali pasakyti, ar mama netinkamai auklėjo dukrą. Su L. turėjo mažai kontakto, ji buvo tik jos auklėtoja, neturėjo pamokų. Su L. matydavosi per klasės valandėlę ar per klasės susirinkimą. Susitikdavo su L. 2–3 kartus. Iki tol nebuvo įvykių, kad reikėtų aiškintis su L., nors vaikai dažnai skųsdavosi, kad juos vadina ubagais.

Trečiojo asmens atstovas Erikas Rugienius teismo posėdžio metu papildė, kad buvo siūloma mokyklos psichologo pagalba, tačiau L. motina jos atsisakė. Tai matyti ir iš susirašinėjimo. Motina arogantiškai reagavo į pasiūlymą atsiprašyti ir akivaizdžiai nepriėmė atsiprašymo. Byla atsirado dėl V. P. ambicijų. Mokytojos veiksmai buvo netinkami, bet ne tokios apimties, kaip teigia ieškovė. 28 tėvai yra pasirašę, kad mokytoja jais patenkinti. L. nepatenkinta vieno iš klasės draugo elgesiu, pati padarė linčo teismą. Mokytoja privalėjo pasikalbėti su vaikais, kad tokių įžeidinėjimų, kuriuos atliko L., daugiau nepasikartotų. Tokie L. veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio. Mokytoja pripažino, kad pasielgė netinkamai, ji buvo policijos įspėta. Dėl jos netinkamo elgesio jai buvo paskirta nuobauda. Jausdama, kad pasielgė netinkamai, atlygino 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai ir atlygino su kaupu. Didesnės neturtinės žalos nei 300 Eur L. nepatyrė. Dėl turtinės žalos – yra R. Ž. laiškas, adresuotas L. mamai, ieškovė nepateikė duomenų, kad R. Ž. yra psichologė, nėra aišku, ar už konsultaciją paėmė pinigus, ar už rašto paruošimą. V. V. raštas – taip pat nėra duomenų, kad ji yra specialistas. Sąskaitos išrašytos V. P., tačiau nėra jokių duomenų, kad jos apmokėtos. Rašte nurodyta, kad šeimai paslaugos teiktos. 124 Eur sąskaita – pirkėjo rekvizitas – mokykla. Pirminis ieškinys pareikštas I. Ž., parašius atsiliepimą gautas patikslintas ieškinys – mokykla traukiama atsakovu. Psichologė darbe buvo kovo 29 d., kai pirmasis psichologas uždarytas balandžio 7 d. Šiuo atveju nėra aišku, kur yra skuba. Ieškovė pripažino, kad balandžio 9 d. vyko į fotosesiją, kurioje ji šypsosi, kas paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ji buvo palaužta. L. nepatyrė išgyvenimų, duomenų, kad dėl įvykio patyrė išgyvenimų, nėra. Psichologų išvadų nėra. Medikamentų naudojimo jokių duomenų. 300 Eur neturtinė žala buvo atlyginta maksimaliai, todėl ieškovė didesnės sumos negali reikalauti. Mokyklą L. pakeitė gal dėl konfliktų su klasiokais, negebėjimo su jais bendrauti. Žala gali būti mažinama dėl nukentėjusio asmens elgesio, L. elgesys buvo netinkamas, kas sudarė pagrindą organizuoti klasės susirinkimą. Ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad I. Ž. atliko 500 Eur mokėjimą V. P., mokėjimo paskirtis žalos atlyginimas (e. b. l. 45-46, 1 tomas).

2024 m. spalio 29 d. Psichologės V. V. pažyma, kurioje nurodyta, kad L. P. 2024 m. balandžio mėn. buvo teikiama psichologinė pagalba, suteiktos trys individualios konsultacijos (e. b. l. 47, 1 tomas).

2024 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad V. P. atliko 280 Eur mokėjimą R. M., mokėjimo paskirtis – V. Fb (e. b. l. 48-49, 1 tomas).

2024 m. balandžio 17 d. Sąskaita faktūra 50 Eur sumai už suteiktas psichologo paslaugas, nurodytas pirkėjas – V. P. (e. b. l. 50, 1 tomas).

2024 m. balandžio 22 d. Sąskaita faktūra 50 Eur sumai už suteiktas psichologo paslaugas, nurodytas pirkėjas – V. P. (e. b. l. 51, 1 tomas).

2024 m. balandžio 30 d. Sąskaita faktūra 50 Eur sumai už suteiktas psichologo paslaugas, nurodytas pirkėjas – V. P. (e. b. l. 52, 1 tomas).

2024 m. spalio 22 d. Sąskaita faktūra 50 Eur sumai už suteiktas psichologo paslaugas, nurodytas pirkėjas – V. P. (e. b. l. 53, 1 tomas).

R. Ž. patvirtinimas, kad V. P. atlikti pinigų pervedimai ar pervedimas 2024 m. yra susijęs su R. Ž., kaip psichologės, teikiamomis paslaugomis (e. b. l. 54-55, 1 tomas).

2024 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra 124 Eur sumai už mokyklinę uniformą (e. b. l. 56, 1 tomas).

2023 m. lapkričio 8 d. sudaryta Darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., pagal kurią darbuotoja priimta dirbti progimnazijoje Anglų kalbos mokytoja.

Taip pat nustatyta, kad 2024 m. L. P. mokėsi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje pagal bendrąją ugdymo programą.

2024 m. kovo 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje konstatuota, kad dėl 2024 m. kovo 18 d. įvykio buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto – mergaitė mokykloje iš klasės auklėtojos galimai patyrė psichologinį smurtą.

I. Ž. (5 kl. Auklėtoja, mokytoja), 2024 m. kovo 19 d. situacijos paaiškinime progimnazijos direktoriui nurodė, kad <...> išklausiusi mokinius suprato, kad L. žinutė buvo nemandagi, ji vartojo necenzūrinius žodžius, ir klasės mokiniai buvo pasipiktinę. Pokalbio metu kalbėjo griežtai ir garsiai, kadangi buvo pertrauka ir mokiniai triukšmavo, aiškino apie mokinio elgesio taisykles, jų laikymąsi, sugadintus santykius klasėje. Supranta, kad L. jautėsi nepatogiai, nes buvo pažeidusi mokinio elgesio taisykles. Mokinė atsiprašė savo klasės draugų. Įvykus šiai situacijai, labai gailisi bei padarys viską, kad ateityje tai nepasikartotų.

Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 28 d. rašte Marijampolės savivaldybės merui nurodoma, kad <...> mokyklos socialinė pedagogė turėjo su L. P. pokalbį. Pokalbio metu mergaitei buvo teikiama emocinė parama, psichologinis pastiprinimas, pasiūlytos psichologo konsultacijos. <...> susitikimo metu mokytoja I. Ž. pripažino, kad situaciją aiškinosi pakeltu balsu. Mokinei pasiūlyta individuali psichologo pagalba, dėl kurios teikimo mama sutiko. 2024 m. kovo 21 d. Etikos komisijos posėdyje mokytoja I. Ž. pripažino suklydusi ir panaudojusi netinkamą būdą situacijai aiškintis. <...> rekomenduota klasės vadovei stiprinti kompetencijas klasės ir konfliktinių situacijų valdyme.

2024 m. gegužės 9 d. Marijampolės apskrities VPK priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo, kuriame nurodoma, kad būdama Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu mokytoja I. Ž., nepagarbiai kalbėjo su nepilnamete L. P., šaukė ant nepilnametės, kitų mokinių akivaizdoje, dėl ko nepilnametė pradėjo verkti. Tokiais savo veiksmais I. Ž. elgėsi priešingai vaiko interesams, pažeidė nepilnamečių teisę būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos, teisę į psichinę sveikatą, į sveiką gyvenimo būdą, tuo pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str., 43 str. 2 d., 14 str. 1 d., ir padarė pažeidimą, numatytą LR ANK 72 str. 1 d. Paskirta nuobauda – įspėjimas. Nutarimu pripažinta teisė V. P. reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Prie atsakomybė lengvinančių aplinkybių nurodoma - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

2024 m. balandžio Marijampolės savivaldybės Darbo grupės, sudarytos situacijai (duomenys neskelbtini) ištirti, išvadoje nurodoma, kad nurodoma, kad Darbo grupė nustatė, kad Mokytoja netinkamai aiškinosi susiklosčiusią situaciją nesilaikydama, tiek bendrųjų žmogiškųjų principų, tiek šioje išvadoje aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyto reglamentavimo. <...> Tėvai Darbo grupei nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų jų teiginius, kad mergaitė po įvykio patyrė didelį stresą, t. y. Darbo grupei nepateikė jokių gydytojų išrašų ar pan., tik pacitavo, kaip patys teigė, psichologės komentarą iš socialinės erdvės. Be kita ko, Darbo grupei, tiek Progimnazijos direktorius, tiek Mokytoja, tiek Narės nurodė, kad mergaitė iš karto po incidento, tą pačią dieną toliau tęsė ugdymo procesą ir neišreiškė jokių skundų Progimnazijos administracijai dėl netinkamo Mokytojos elgesio. Teiktos rekomendacijos: 1. išsamiai ir pagal galiojančius teisės aktus ištirti ir įvertinti Mokytojos elgesį; 2. skirti Mokytojai mentorių; 3. įpareigoti Mokytoją dalyvauti mokymuose, skirtuose sudėtingų situacijų valdymui; 4. pakartotinai atlikti smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos stebėseną; 5. pakartotinai supažindinti Mokytoją su lokaliniais (ir ne tik) teisės aktais, reglamentuojančiais mokytojo elgesį ugdant ir bendraujant su mokiniais.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 15 d. tarp dalies (duomenys neskelbtini) 5 klasės mokinių, „Messenger“ grupėje kilo konfliktas. Trečiojo asmens teigimu, kaip vaikų klasės auklėtoja iš kitų klasės mokinių gavo duomenis apie netinkamą mokinės L. P. elgesį su kitais bendraklasiais. Jai, kaip klasės auklėtojai buvo pateiktos klasės pokalbių grupėje L. P. kitiems klasės draugams siųstos balso žinutės, kuriose tyčiodamasi, niekindama ir žemindama bendraklasius, L. P. juos vadina „liurbiais“, „debilais“, „viena iš blogiausių klasių“. Tą pačią diena, klasės auklėtoja I. Ž. „Messenger“ grupėje parašė, jog pastebėjo, kad Messenger grupėje prasidėjo įžeidinėjimai bei patyčios. Prašė kuo skubiau užbaigti tyčiotis bei įžeidinėti vieni kitus. Nurodė, kad šis klausimas bus sprendžiamas su specialistų pagalba kitą savaitę. L. grupėje parašė – o ką mums ta specialistų pagalba padarys, Mokytoja man labai įdomu. I. Ž. atrašė – visi, kurie įžeidinėjo bus nubausti, kviesime tėvus į mokyklą. Taip pat nurodė, kad žino kas įžeidinėjo ir turi įrodymus. Bus labai prastai tiems, kurie įžeidinėjo ir tyčiojosi. Kitą darbo dieną, t. y. 2024 m. kovo 18 d. (pirmadienį), I. Ž., kaip klasės auklėtoja, pasikvietė 5 klasę, išsiaiškinti situacijos. Nustatyta, kad susitikimo metu, mokinė L. P. darė garso įrašą, jame fiksuota (Mokytoja – M, mokinė L. P. – L.P.: M – dėmesio, visi čia susirinkome dėl įžeidinėjimų ir visokių kitokių reikalų. Įvyko savaitgalį negražus konfliktas, ir buvo klasiokai įžeidinėjami. Aš turiu šiuos įrašus. L.P. – bet jūs nežinote ką jie šneka už mano nugaros. M- nepuoli manęs. L. P. – aš jūsų nepuolu, aš jums pasakau. Man nereikia klausytis, aš žinau ką sakiau. M- tai prašau pasakyt ką sakei. Man, kad nebūtų jokių įžeidinėjimų klasiokam. L. P. - jie irgi mane įžeidinėjo man už nugaros. M – Kaip tu juos vadinai? L. P. - Nu aš žinau, nu. M – Tai pasakyk. Liurbiai, debilai, visokie kitokie, kas dabar yra? L. P.- nu gerai, nu. Aš nenoriu, kad jungtų. M. – nu gerai, tu sakei, nejungsiu. L. P. – nu gerai, aš žinau ką jie sakė, dar išmes mane iš mokyklos (pradeda verkti). Jūs nežinot ką jie šneka man už nugaros. Ir jei jūs čia rėkiat, tai tikrai nepadės ir jiems, ir man. Man nereikia, kad jūs čia rėktumėt. Aš žinokit vėluoju... M- ne ne, sėdi dabar čia. L.P. - nu gerai, nu, atsiprašau aš jūsų visų. M. – L. nesinervuok.

Anot ieškovių, dėl klasės auklėtojos I. Ž. veiksmų, L. P. turėjo keisti mokyklą, lankyti psichologo konsultacijas, t. y. patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo padarytą žalą lemia CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas) bei neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Anot ieškovių, klasės auklėtoja I. Ž. prieš visą klasę šaukė ant L. P., naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, dėl ko L. P. sutriko miegas, atsirado nerimas, panikos priepuoliai, mergaitė pasidarė uždara, nebendraujanti, dažnai verkdavo vakare ir pradėjo sakyti, kad nenori eiti į mokyklą, nes ten blogai jaučiasi dėl mokytojos I. Ž. elgesio su ja, dėl ko L. turėjo pakeisti mokyklą, lankytis pas psichologą.

Atsakovė nesutiko su ieškovių nurodytomis aplinkybės ir jų vertinimu. Anot atsakovės, pateiktas garso įrašas neįrodo mokytojos elgesio neatitikties teisei (dėl triukšmo klasėje, mokytoja buvo priversta kalbėti garsiau, tai buvo vienkartinio pobūdžio veiksmas), be to, minimą incidentą, be kita ko, sąlygojo ir nederamas L. P. elgesys. Atsakovės vertinimu, jei L. mama V. P. savo motinos pareigas būtų atlikusi tinkamai – tinkamai auklėjusi savo nepilnametę dukrą, 2024 m. kovo 18 d. vykusio pokalbio ir o metu kilusio incidento apskritai nebūtų buvę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad analizuojamas 2024 m. kovo 18 d. incidentas įvyko mokykloje, t. y. pertraukos metu. Tuo metu klasės susitikime dalyvavo klasės auklėtoja/mokytoja I. Ž., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoja.

LR Švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalies 2 punktas (aktuali įvykio redakcija) numatė, kad mokykla privalo sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis.

To pačio įstatymo 49 straipsnio 2 dalis numato, kad Mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą (1 punktas); laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos, gerbti Lietuvos valstybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, žmogaus teises ir pagrindines laisves (3 punktas); mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį (7 punktas); gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų (9 punktas).

Mokytojo pareigybės aprašymas Nr. 1.1.2., patvirtintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V1-74 (su kuriuo 2023 m. lapkričio 9 d. susipažino ir trečiasis asmuo I. Ž.), numatė, kad Mokytojas privalo vadovautis įstatymais, etikos normomis, vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu, kt. Mokytojas vykdo šias funkcijas: <...> užtikrina ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą (8.1 p.); gerbia mokinį kaip asmenį nepažeisdamas jo teisių ir teisėtų interesų (8.3. p.); nedelsiant informuoja progimnazijos administraciją, mokinio pagalbos specialistus pastebėjęs ar įtaręs <...> įvairaus pobūdžio netinkamą elgesį (8.19 p.). IV Pareigybės aprašymo skyrius skirtas – Mokinių saugumo užtikrinimui, kuris nustato, kad kiekvienas progimnazijos darbuotojas: kuria mokymo, palankią asmenybės ūgčiai – pozityvius, tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu, bendromis vertybėmis grįstus santykius, skatina it stiprina bendrumo, tapatumo ir priklausymo progimnazijos bendruomenei jausmus (10.1 p.); rūpinasi mokinių saugumu (10.2 p.); atsako už emociškai saugios mokymosi aplinkos progimnazijoje puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias <...> (10.3 p.).

Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) smurto ir patyčių prevencijos vykdymo tvarko aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V1-95, 15 punktas numato klasės vadovo veiksmus, gavus informaciją apie įtariamas ir/ar įvykusias patyčias, smurtą, t y.: išsiaiškina situaciją, nustato, ar tai smurto, patyčių atvejis (15.1 p.); organizuoja individualius pokalbius su smurto ir/ar patyčių dalyviais, informuoja tėvus, esant poreikiui kviečia juos dalyvauti pokalbiuose (15.2 p.); vykdo tolesnę smurto ir/ar patyčių situacijos stebėseną (15.3 p.); informaciją perduoda Vaiko gerovės komisijos pirmininkui ar socialiniam darbuotojui (15.4 p.) ir t.t.

Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. V1-122, numatyta, kad <...> dalyko mokytojas, klasės vadovas apie mokinio netinkamą elgesį informuoja mokinio tėvus (39.3 p.).

Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) pedagogų etikos kodekso, patvirtinto Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-27, numato, kad Pedagogas su ugdytiniais: remiasi abipuse pagarba <...> (36.1.); pasirenka tokius darbo metodus, kurie skatina pozityvius ugdytinių bruožus <...> (36.2 p.); kt.

Nors atsakovė byloje reiškė poziciją, kad trečiasis asmuo I. Ž. turėjo kalbėti pakeltu tonu dėl klasėje buvusio triukšmo, tačiau darbo grupė atlikusi analizuojamo incidento tyrimą vis tik priėjo išvados, kad mokytoja netinkamai aiškinosi situacija. Atsakovės pozicija rašytiniuose įrodymuose taip pat yra tokia, kad vis tik mokytojos elgesys nebuvo tinkamas. Pati I. Ž. rašytiniuose įrodymuose taip pat pripažįsta suklydusi, nurodo, kad netinkamai aiškinosi situaciją. I. Ž. teismo posėdžio metu, išklausius garso įrašą nurodė, kad vis tik jos balso tonas pakito, nes ji supyko ant mokinės L.. Teismo vertinimu, byloje esantis ir teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašas teikia pagrindą išvadai, kad vis tik susitikimo su moksleiviais metu klasės auklėtoja/mokytoja I. Ž. supyko ant mokinės L. P., prarado savitvardą ir pakeltu balsu valdingai kalbėjo su mokine L. P.. I. Ž. nurimo tik tada, kai mokinė L. pradėjo verkti.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad klasės auklėtoja/mokytoja I. Ž. netinkamai aiškinosi susiklosčiusią situaciją nesilaikydama, tiek bendrųjų žmogiškųjų principų, tiek ir šiame sprendime aptartų teisės aktuose numatytų reikalavimų, t. y. turėdama pareigą užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, laikyti etikos kodekso reikalavimų ir kt., mokytoja/klasės auklėtoja I. Ž. šaukė ant mokinės L. P., o toks elgesys neatitiko mokykloje ugdomo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovė nurodo, kad incidentą sąlygojo ir nederamas L. P. elgesys. Atsakovės vertinimu, jei L. mama V. P. savo motinos pareigas būtų atlikusi tinkamai – tinkamai auklėjusi savo nepilnametę dukrą, 2024 m. kovo 18 d. vykusio pokalbio ir o metu kilusio incidento apskritai nebūtų buvę. Teismas šį argumentą laiko nepagrįstu. Taip pat pastebėtina, kad incidentas įvyko mokykloje. Mokinė L. P. įvykio metu buvo 11 metų, 5 klasės moksleivė. Gi trečiasis asmuo – I. Ž., suaugęs žmogus, mokytojas/klasės auklėtojas, kuriam keliami aukšti atsakingumo, rūpestingumo bei profesionalumo standartai. Aplinkybė, kad mokinys mokykloje elgiasi nedrausmingai, sudaro pagrindą mokykloje dirbantiems specialistams veikti pagal parengtus lokalinius teisės aktus (pvz.: progimnazijos smurto ir patyčių prevencijos vykdymo tvarko aprašą, kt.), dėl kylančių elgesio problemų bendrauti su mokinio tėvais, specialistais. Tačiau L. mama V. P. patvirtino, kad nėra sulaukusi iš mokyklos pastabų dėl netinkamo dukros elgesio. Taip pat ir I. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sužinojusi informaciją (apie L. elgesį, klasiokų konfliktą), į tėvus nesikreipė, nepagalvojo.

Taip pat klasės auklėtoja nesiekė pasikonsultuoti su specialistais, kaip tinkamai spręsti susiklosčiusią situaciją (pvz.: su psichologe, kt.).

Taigi, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad I. Ž., eidama Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) mokytojos/klasės auklėtojos pareigas, analizuojamoje situacijoje šaukė ant mokinės L. P. visos klasės akivaizdoje, draudė jai išeiti iš klasės, tokiais savo veiksmais ji pažeidė LR Švietimo 43 straipsnio 19 dalies 2 punktą, 49 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7, 9 punktus, Mokytojo pareigybės aprašymo 8.1., 8.3. punktus, Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) pedagogų etikos kodekso 36.1., 36.2., kt. punktus, toks mokytojos/klasės auklėtojos elgesys neatitiko mokykloje ugdomo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.263 straipsnis, 6.264 straipsnis). Toks veikimas tapo žalos atsiradimo priežastimi. Šiuo atveju galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti įrodinėjimo procese turėjo atsakovė, tačiau šiuo atveju atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė. Byloje nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, esant nepaneigtai atsakovo kaltės prezumpcijai, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, kad jei L. ir reikėjo lankytis pas psichologą, tai galėjo lankytis pas mokyklos psichologą. Be to, byloje nėra įrodyta, kad L. pas psichologą lankėsi dėl analizuojamo incidento, o ne dėl kitų priežasčių.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovė pateikė į bylą 2024 m. balandžio 17 d., 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. balandžio 30 d. bei 2024 m. spalio 22 d. V. V. V. P. išrašytas sąskaitas faktūras už psichologo paslaugas 50 Eur sumai. Minėtose sąskaitose faktūrose nurodoma, kad V. V. pinigus priėmė. Psichologės V. V. teismui pateiktame rašte nurodoma, kad L. P. 2024 m. balandžio mėn. buvo teikiama psichologinė pagalba. Kreipėsi mergaitės mama V. P. dėl sutrikdytos L. emocinės būsenos po pamokos metu mokytojos panaudoto psichologinio smurto.

Teismas vertindamas pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumoje sprendžia, jog šie įrodymai pagrindžia faktinę aplinkybę, kad šios psichologo paslaugos buvo teikiamos L. P. (įvertinus tiek paslaugų teikimo datą, tiek ir mergaitės psichologinę būseną po incidento) ir kad dėl jų teikimo, ieškovė patyrė išlaidas.

Nors atsakovė, dalyje dėl privataus psichologo paslaugų teikimo nurodo, kad L. galėjo pasinaudoti mokyklos psichologo paslaugomis, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės priėmė mokyklos siūlymą pasinaudoti mokyklos psichologo paslaugomis, tačiau sulaukus mokyklos psichologo konsultacijos dienos, paaiškėjo, kad konsultacija nevyks, nes mokyklos psichologė buvo nedarbinga dėl ligos. Taigi, ieškovė pagrįstai pasitelkė privataus psichologo pagalbą. Šioje dalyje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 28 d. rašte Marijampolės savivaldybės merui nurodoma, kad <...> mokyklos socialinė pedagogė turėjo su L. P. pokalbį. Pokalbio metu mergaitei buvo teikiama emocinė parama, psichologinis pastiprinimas, pasiūlytos psichologo konsultacijos. Mokinei pasiūlyta individuali psichologo pagalba. Taigi, ne tik L. mama, bet ir mokykla (jos specialistai) identifikavo poreikį mergaitei lankytis pas psichologą iš karto po incidento (o ne po tam tikro laiko). Minėta mokyklos rekomendacija teikta ne dėl L. santykio su klasės draugais, o dėl incidento, kurio metu ant jos šaukė klasės auklėtoja.

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 280 Eur už psichologo paslaugas. Ieškovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirminis kontaktas su psichologu vyko internetu per ZOOM. Psichologas nuotoliu bendravo su dukra. Psichologas pateikė vertinimą raštu. Šis laiškas buvo perduotas mokytojams, direktoriui. Šį raštą psichologė parengė po vieno susitikimo su dukra, kuris truko virš valandos. Byloje ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, kad 2024 m. kovo 25 d. ieškovė pervedė 280 Eur R. M., mokėjimo paskirtyje nurodydama V. Fb. Elektroniniu laišku ieškovei R. M. (Ž.) patvirtino, kad 2024 m. atliktas pervedimas, susijęs su jos kaip psichologės paslaugų teikimu ieškovės šeimai (ieškovė pirminiame laiške psichologės klausdama nurodė, kad psichologė teikė jų šeimai paslaugas dėl smurto mokykloje prieš vaiką).

Taigi, iš ieškovės V. P. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių seka, kad 280 Eur psichologei R. M. sumokėta už L. konsultaciją nuotoliniu būdu bei pateiktą situacijos vertinimą raštu, kurį ieškovė teikė mokytojoms, direktoriui. Byloje ieškovė pateikė psichologės jai siųstą situacijos vertinimą raštu. Jį psichologė rekomendavo siųsti mokyklos vadovui, klasės auklėtojai, psichologei, socialinei ir visiems tėvams. Rašte teikiamas psichologo situacijos vertinimas, rekomendacijos.

Teismo vertinimu, šios ieškovės patirto išlaidos psichologo pagalbai (nuotolinei mergaitės konsultacijai ir vertinimo situacijos raštu parengimui) buvo sąlygotas netinkamų atsakovės darbuotojos – mokytojos/klasės auklėtojos I. Ž. veiksmų, ko pasėkoje mokinei L. P. buvo reikalinga psichologo pagalba, o mergaitę atstovaujantiems tėvams – psichologo situacijos vertinimas raštu, kurį L. mama V. P., kaip dukters įstatyminė atstovė, negalėdama dalyvauti klasės susirinkime, teikė klasės susirinkimui, mokyklos direktoriui, kt. Įvertinus tiek šias nurodytas aplinkybes, tiek ir anksčiau pateiktą detalų vertinimą dėl psichologo teiktų paslaugų būtinumo L. P., teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė ir 280 Eur patirtas išlaidas psichologo pagalbai dukrai L. P..

Minėta, jog ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 124 Eur už naują uniformą. Bylos duomenimis nustatyta, kad mokinės L. P. motinos (ieškovės V. P.) prašymu mokymosi sutartis nutraukta 2024 m. balandžio 3 d. Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. balandžio 2 d. R. M. individualios veiklos sąskaitą faktūrą 124 Eur sumai. Sąskaitoje nurodoma, kad ji išrašyta už švarką, sijoną, polo, kt. Tai pat joje patvirtintas pinigų priėmimo faktas. Pirkėjo rekvizituose nurodoma (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad Po Šv. Velykų pakeitė mokyklą – (duomenys neskelbtini). Mokyklą pakeitė dėl mokytojos I. Ž. elgesio. (duomenys neskelbtini) gimnazijos internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad uniforma 5-8 klasių mokiniams yra privaloma.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl analizuojamo ir Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) įvykusio incidento kiti 5 klasės mokinių tėvai palaikė klasės auklėtoją I. Ž., todėl klasės auklėtoja nebuvo pakeista. Šioje mokykloje buvo tik viena 5 klasė. Anot ieškovės V. P., dėl kilusio incidento, dukra nenorėjo toliau lankyti Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), todėl nutarta mokyklą pakeisti.

Nors atsakovės atstovas nurodė, kad L. mokykla keitė ne dėl klasės auklėtojos ar incidento susijusio su klasės auklėtoja, o konfliktų su klasės draugais, tačiau byloje esantys įrodymai, tokios išvados nepatvirtina. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovė V. P. nurodė, kad po konflikto su draugais L. susitaikydavo, bet po mokytojos įsikišimo, L. jautėsi sužlugdyta. Analogiškas aplinkybes nurodė ir I. Ž. – po incidento L. bendravo su klasės draugais, klasės konfliktą užglaistė ir jokių problemų nebuvo.

Šie duomenys teikia teismui pagrindą išvadai, kad poreikį keisti mokyklą L. P. sudarė netinkamas klasės auklėtojos elgesys, bet ne konfliktas su klasės draugais.

Taigi, nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai teikia teismui pagrindą išvadai, kad ieškovė V. P. patyrė išlaidas dėl naujos uniformos dukrai įgijimo, šiai pradėjus lankyti kitą mokyklą, todėl ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti 124 Eur suma už įgytą uniforma, laikytina įrodyta.

Įvertinus nurodyta, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 604 Eur turtinės žalos laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CK 6.264 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

L. P. įstatyminė atstovė V. P. teismo prašė iš atsakovės priteisti 2700 Eur neturtinės žalos atlyginimo dukros naudai.

Ieškovės nurodė, kad dėl nuolatinio psichologinio smurto, naudojamos mokytojos I. Ž. mokinės L. P. atžvilgiu, L. P. sutriko miegas, atsirado nerimas, panikos priepuoliai, L. pasidarė uždara, nebendraujanti, užsisklendė savyje. L. dažnai verkdavo vakare ir mamai pradėjo sakyti, kad nenori eiti į mokyklą, nes ten blogai jaučiasi dėl mokytojos I. Ž. elgesio su ja. Dėl atsiradusių dukros sveikatos problemų, jos mama turėjo vesti dukrą L. pas psichologą, pirkti stresą malšinančius vaistus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės darbuotojos – mokytojos/klasės auklėtojos I. Ž. veiksmų, mokinė L. P. incidento metu klasės draugų akivaizdoje pravirko (nors I. Ž. nurodė, kad L. anksčiau neverkė pamokų metu, atrodė tvirta), patyrė nemalonius išgyvenimus, dėl ko turėjo lankytis pas psichologą. Taip pat ir pats mokykloje įvykęs incidentas buvo viešinamas tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir vietinėje žiniasklaidoje. Galiausiai, dėl įvykusio incidento, L. keitė mokyklą, kas vėlgi jai sukėlė naujus išgyvenimus, aplinkos pasikeitimą, papildomą stresą, papildomus nepatogumus.

Kita vertus, byloje nebuvo įrodytos ieškovės akcentuotos faktinės aplinkybės apie sutrikusį miegą, atsiradusį nerimą, panikos priepuolius, vartotus medikamentus.

Nors atsakovė akcentuoja, kad jokių dvasinių išgyvenimų mokinė nepatyrė, po incidento tęsė mokymosi procesą, dalyvavo konkurse, fotosesijoje, kurioje šypsojosi ir pan., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad incidento metu L. pradėjo verkti, dėl incidento mokyklos specialistai identifikavo poreikį mergaitei lankytis pas psichologą, pats incidentas įvyko vaikui esant dar pakankamai jauno amžiaus (11 metų), švietimo įstaigoje – mokykloje, dėl incidento L. teko keisti mokyklą ir pan., visos šios aplinkybės patvirtina, kad L. patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kt. Atsakovės atstovo akcentuojama aplinkybė, kad mokinė toliau kurį laiką tęsė mokymosi procesą, dalyvavo fotosesijoje, nepaneigia anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimų. Ieškovės V. P. teigimu, ji skatino dukrą toliau eiti į mokyklą, taip pat siekė praskaidrinti jai nuotaiką dalyvaujant fotosesijoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gavusi ieškovės pretenziją, I. Ž. sumokėjo ieškovei 500 Eur, kurią ieškovė paskirstė sekančiai – 200 Eur turėtos išlaidos už pretenzijos parengimą bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės (taip pat ir šių lėšų paskirstymo), nebuvo.

Įvertinęs analizuojamo incidento aplinkybes, vaiko amžių bei po incidento kilusias pasekmes, jau iki ieškinio teismui pateikimo dienos sumokėtos neturtinės žalos dydį – 300 Eur, teismas sprendžia, kad siekiant kompensuoti vaiko patirtus dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas priteisti L. P. naudai iš atsakovės papildomus 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju viso 350 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

CK 3.185 straipsnio 1 dalis nurodo, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Įstatymas griežtai nurodo, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, išdėstyta, teismas priteisia 350 Eur dydžio neturtinės žalos dydį L. P. naudai, pavedant L. P. įstatyminę atstovę V. P. valdyti vaiko gautus pinigus uzufrukto teise.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovių naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Ieškovės ieškinys sudarytas iš dviejų skirtingo pobūdžio reikalavimų – turtinės (50 proc.) ir neturtinės (50 proc.) žalos priteisimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės neturtinių reikalavimų dalis (50 Eur) buvo patenkinta iš dalies, ieškovės turtinių reikalavimų dalis (604 Eur) buvo patenkinta visiškai, tačiau nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į aktualią teisminę praktiką, neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šiuo atveju įvertinu tai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, kas reiškia, kad sprendimas priimtas ieškovių naudai, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Iš byloje advokatės Agnės Gulbinaitės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovių atstovavimo išlaidos šioje byloje sudaro 1400 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei V. P. iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Taip pat byloje nustatyta, kad pirminiame teismui pateiktame ieškinyje ieškovės atsakove nurodė I. Ž., kuri byloje pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje. Po šio atsiliepimo byloje pateikimo, ieškovės tikslino ieškinį atsakove nurodydamos (duomenys neskelbtini), o I. Ž. įtraukdamos trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo I. Ž. teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė iki 2025 m. sausio 27 d., t. y. iki ieškovės byloje pareiškė patikslintą ieškinį. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškovės nuo pat civilinės bylos iškėlimo atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam neabejotinai buvo žinoma, jog šiuo individualiu atveju ieškovių materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai I. Ž. negalėjo būti reiškiami. Vis tik ieškovės, pažeisdamos pareigą elgtis teisiškai atidžiai ir rūpestingai bei nepiktnaudžiauti procesu, t. y. pažeisdamos pareigą nekelti nepagrįstų reikalavimų, ar netgi siekdamos neteisėtų tikslų (savo asmeninių ambicijų tenkinimo), pirminiu ieškiniu visus savo materialinius teisinius reikalavimus nukreipė į I. Ž. ir tik po aktyvių I. Ž. gynybos argumentų, išdėstytų atsiliepime į ieškinį, ieškovės, pateikdamos byloje patikslintą ieškinį, visų šių akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų I. Ž. atžvilgiu atsisakė.

Ieškovių atstovė šioje dalyje nurodė, kad Marijampolės AVPK nutarime būtent I. Ž. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą ir V. P. pripažinta teisė reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. I. Ž. buvo teikiama pretenziją, kurią ji iš dalies įvykdė, atlikdama 500 Eur mokėjimą. Anot ieškovių atstovės, atsakyme į pretenziją nebuvo nurodoma, kad I. Ž. nėra tinkamas subjektas, priešingai, ji save laikė tinkamu subjektu. Jei I. Ž. atsakyme būtų nurodžiusi, kad su reiškiamomis pretenzijomis nesutinka dėl to, kad ji nėra tinkamas subjektas, ieškinys iš karto būtų buvęs reiškiamas progimnazijai.

Iš trečiojo asmens atstovo teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų seka, kad trečiojo asmens I. Ž. bylinėjimosi išlaidas iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos sudaro 726 Eur išlaidos advokato pagalbai rengiant pirminį atsiliepimą byloje.

Minėta, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Išanalizavęs nagrinėjamos bylos proceso eigą, įvertinęs aptartą situaciją ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo I. Ž. jos prašomas priteisti išlaidas iš esmės patyrė tuo metu, kai jos procesinė padėtis buvo atsakovės, o jas priteisti prašo būdama trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. Pagal iki patikslinto ieškinio buvusią I. Ž. procesinę padėtį – atsakovė, ji turėjo pareigą teikti byloje atsiliepimą, dėl ko šios bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos. 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, yra pagrįstos, nėra perteklinės ir neprotingos.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos proceso eigą, trečiojo asmens procesinę padėtį byloje ir jos pakeitimą lėmusias aplinkybes, teismo vertinimu, yra tikslinga sistemiškai vertinti ieškovių, trečiojo asmens tiek procesinį elgesį, tiek ir priežastis, dėl kurių susidarė jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o priteisiant bylinėjimosi išlaidas vadovautis ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Šioje situacijoje teismas, viena vertus, sutinka su trečiojo asmens atstovu, jog ieškoves iki bylos iškėlimo teisme ir po, atstovavo advokatas, kuriam neabejotinai buvo žinoma, jog šiuo individualiu atveju ieškovių materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai I. Ž. negalėjo būti reiškiami. Kita vertus, ir trečiasis asmuo tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir po, buvo atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų, tačiau jų pozicijos buvo skirtingos, t. y. iki bylos iškėlimo trečiąjį asmenį atstovavusi advokatė, rengusi atsakymą į pretenziją nenurodė, kad I. Ž. yra netinkamas subjektas, priešingai, sutiko padengti dalį žalos, atlikdama 500 Eur mokėjimą ieškovei. I. Ž. pozicija pasikeitė tik bylą iškėlus teisme ir pasikeitus atstovui.

Įvertinus nurodytą, teismo vertinimu, trečiojo asmens I. Ž. bylinėjimosi išlaidos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, susidarė tiek dėl jos ir ją atstovaujančių subjektų veiksmų, tiek ir dėl ieškovių ir jas atstovaujančios advokatės veiksmų, todėl spręstina, jog abiejų nurodytų dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų veiksmai lygiomis dalimis nulėmė trečiojo asmens šioje byloje iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl vadovaujantis išdėstytu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovių lygiomis dalimis trečiajam asmeniui I. Ž. priteistina 50 proc. trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 363 Eur, iš kiekvienos ieškovės po 182 Eur (po apvalinimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270, 93 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 604 Eur (šešių šimtų keturių eurų) turtinę žalą, 5 (penkis) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinę žalą, 5 (penkis) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.