Panevėžio apygardos teismo nutartis, ATP-219-768/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-31
Bylos Nr.: ATP-219-768/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-37-3-00777-2015-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Donatas Jatužis

Kategorijos

3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-219-768/2016

Proceso Nr. 4-37-3-00777-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas 2015 m. lapkričio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/16-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas netenkino administracine tvarka nubausto A. J. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą 2015 m. lapkričio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/16-16, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 171³ str. 1 d. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas – už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vadovu, neužtikrino sklandaus ir organizuoto Perkančiosios organizacijos funkcijų vykdymo, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų laikymosi Perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti reikalingų automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų ir automobilių atsarginių detalių ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustatytą pirkimų tikslą: vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Protokole nurodoma, kad Rokiškio rajono savivaldybė 2008-04-16 su UAB „Rokitra“ pasirašė Automobilių techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo vienerius metus – iki 2009-04-15. Duomenų apie šios sutarties pratęsimą nėra. Perkančiojoje organizacijoje viešieji pirkimai 2013-2014 metų laikotarpyje dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei atsarginėms detalėms įsigyti nebuvo vykdomi, tačiau pagal sąskaitas-faktūras matyti, kad nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. UAB „Rokitra“ teikė Perkančiajai organizacijai automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas ir automobilių atsargines detales, o Perkančioji organizacija apmokėjo šias sąskaitas, neturėdama galiojančių automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei automobilių atsarginių detalių viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių.

Šalies argumentai

A. J. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutartį panaikinti ir gražinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 171³ str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skunde nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkes teismo 2016-02-19 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. 2015-08-25 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. N. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo (A. J.) atžvilgiu pagal BK 225 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. Tuo pačiu nutarimu prokuroras iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 171³ str. 1 d. ir bylą perdavė Viešųjų pirkimų tarnybai sprendimui dėl atsakingų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos tarnautojų ir/ar darbuotojų patraukimo administracinėn atsakomybėn už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei automobilių atsarginių detalių įsigijimą vykdytus iš UAB „Rokitra“ laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m.

Gavusi minėtą prokuroro nutarimą, Viešųjų pirkimų tarnyba, pažeisdama ATPK 259 str. 1 d. ir 262 str. 1 d. nuostatas, nepagrįstai surašė administracinio teises pažeidimo protokolą. Vien dėl šios aplinkybės dar nebūtų galima pripažinti, kad buvo iškeltos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos, tačiau surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė kitą galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laiką ir tokiu būdu buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 171³ str. 1 d. teisenos, o būtent: pirma Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. N. 2015-08-25 nutarimu už galimai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., o antra Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 1P-16 surašymu už galimai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., nes prokuroro 2015-08-25 nutarime ir Viešųjų pirkiniu tarnybos 2015-10-08 surašytame protokole nurodytos skirtingos esminės administracinio teises pažeidimo aplinkybės – pažeidimo padarymo laikas. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2015-11-19 priimdama nutarimą, jokio sprendimo dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. (prokuroro nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas) visiškai nepasisakė ir jokio sprendimo dėl prokuroro nutarimu iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos nepriėmė. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-11-19 priėmė nutarimą tik pagal 2015-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-16, ką pažymėjo ir teismas skundžiamoje nutartyje. Tokiu būdu buvo padarytas esminis administracinių teises pažeidimų įstatymo pažeidimas, dėl kurio Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-11-19 nutarimas turėjo būti pripažintinas neteisėtu ir panaikintas, tačiau teismas to ne tik nepadarė, bet ir nurodė, jog skundo argumentai, kad buvo pradėtos dvi administracinių teises pažeidimo bylos teisenos yra nepagristi ir neteisingi. Tokią savo išvada teismas grindė cituodamas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinio teises pažeidimo byloje Nr. ATP-534-491/2015, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bylos, kurioje apeliacinės instancijos teismas priėmė minėtą nutartį, aplinkybės nebuvo analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl šia nutartimi teismas negalėjo remtis. Taip pat pažymi, kad teismo argumentai, jog Viešųjų pirkimų tarnybos protokolo surašymu lyginant su prokuroro nutarimu nebuvo išplėstas administracinio pažeidimo padarymo laikotarpis, yra akivaizdžiai neteisingi, nes prokuroro nutarime galimai padaryto pažeidimo laikas yra nurodytas 2009-2013 metai, o Viešųjų pirkimų tarnybos surašytame administracinio pažeidimo protokole bei priimtame nutarime – 2013 m. spalio mėn. - 2014 m. balandžio mėn. laikotarpis. Taigi, akivaizdu, kad prokuroro nutarime apie 2013 m. ir 2014 m. galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., net nebuvo užsiminta. Tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-11-19 nutarimo priėmimo dieną jau buvo pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai (suėjusi nuobaudos skyrimo senatis) pagal prokuroro nutarime nurodytą galimai padaryto pažeidimo laikotarpį, Viešųjų pirkimų tarnybai nesuteikė teisės nurodyti kitą laikotarpį ir konstatuoti, jog tai viena ir ta pati administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnyba besąlygiškai turėjo priimti sprendimą dėl prokuroro nutarimu pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ATPK 250 str. 1 d. 7 p. pagrindu, tačiau to nepadarė, o teismas nepagrįstai tokią situaciją pateisino, todėl šiai dienai nėra priimtas sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pradėtos prokuroro 2015-08-25 nutarimu už galimai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 3 d.

Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos Viešųjų pirkimų tarnyba pati jokių papildomų įrodymų nerinko, o 2015-10-08 surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2015-11-19 priimdama nutarimą, rėmėsi prokuroro 2015-08-25 nutarimu bei kartu su šiuo nutarimu pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau atlikus šių faktinių duomenų analizę akivaizdu, kad jų nepakanka konstatuoti, kad jis (A. J.) padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Visų pirma, priešingai nei konstatavo teismas, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija – Perkančioji organizacija – apmokėjo UAB „Rokitra“ nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, nes PVM sąskaitos-faktūros ir netgi ant jos esančios vizos „Apmokėti“ paties apmokėjimo fakto nepatvirtina. Tokiu faktus galėtų patvirtinti kiti buhalterinės apskaitos dokumentai (pvz., kasos išlaidų orderiai) ar bankiniai pavedimai, tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Taip pat PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo data neparodo, kada UAB „Rokitra“ suteikė perkančiajai organizacijai automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas ir automobilių atsargines detales, todėl vien tik remiantis PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo datomis, priešingai nei nurodė teismas, negalima nustatyti galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laikotarpio. Tai, kad jis (A. J.) padarė ATPK 171³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, neįrodo ir Perkančiosios organizacijos 2014-05-15 ir 2014-06-16 raštai STT Panevėžio valdybai apie Perkančiosios organizacijos sutarties su UAB „Rokitra“ bei sutarčių dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto nebuvimą atitinkamais laikotarpiais, kuriais rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama nutarimą, bei skundžiamoje nutartyje aptarė teismas.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. TS-5.85 nuo 2011-04-07 buvo paskirtas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2014-08-29 imtinai. Byloje esančio Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimu Nr. TS-1.13 patvirtino Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 1 p. nustatyta, kad „Savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, kuris tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (7.1 p.), organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje (7.2 p.), organizuoja komisijų darbą (7.13 p.), pagal kompetenciją leidžia įsakymus, kurie yra privalomi administracijos darbuotojams (7.14 p.), sudaro įvairias sutartis (7.15 p.)“. Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus 2014-10-29 viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3610 8.3 p. patvirtina, kad nuo 2012-11-29 iki 2013-12-31 pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas perkančiosios organizacijos direktoriaus 2012-11-29 įsakymu Nr. AV-1024. „supaprastintus pirkimus vykdo administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsniu, sudaryta Komisija. Mažos vertės pirkimus vykdo Komisija arba pirkimo organizatorius. <...>. 2013 m. automobilių techninės priežiūros remonto paslaugų ir detalių pirkimus turėjo vykdyti viešojo pirkimo komisija. <...> Komisija veikiąją sudariusios Administracijos vardu pagal jau suteiktus įgaliojimus. Komisija dirba pagal patvirtintą darbo reglamentą ir yra atskaitinga Administracijos direktoriui“. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme, patvirtintame Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimu Nr. TS-1.13, numatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas koordinuoja <...savivaldybės viešuosius pirkimus <.„> (7.9 p.); koordinuoja pagal administracijos struktūrą priskirtų padalinių darbą, užtikrina tinkamą jų veiklą. Išdėstytų duomenys patvirtina, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje viešuosius pirkimus, tame tarpe automobilių techninio aptarnavimo remonto paslaugų ir detalių pirkimus, turėjo vykdyti Viešojo pirkimo komisija, kurios darbo koordinavimas priskirtas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kompetencijai. Tuo tarpu Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybė nėra susijusi su viešųjų pirkimų planavimu, koordinavimu, organizavimu bei vykdymu, todėl teismo argumentai, kad jis (A. J.) pagal savo pareigas privalėjo organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų vykdymą, yra neteisingi. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad jis (A. J.) nuo 2011-04-07 iki 2014-08-29 būdamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, būtų padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą, tokios aplinkybes iš esmės nenurodytos ir Viešųjų pirkimų tarnyba nutarime. Mano, kad tai, jog netinkamai vykdė savo pareigas nepakankamai kontroliuodamas kitų darbuotojų darbą, jiems nustatytų funkcijų vykdymą, jam savo laiku galėjo kilti tik drausmine, o ne administracinė atsakomybė, o juo labiau pagal ATPK 171³ str. 1 d., nes pagal užimamas pareigas nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos nariu, šios komisijos darbo nekoordinavo ir jokios tiesioginės įtakos Viešųjų pirkimų komisijos vykdomoms viešųjų pirkimų procedūroms neturėjo ir negalėjo turėti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei Viešųjų pirkimu įstatymo 3 str. 2 d. nustatytą pirkimų tikslą – „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad protokolas surašytas pagal prokuroro A. N. nutarimą, todėl pareiškėjas neturi pagrindo teigti, jog jam iškeltos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos. Protokolo surašymas niekaip nepablogino pareiškėjo padėties, neapribojo jo teisių, nesukėlė neigiamų padarinių, o kaip tik sudarė sąlygas jam sužinoti dėl kokių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų yra kaltinamas ir tuo buvo užtikrinta jo teisė į gynybą, nes protokole detaliai surašytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę – tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, bei kaip įrodymas – dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Prokuroro nutarime nenurodyta, kurie perkančiosios organizacijos asmenys trauktini administracinėn atsakomybėn ir už kokius konkrečiai pažeidimus, tai buvo palikta spręsti Tarnybai. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodžius konkrečiai, už ką traukiamas administracinėn atsakomybėn, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, kitokią informaciją nei esama byloje, t. y. pasiruošti gynybai, tuo labiau, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama daug vėliau. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Pareiškėjui nebuvo apribota jo teisė į gynybą, o atvirkščiai, sudarytos sąlygos pasiruošti jai. Pažymi, kad taikant administracinę atsakomybę vadovaujantis ATPK 171³ str. 1 d., reikia nustatyti, kad: 1) buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas ir, kad 2) šį pažeidimą padarė ATPK 171³ str. 1 d. nurodytas subjektas (-ai). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2P/16-16 konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, neužtikrino sklandaus ir organizuoto perkančiosios organizacijos funkcijų vykdymo, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų laikymosi perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti reikalingų automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų ir automobilių atsarginių detalių ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustatytą pirkimų tikslą – „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugi} ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“. Pažymi, kad aplinkybę, jog buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 171³ str. 1 d., t.y. perkančioji organizacija įsigijo automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei automobilių atsarginių detalių nevykdydama viešojo pirkimo procedūrų, patvirtina perkančiosios organizacijos 2014-05-15 raštas „Dėl dokumentų pateikimo“, adresuotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui, kuriame nurodė, jog „2011-2014 metų laikotarpiu sutarčių, sudarytų tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „Rokitra“ Kanceliarijos skyriuje nėra užregistruota“, taip pat 2014-06-16 rašte Nr. SD-5.38-1499 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai, kuriame nurodė, jog nuo 2009 m. perkančiosios organizacijos sutarčių registre automobilių techninės priežiūros ir remonto registruotų sutarčių nėra. Atsižvelgiant į šiuos perkančiosios organizacijos nurodytus teiginius, akivaizdu, kad patį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo faktą, t.y. aplinkybę, kad automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugos ir automobilių atsarginės detalės Perkančiosios organizacijos buvo įsigytos nesant tam teisinio pagrindo, pripažįsta perkančioji organizacija, pareiškėjas dėl šių aplinkybių taip pat neprieštaravo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tarnyboje, todėl ginčo dėl neteisėto automobilių remonto paslaugų ir atsarginių detalių įsigijimo tarp šalių nėra. Administracinė atsakomybė pareiškėjui dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo taikoma dėl to, kad perkančioji organizacija įsigijo paslaugas ir prekes nesant tam teisinio pagrindo, t.y. neįvykdžiusi viešojo pirkimo, ir pareiškėjas, būdamas perkančiosios organizacijos vadovu neužtikrino perkančiajai organizacijai numatytų vykdyti funkcijų (pareigų) įgyvendinimo ne bet kokiais veiksmais, o būtent laikantis teisės aktų reikalavimų. Tiek ATPK, tiek ir Viešųjų pirkimų įstatyme nurodyta, kad nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas perkančiosios organizacijos vadovas, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotas vadovauti viešojo pirkimo komisijos nariams asmuo, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertai ir/ar kiti viešuosius pirkimus atliekantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus visus prokuratūros Tarnybai pateiktus dokumentus pagrįstai nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, kuris inkriminuotas pareiškėjui, siejamas ne su konkrečios ir realiai atliktos viešojo pirkimo procedūros pažeidimu, o su Viešųjų pirkimų Įstatyme nustatytų viešojo pirkimo procedūrų nebuvimu. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes akcentuotina, kad už tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą administracinė atsakomybė negali kilti nei viešojo pirkimo komisijos nariams, ekspertams, nei kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims, kadangi Tarnyba, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo byloje esančius dokumentus, nustatė, jog perkančioji organizacija automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas ir automobilių atsargines detales iš UAB „Rokitra“ įsigijo neįvykdžiusi viešojo pirkimo. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad „<...> Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba <...>“. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - Vietos savivaldos įstatymas) 3 str. 3 d. 1 p. savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad „<...> savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) - savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas <...>“. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2 d. „Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas <...>“, taip pat šio straipsnio 8 d. nustatyta, kad administracijos direktorius „<...> tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; <...> organizuoja savivaldybės administracijos darbą, <...> atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; <...>“. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Perkančiosios organizacijos nuostatuose, patvirtintuose 2009-02-27 Rokiškio savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-3-48 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ (Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2011-11-18 sprendimo Nr. TS-15.225 redakcija) (toliau - Nuostatai); 10 punkte nustatyta: „Administracijos vardu veikia ir jai atstovauja administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys, kiti savivaldybės administracijos padalinių vadovai, kiti valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Administracijos direktoriui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui yra suteikti vykdomosios savivaldybės institucijos įgaliojimai, turintys viešojo administravimo teises ir pareigas“; Nuostatų 17 punkte įtvirtinta, jog „Savivaldybės administracijos direktorius (toliau administracijos direktorius) yra savivaldybės administracijos vadovas - įstaigos vadovas“; 20.1 punkte nustatyta, kad „Administracijos vardu veikia ir jai atstovauja administracijos direktorius <...>. Administracijos direktoriui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui yra suteikti vykdomosios savivaldybės institucijos įgaliojimai, turintys viešojo administravimo teises ir pareigas“; 20.16 punktas nustato, kad administracijos direktorius „pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir administracijos vardu sudaro sutartis“. Perkančiosios organizacijos direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimu Nr. TS-1-.13) 1 punkte nustatyta, kad „Savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas“, kuris tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų įgyvendinimą jo kompetencijai priskirtais klausimais (pareigybės aprašymo 7.1 p.), organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje (pareigybės aprašymo 7.2 p.), administruoja asignavimus skirtus savivaldybės administracijai (pareigybės aprašymo 7.3 p.), administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą (pareigybės aprašymo 7.4 p.), tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus leidžia įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams (pareigybės aprašymo 7.8 p.), pagal kompetenciją leidžia įsakymus, privalomus administracijos darbuotojams (pareigybės aprašymo 7.14 p.) bei sudaro įvairias sutartis (pareigybės aprašymo 7.15 p.) ir kt. Pareiškėjas į Perkančiosios organizacijos direktoriaus pareigas paskirtas Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. TS-5.85 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo“. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis dar kartą pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, yra atsakingas už sklandų, tinkamai organizuotą perkančiosios organizacijos darbą bei už teisės aktuose, taip pat ir Viešųjų pirkimų įstatyme, įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą bei jų laikymąsi perkančiajai organizacijai atliekant jai priskirtas funkcijas. Akcentuotina, kad perkančiosios organizacijos direktorius, būdamas įstaigos vadovu, vadovaudamas perkančiajai organizacijai, privalo ne tik priimti vidinius teisės aktus, bet ir užtikrinti, kad šių teisės aktų būtų laikomasi, jie būtų įgyvendinti ir perkančioji organizacija laiku ir tinkamai vykdytų jai priskirtas funkcijas, todėl darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą taikyti. Be to, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, nors ir neatliko tyčinių veiksmų perkančiajai organizacijai įsigyjant paslaugų prekių be viešojo pirkimo procedūrų, tačiau kaip perkančiosios organizacijos vadovas, kuriam pavesta organizuoti perkančiosios organizacijos tinkamą, sklandų, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, darbą, turėjo ir galėjo numatyti, įvertinti galimas rizikas bei užtikrinti ne tik vidinių teisės aktų priėmimą, bet ir jų įgyvendinimą, kas lemtų pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos vadovo, tinkamą jam numatytų funkcijų (pareigų) atlikimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju A. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 171³ str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Administracine tvarka nubaustas A. J. skunde teigia, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d., teisenos, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-10-08 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė kitą galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laiką nei tas, kuris buvo nurodytas prokuroro 2015-08-25 nutarime Nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Iš tiesų iš minėto prokuroro nutarimo turinio matyti, kad prokuroras nutarė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 171³ str. 1 d. požymius ir bylą perduoti Viešųjų pirkimų tarnybai sprendimui dėl atsakingų Rokiškio rajono savivaldybės tarnautojų ir/ar darbuotojų patraukimo administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) pažeidimus dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei automobilių atsarginių detalių įsigijimą, vykdytus iš UAB „Rokitra“ laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2013 metų. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi šį prokuroro nutarimą ir įvertinusi pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pažeidimo padarymo laiką sukonkretino nurodydama, kad pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prokuroro nutarimas, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pavesta priimti sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo, laikytinas informacija (pranešimu), kuria remdamasi Viešųjų pirkimų tarnyba išsamiai ištyrė jai pateiktus duomenis ir nustatė konkretų teisės pažeidimą padariusį asmenį bei tikslų šio pažeidimo padarymo laikotarpį, kurie prokuroro nutarime nurodyti tik abstrakčiai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustačiusi konkrečius duomenis, susijusius su teisės pažeidimu, Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo teisę suformuluoti tikslų kaltinimą ir tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepažeidė, kadangi tikslų kaltinimą laikydamasi teisės aktų reikalavimų išdėstė 2015-10-08 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir su šiuo protokolu bei pareikštu kaltinimu administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai supažindino A. J.. Be to, byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija (Perkančioji organizacija) su UAB „Rokitra“ Automobilių techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė 2008-04-16 ir ši sutartis galiojo tik vienerius metus – iki 2009-04-15. Jokių duomenų, kad minėta sutartis būtų buvusi pratęsta ar, kad būtų buvusi sudaryta nauja sutartis nėra. Ir nors Perkančiojoje organizacijoje viešieji pirkimai 2013-2014 metų laikotarpyje dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei atsarginėms detalėms įsigyti nebuvo vykdomi, tačiau pagal PVM sąskaitas-faktūras matyti, kad nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. UAB „Rokitra“ teikė Perkančiajai organizacijai automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas ir automobilių atsargines detales. Taigi šie bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamas teisės pažeidimas yra tęstinis. Todėl atsižvelgdama į pažeidimo specifiką bei į tai, kad visos kitos aplinkybės visu laikotarpiu yra analogiškos, Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi, kad šis pažeidimas truko ilgiau nei kad buvo nurodyta prokuroro nutarime, turėjo teisę spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą ir už šį periodą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. J. atžvilgiu buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo teisenos.

Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta ir skundo argumentą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija – Perkančioji organizacija – apmokėjo UAB „Rokitra“ nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, nes PVM sąskaitos-faktūros ir netgi ant jų esančios vizos „Apmokėti“ paties apmokėjimo fakto nepatvirtina, be to, PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo data neparodo, kada UAB „Rokitra“ suteikė perkančiajai organizacijai automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas ir automobilių atsargines detales, todėl vien tik remiantis PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo datomis, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, negalima nustatyti galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laikotarpio. Visų pirma pažymėtina, kad PVM sąskaitos-faktūros yra išrašomos tik tada, kai tarp šalių yra susiklostę atitinkami civiliniai teisiniai santykiai. Taigi jei asmenų jokie santykiai nesieja, nėra pagrindo ir tokių sąskaitų išrašymui. Šiuo atveju akivaizdu, kad UAB „Rokitra“ PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Rokiškio rajono savivaldybės administracijai išrašydavo pagal negaliojančią 2008-04-16 Automobilių techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ir toliau savivaldybei teikė prekes bei paslaugas. Aplinkybę, kad UAB „Rokitra“ Perkančiajai organizacijai automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas bei automobilių atsargines detales tikrai teikė ir pasibaigus 2008 m. pasirašytos sutarties galiojimui ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu patvirtino liudytojai G. A. ir B. P.. Liudytojas G. A. nurodė, kad manė, jog 2008 m. sudaryta sutartis tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Rokitra“ dėl transporto priemonių priežiūros ir remonto buvo tęsiama kiekvienais metais, todėl ir toliau pradėjęs eiti Ūkio tarnybos vadovo pareigas priimdavo paslaugas iš UAB „Rokitra“, manydamas, jog sutartys yra galiojančios. Liudytojas B. P. taip pat paaiškino, kad vykdė pirkimus iš UAB „Rokitra“, nors žinojo, kad sutartis, pasirašyta tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Rokitra“, jau seniai baigė galioti (31 b.l.). Antra, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija UAB „Rokitra“ pateiktas sąskaitas apmokėjo, kadangi tai paneigiančių duomenų nėra nei byloje, nei A. J., kaip UAB „Rokitra“ akcininkas, tokių duomenų nepateikė. Kita vertus, pats sąskaitų apmokėjimo faktas ir jų apmokėjimo data šiuo atveju vertinant, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, esminės reikšmės neturi, nes tai jau yra civilinio proceso teisės dalykas, o pažeidimo faktui pagrįsti pakanka to, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo teiktos Perkančiajai organizacijai.

Apeliaciniame skunde A. J. taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog jis yra kaltas dėl ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, kadangi jis yra netinkamas subjektas minėto straipsnio prasme.

ATPK 171³ str. 1 d. numatytas sąrašas subjektų, kuriuos galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Už ATPK 171³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami perkančiųjų organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai.

Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius A. J., kaip perkančiosios organizacijos vadovas, 2012 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AV-1084, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. nuostatomis, sudarė nuolat veikiančią Viešųjų pirkimų komisiją, kurios pirmininku paskyrė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją R. V. (duomenys iš www.rokiskis.lt). Minėta Komisija veikė vadovaudamasi nuo 2012-11-29 iki 2013-12-31 galiojusiomis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis 2012-11-29 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-1024, kurių 21 punkte numatyta, kad supaprastintus pirkimus vykdo Administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str., sudaryta Komisija, o mažos vertės pirkimus vykdo Komisija arba Pirkimo organizatorius. Taisyklių 23 ir 33 punktuose taip pat nurodyta, kad Komisija veikia pagal jai nustatytas užduotis bei suteiktus visus užduotims vykdyti reikalingus įgaliojimus ir yra atskaitinga administracijos direktoriui. Tuo tarpu apie tai, kokios viešųjų pirkimų sutartys turi būti sudaromos ar pratęsiamos administracijos direktorius sužino iš Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialisto, kuris iki kalendorinių metų sausio 5 d. parengia Administracijos planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planą ir teikia administracijos direktoriui tvirtinti (Taisyklių 16 punktas). Taigi Taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizė leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju nors automobilių techninės priežiūros remonto paslaugų ir detalių pirkimus iš UAB „Rokitra“ turėjo vykdyti Komisija, tačiau ne ji, o būtent savivaldybės administracijos direktorius turėjo inicijuoti anksčiau sudarytos viešųjų pirkimų sutarties pratęsimą arba naujos sutarties sudarymą, nes Komisija be jai paskirtos užduoties pati savarankiškai tokių sprendimų nepriima. Tai, kad kiekvienais metais savivaldybėje būdavo sudaromi viešųjų pirkimų planai ir tuos planus tvirtindavo administracijos direktorius, ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00411-14 metu nurodė ir pats A. J.. Be to, aplinkybę, kad sprendimus dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo turėjo teisę priimti būtent savivaldybės administracijos direktorius, o ne Komisija ar tuo labiau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojais apklausti R. V. bei V. S.. Liudytojas R. V. paaiškino, kad nuo 2012-12-17 iki šiol eina Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Administracijos direktoriui A. J. buvo pavaldus nuo 2012-12-17 iki 2014-09-01. Pradėjęs dirbti nesiėmė jokių veiksmų dėl viešųjų pirkimų su UAB „Rokitra“ inicijavimo ar naujų sutarčių pasirašymo, nes inicijuoti viešuosius pirkimus neturėjo įgaliojimų (30-31 b.l.). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. lapkričio dirbęs liudytojas V. S. taip pat parodė, kad nežinojo, jog nėra galiojančios sutarties tarp savivaldybės ir UAB „Rokitra“, o jei tai ir būtų žinojęs, nebūtų galėjęs ką nors pakeisti, nes dėl viešųjų pirkimų organizavimo įsakymą priima administracijos direktorius, o administracijos direktoriaus pavaduotojas juos tik vykdo. Sistemiškai įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas ir aptartus liudytojų parodymus, akivaizdu, kad už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą atsakingas buvo perkančiosios organizacijos vadovas, šiuo atveju Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, nes tik jis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. pagrindu turėjo teisę išleisti įsakymą (potvarkį) ir sudaryti pirkimo komisiją. O vien tai, kad pagal į bylą pateikto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.9. punktą administracijos direktoriaus pavaduotojui yra paskirta savivaldybės viešųjų pirkimų koordinavimo funkcija (23-24 b.l.), nesuteikia pagrindo teigti, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo atsakingas už naujų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą ar jau sudarytų pratęsimą. Pažymėtina, kad ir pagal Lietuvių kalbos žodyną žodis „koordinuoti“ reiškia tik veiksmų/padėties derinimą, o ne galutinio sprendimo priėmimą. Be to, duomenų, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius būtų pavedęs administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kuriam nors kitam Viešųjų pirkimų komisijos nariui vykdyti viešojo pirkimo organizavimo procedūras, nėra. Taip pat nors Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. V. pavedė atlikti mokėjimus pagal atitinkamas PVM sąskaitas – faktūras, tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis buvo įgaliotas organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. J. aiškinimas, jog jis nieko nežinojo apie pasibaigusią sutartį su UAB „Rokitra“, vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. statusas nagrinėjamu laikotarpiu buvo dvejopas, t.y. jis buvo tiesiogiai susijęs tiek su perkančiąja organizacija, t.y. Rokiškio rajono savivaldybės administracija, tiek ir su įmone UAB „Rokitra“ (buvo jos akcininkas), kuri perkančiajai organizacijai teikė paslaugas bei prekes. Taigi iš vienos pusės kaip UAB „Rokitra“ akcininkas, A. J. buvo suinteresuotas tokios sutarties sudarymu bei greičiausiai jos pratęsimu, o iš kitos pusės, atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra viena iš labiausiai korumpuotų sričių, kur dažnai susikerta viešieji ir privatieji interesai, jis, būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, turėjo pareigą nuolat domėtis, ar su šia įmone savivaldybės sudaryta sutartis nesukels interesų konflikto. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat pritardamas apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams bei jų nebekartodamas, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą padaryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis