Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J.

tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 15.19 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu trenkė galva J. B. į veido sritį, pataikė jai į viršutinę lūpą, padarydamas jai žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą. V. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti „body“ kamerų vaizdo įrašai. Atidaromas pirmas vaizdo įrašas Nr. 2020_0915_153720_001. Trukmė – 00.22 val. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus pareigūnams prie namo, yra matomas atvykęs GMP brigados automobilis į įvykio vietą, tai pasako pareigūnas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Atidaromas antras vaizdo įrašas Nr. 2020_0915_153745_002. Trukmė – 05.03 val. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kaip pareigūnai užeina į namus, juos pasitinka ikiteisminio tyrimo metu žinomas V. J., šalia jo stovi berniukas. Pareigūnas pasitikslina, ar tai jis kvietė policiją. V. pasako, kad taip, tuo metu fone yra girdimas iš telefono einantis garso įrašo triukšmas. V. pareigūnui tiesiogiai pradeda pasakoti, kad „Žiūrėkite įrašiau visą įrašą. Kas vyksta? Ji – mano sugyventinė, ne žmona, mes 14–15 metų gyvename kartu, įkritusi juodai į religiją, niekur nebedirba, depresavo prieš metus, buvo iškelta baudžiamoji atsakomybė jai ir jos dukrai už viešųjų duomenų paplatinimą, aš pats ją laidavau, baudas sumokėjau, ir po to sako, kad čia dievo namai ir iš čia niekur neis, nes čia dievo namai. Tai va šiandien atvažiavo su dukra, ryte ketinau pasakyti, kad galbūt norėtum įsidarbinti kur nors? Čia yra įrašas (girdimas vaiko verksmas, triukšmas), šalia stovi pareigūnė. V. toliau tęsia savo pasakojimą „Aš niekur neisiu, man čia viskas gerai ir ne jūsų reikalas“. Pareigūnas pertraukia ir pasitikslina – „Tai ji su jumis konfliktavo, taip?“ V. J. – „Taip, taip, taip ir šita, Viešpatie, draugiškai gyvenam, va sūnus, o ten dukra (parodo į skirtingas puses, šalia matosi vaikinas, stovintis šalia tėvo). Parvažiavo su dukra iš mokyklos, pas mane turėjo kaip tik atvažiuoti ir, kad nebūtų atviros durys, aš jas užrakinau. Parvažiavo, rado duris užrakintas, iš karto įsiveržė ir pradėjo klykti, kad čia dievo namai, tu dingsi, tu vagis, aš paėmiau ir pradėjau įrašinėti. Sakiau „Nepyk, tegul išgirsta, kaip tu bendrauji su vaikų tėvu“. Ir iki tiek, kad sudaužysiu telefoną, o įrašas yra, pradėjo pulti ant telefono (01:54 minutę tai pavaizduoja), vėliau kumščiais iš viršaus. Aš palenkiau galvą ir mostelėjo su lūpa man į kaktą, mostelėjo tiesiai į kaktą (ir parodo savo kaktą). Patys žinote, kiek reikia prakirsti lūpą“. Pareigūnė – „Matėt jūs?“ Ir šalia praeina maža mergaitė. V. – „L. matė visą šitą. L. matė, prie jos viskas ir buvo, aišku, iš karto verkti pradėjo. Aišku, ji dabar pradės šnekėti, kas buvo prieš 15 metų“. Tada pareigūnė nueina į kitą kambarį, uždaro duris, vyksta pokalbis tarp jos ir mažos mergaitės. Pareigūnė klausia – „Mažute, klausyk, tai trenkė tėtis mamai, ar ne?“ Mergaitė – „Jisai mmm, jisai įrašinėjo viską, ir tada mama nenorėjo, kad įrašinėtų, ir tada telefoną, ir tada jisai su kakta (mergaitė pavaizduoja kaip trenkė) trenkė į lūpą va taip va“. Pareigūnė – „Bet tai ne specialiai trenkė?“ Mergaitė – „Nežinau“. Pareigūnė – „Ar tu nematei, kad duotų tėtis smūgius su ranka, ar kažką, tiesiog gavosi taip?“ Mergaitė – „Ne“. Pareigūnė – „Tiesiog gavosi taip, kad mama į tėčio galvą lūpą prasiskėlė?“ Mergaitė – „Ne, tėtis kakta į lūpą“. Pareigūnė – „Tėčio kakta į mamos lūpą, taip?“ Mergaitė – „Dabar aš ledą nunešiu, nes ten greitoji (ir mergaitė iš šaldytuvo traukia ledą)“. Pareigūnė – „Supratau“. Mergaitė tuo metu išeina į koridorių, kur stovi kitas pareigūnas, bendraujantis su V. J. Matomas vaizdas, kaip V. rodo savo kaktą ir sako „Aš patraukiau telefoną ir va, matoma prakirsta, ji atsimušė į kaktą, visa tai buvo prieš 20 minučių. Aš sakiau, gražiuoju pakalbam apie darbą, visą dieną žmogus sėdi namuose“. Matoma, kad pareigūnas lieka bendrauti su V., o pareigūnę berniukas palydi pas nukentėjusiąją į antrą aukštą, matoma, kaip lipa laiptais aukštyn. 03.55 min. matoma, kaip pareigūnė ateina į kambarį, stovi GMP darbuotojai, šalia mergaitė. Pasisveikina, pasiteirauja, ar kvietė policiją. Girdima, kaip moteris susijaudinusiu balsu sako: „Jo, kviečiau pagalbos, nes jau nebegaliu su šituo demonu. Jis pakelė ranką šiandien netikėtai, bet tai yra ne pirmas, jo pakelta ranka. Ir šiandien pakėlė ranką už tai, kad mes neįėjome, nebuvome įleidžiami į namus, viskas buvo uždaryta ir tyčia įkištas raktas, nors mes buvome susitarę nekišti to rakto. Aš tiesiog atėjau su dukra į kambarį, o jis atėjęs įjungęs telefono garsą, prikišęs jai prie to ir sako „Sakyk, sakyk, L., sakyk, sakyk, ką tau tėtukas viską daro“. Jis daro tiesiog jai psichologinį spaudimą kaip visada. Čia išvis mes labai didelį psichologinį spaudimą jaučiame nuo šio žmogaus ir visi žmonės aplinkui. Va atvažiuoja mano vyresnėlė dukra, kuri taip pat jau nori išsisakyti, nes aš jau negaliu, nes mane negyvą iš čia išveš (moteris pradeda verkti), atvažiuoja ir viskas, aš norėjau tą telefoną nuo vaiko patraukti, nes tai vaikas susigūžęs, jis nieko nesako, aš norėjau patraukti telefoną, o jis man iš kaktos trenkė, matėt, pas jį kakta praskelta“. Atidaromas trečias vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_154245_003“. Trukmė – 05.00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kad toliau nukentėjusioji tęsia pokalbį „Trenkė man, aš stovėjau, trenkė man į lūpą, o dabar grįžo sūnus, sūnui pasakė, kad aš jo galvą paėmusi trankiau į žemę“. Girdima, kaip mergaitė sako „Čia šiaip netiesa buvo“. Ir nukentėjusioji sako „Va viską, vaikas buvo, sėdėjo čia ant tos sofkutės kaip tik, kai vyko viskas. Pas jį yra įrašas, kur vaikas žviegia, kaip tai padarė, nes tęsėsi tas įrašas ir taip elgėsi“. Toliau moteris pasakojo apie buitį, kad V. yra atjungęs elektrą vaikams, nes jam maišo jos tikėjimo ritualai, žvakės, maldos trukdo, pasakoja, kad tėvas daro psichologinį spaudimą sūnui. Pareigūnė pasiteirauja, jeigu moteris jaučia tokį psichologinį spaudimą, kodėl neišsikrausto, yra moterų krizių centras, kur galima apsigyventi laikinai. Tačiau nukentėjusioji paaiškina, kad gyvena dėl vaikų, būna bangos, dirba, stengiasi dėl vaikų, „dirbam jo privačioje įmonėje, jeigu aš bent būčiau gavus kada nors atlyginimą, nei vieno, viską per mano kortelę išgrynina, aš jokių pinigų neturėjau, jokių atostogų neturėjau, kaip vergas koks“. Pareigūnė paprašo, kad sūnus pasiimtų sesę ir išeitų į kitą kambarį, kad pareigūnė galėtų pabendrauti su mama. Vaikai išeina. Pareigūnė pasiteirauja, kodėl moteris taip kankinasi ir kankina kitus, jeigu yra tokia didelė problema. Nukentėjusioji paaiškina, kad liko mažai laiko, ir ji išeis iš šių namų, bet šiek tiek dar turi pabūti čia. Atidaromas ketvirtas vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_154744_004“. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kad toliau nukentėjusioji tęsia pokalbį, pasakoja apie gyvenimą namuose, apie darbą, kokia yra situacija. Pokalbyje nieko nekalbama apie įvykį, dėl ko atvyko policijos pareigūnai. Minima, kad vyras grasina atimti vaikus, kad V. nukentėjusiąja sužlugdys. Nukentėjusioji pareigūnės klausia, ar gali apriboti jam priėjimą prie jos, tai jis gali išeiti iš namų. Pareigūnė paaiškina, kad apribojimus skiria teismas valstybės vardu, o ne pareigūnai. Toliau GMP darbuotoja pasiteiravo, kur gyvena vyresnioji dukra. Nukentėjusioji papasakojo, o toliau informacija nėra reikšminga ikiteisminiam tyrimui. Atidaromas penktas vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_155243_005“. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kad toliau nukentėjusioji tęsia pokalbį, pasakoja apie gyvenimą namuose, dėl santykių, kad V. žemina visus žmones ir teikia sau malonumą. Pareigūnė pasiteirauja, ar policija pas juos pirmą kartą atvažiuoja apskritai, nukentėjusioji paaiškina, kad dėl smurto pirmą kartą pareigūnai atvyko. Nukentėjusioji papasakoja, kad pirmas kartas buvo, kada ji (duomenys neskelbtini), ir V. ją suspardė, ir ji turėjo (duomenys neskelbtini). Pareigūnė pasitikslina, ar tai buvo senai, nukentėjusioji atsako, kad senai, ji nesikreipė pagalbos, nes jisai ėjo keliais, maldavo. Pareigūnė pasitikslina, kada čia visa tai buvo, kuriais metais, nukentėjusioji atsakė, kad tai buvo 2006‑2007 metais. Ir viską paaiškina plačiau dėl (duomenys neskelbtini), kaip ir kokios buvo aplinkybės. Atidaromas šeštas vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_155742_006“. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kad vyksta pokalbis toliau, nukentėjusioji pasakojo apie gyvenimą namuose, kokie santykiai ir t. t. Tada pareigūnė užsirašo nukentėjusiosios duomenis. Paaiškina, kad ji liktų kambaryje, o pareigūnė eis pasikalbėti su vyru. Nukentėjusioji pasitikslina, ar gali šaldyti žaizdą, pareigūnė atsakė, kad gali, ir išeina iš kambario. Ir tada matomas vaizdas kito kambario, kur mergaitė paklausia, ar jau gali užeiti, pareigūnė pasakė, kad palauktų, ir pasitikslino, kur yra brolis. Mergaitė atsakė, kad brolis yra apačioje. Ir ji pakviečia mergaitę pasikalbėti. Pareigūnė – „Tai kaip čia viskas yra?“ Mergaitė – „Nu mes su mama grįžome iš mokyklos, ir durys buvo užrakintos, ir jis buvo įkišęs raktą, tada turėjome eiti ratu, ir jis tada specialiai atidarė, tada mama pradėjo keiktis, nes ji neturėjo, ką daryti, tėtis kišo telefoną prie manęs, mama norėjo atimti, ir jis su kakta jai į dantį“. Pareigūnė – „Pataikė, taip?“ Mergaitė – „Mhm“. Pareigūnė – „Bet kaip tu manai – tyčia ar netyčia?“ Mergaitė – „Nežinau“. Pareigūnė – „Kaip tau pasirodė?“ Mergaitė – „Tiesiog mačiau ir man atrodo – tyčia, kad ji nelįstų prie tėčio telefono“. Pareigūnė – „O taip kaip gyvenate?“ Mergaitė – „Ar jis mušasi, aš nežinau, man atrodo, kad pirmą kartą, šiaip buvo problemų ne vieną kartą be to, tai va“. Pareigūnė – „Barasi dažnai, taip?“ Mergaitė – „Nebūna dažnai, bet barasi kartais“. Pareigūnė – „Myli tėtį, myli mamą, ką labiau myli?“ Mergaitė – Šiaip tai mamą, nežinau, kažkodėl tais“. Pareigūnė – „Su mama daugiau laiko praleidi, taip?“ Mergaitė – „Jo“. Pareigūnė – „Bet ir tėti myli, taip?“ Mergaitė – „Mhm, abudu myliu“. Pareigūnė – „Nesinorėtų, kad policija išsivežtų tėtį ar mamą?“ Mergaitė – „Nesinorėtų“. Pareigūnė – „Norėtųsi, kad viskas būtų gerai, taip?“ Mergaitė – (mergaitė tyli, nieko neatsako). Pareigūnė – „Labai barėsi stipriai ar tik keiksmažodžiais?“ Mergaitė – „Nu taip, barėsi“. Pareigūnė – „Anksčiau nėra buvusi policija pas jus?“ Mergaitė – „Anksčiau čia dėl kaimynų yra buvusi, nes kaimynai va štai šituos vijoklius pjovė, aukščiau, aukščiau, nu tik su kaimynais buvo“. Pareigūnė – „Mhm, tik su kaimynais“. Atidaromas septintas vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_160241_007“. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kad toliau vyksta pokalbis tarp pareigūnės ir mergaitės. Mergaitė – „Taip pat išsikvietė policija“. Pareigūnė – „O mama būna visada šitam kambary?“ Mergaitė – „Jo, taip ir būna šitam kambary, nu prieš tai, kai gavom savo lovas, tai tada ji dar apačioje miegojo, bet dabar jau nebe, nes ten baseino patalpa, tai čia dabar miega“. Pareigūnė – „O lepina tave tėvai?“ Mergaitė – „O ką tai reiškia?“ Tarp pareigūnės ir mergaitės toliau vyksta pokalbis, pasakoja apie pirkinius ir kelionės bei kurioje ji klasėje ir t. t., pareigūnė užsirašo mergaitės bei brolio duomenis. Tada pareigūnė leido mergaitei nueiti pas mamą. Matoma, kad pareigūnė išėjo į pirmą aukštą, pamatė, kad pareigūnas bendrauja su vaikinu (mergaitės broliu). Atidaromas aštuntas vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_160740_008“. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kad pareigūnai bendrauja tarpusavyje ir išeina į lauką. Kol pareigūnai būna lauke, matosi, kad ateina mergina ir prisistato dukra. Mergina pasiteirauja, ar nebuvo greitosios, tačiau pareigūnai pasako, kad GMP jau išvažiavo. Mergina pasiteirauja, kaip mamos sveikata. Ir pareigūnai paprašo, kad mergina papasakotų, kokia situacija šeimoje ir pan. Mergina pasako, kad gyvenimas šituose namuose jau dvejus metus yra tragiškas. Sūnus yra nustatinėjamas prieš mamą, nepagarbiai su ja elgiasi, pareigūnė pasitikslina, ar mergina pati girdėjo, ar mama pasakojo, tai mergina atsako, kad pati viską girdėjo, nes pati nesenai išsikraustė iš šitų namų. Paaiškina, kad smurtas yra buvęs ir anksčiau, tačiau mama niekur nesikreipė, tiesiog buvo išvažiavusi pas sesę. Tada pareigūnė paaiškina, kad mamai (nukentėjusiajai) siūlė krizių centrą. Pareigūnė paaiškina, kad buvo bendrauta su visais ir nemato, kad tai būtų buvę tyčia trenkta iš galvos į lūpą. Tačiau mergina įsitikinusi, kad tyčia, nes bėgo kraujas. Atidaromas devintas vaizdo įrašas Nr. „2020_0915_161239_009“. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matoma, kaip pareigūnai paaiškina, kad su visais buvo kalbėta atskirai ir nemato čia tyčinio smurto. Mergina paaiškina, kokia mamos pozicija, kad siūlo jai pagalbą. Tada pareigūnė paaiškina, kad duos rašyti mamai pareiškimą. Nueina į automobilį pasiimti daiktų (1 t., b. l. 66–71).

Iš savanoriško daiktų–dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. D. pateikė USB raktą (1 t., b. l. 73).

2021 m. gegužės 4 d. akistatos protokole nurodoma: 1. Klausimas J. B. – „Kai Jūs 2020 m. rugsėjo 15 d. grįžote namo adresu (duomenys neskelbtini), kodėl negalėjote užeiti į namus ir beldėtės į duris? Per kiek laiko jūs patekote į namus?“ J. B. – „Užeiti į namus negalėjau, nes į duris buvo įkištas namų raktas. V. dažnai taip daro. Į namus patekau po gerų 10 minučių, kai V. pats atidarė namų duris“. 1. Klausimas V. J. – „Ar girdėjote J. B. atsakymą, ar sutinkate su juo, jei ne, pakomentuokite“. V. J. – „Nesutinku su J. B. atsakymu, nes tuo metu būdamas namuose, aš kalbėjau telefonu su užsakovu, namų duris visada užrakinu dėl saugumo, nes namas yra didelis, yra skirtingi įėjimai. Kada išgirdau į duris beldimą, iškart, po minutės, nuėjau atidaryti duris ir įleisti J. B. su dukra. Mūsų namuose tuo metu buvo nusėdęs durų skambučio elementas, todėl neveikė, dėl to iškart yra sunku išgirsti, kad yra beldžiama į duris. Norėčiau paminėti, kad visuomet palikdavau raktą nepilnai įkištą spynoje, kad būtų galima atidaryti.“ 2. Klausimas J. B. – „Trumpai papasakokite apie konfliktą su sugyventiniu, įvykusį namuose 2020 m. rugsėjo 15 d. adresu (duomenys neskelbtini) (kur būtent kilo, dėl ko kilo ir kaip baigėsi).“ J. B. – „Konfliktas kilo iškart prie namų durų įėjimo, nes uždaviau V. klausimą, kodėl jis palieka įkištą raktą į duris, dėl to įvyko tarp mūsų žodinis konfliktas. Po to V. ėjo link garažo toliau dirbti, o mes tuo metu iš karto nuėjome su dukra į kambarį. Paskui V. aš nėjau. Kai aš ėjau link kambario, pasakiau V. tik tai, kad su tokiu elgesiu kenkia tik sau. Po kurio laiko V. atėjo pas mane į kambarį. Tuo metu dukra sėdėjo ant sofos, o V., įėjęs į kambarį, pritūpęs prie lovos, kur tuo metu sėdėjo dukra L., pradėjo kišti jai telefoną link jos veido, reikalaudamas bei versdamas vaiką sakyti tam tikrus dalykus apie mane (kokius tiksliai, dabar jau neprisimenu). Tačiau man nepatiko, kad jis daro vaikui spaudimą. Todėl aš priėjau ir savo dešinės rankos delnu tiesiog patraukiau nuo vaiko tą telefoną, ir pasakiau V., kad nuo jos atstotų. Jam visa tai nepatiko, jis atsistojo ir, laikydamas telefoną rankose, sunėrė rankas sau už nugaros bei agresyviu žvilgsiu priartėjo prie manęs. Žiūrėdamas į mane, staigiai trenkė iš kaktos man į veidą, pataikydamas į lūpą, po šito aš parkritau ant lovos. V. išėjo iš kambario. Po kurio laiko man pradėjo bėgti kraujas. Tada parašiau per „Messenger“ savo dukrai I., ir ši iškvietė medikus. Atvyko medikai ir po to atvyko policija“. 2. Klausimas V. J. – „Ar girdėjote J. B. atsakymą, ar sutinkate su juo, jei ne, pakomentuokite“. V. J. – „Su J. B. atsakymu nesutinku. Man įleidus J. su dukra į namus, J. tuo metu jau buvo nenuotaikoje ir pakeltu balso tonu pradėjo šaukti. Norėčiau paminėti, kad tuo metu kalbėjau su rimtu užsakovu, aš pabėgau į garažą baigti pokalbio. Nuėjęs į garažą, laikiau duris uždarytas. Tačiau J. beldė man į duris ir bandė jas atidaryti. Man buvo gėda prieš užsakovą dėl girdimo triukšmo, todėl buvau priverstas užbaigti pradėtą pokalbį. Man atidarius duris, už durų nieko nebuvo. Aš pakilau į viršų pas J. į kambarį, pasisveikinti su dukra. Kai J. šūkavo, aš įjungiau diktofoną ir, įėjęs į kambarį, paklausiau dukros L., ar neatsibodo mamytės šūkavimai? Pritūpęs prie dukros, jai sėdint ant lovos, bendrai įrašinėjau mūsų pokalbį. Dukrai telefono į veidą tikrai nekišau ir jokio spaudimo nedariau. Aš jaučiau, kad įtampa tarp mūsų su J. kyla ir toliau. Mes toliau apsižodžiavome prie vaiko, bendravau tyliai ir ramiai, o iki tol J. bandė atimti telefoną. Tada atsistojęs norėjau išeiti iš kambario ir, man laikant telefoną rankoje, J. netikėtai čiupo jį iš mano rankų. Ir taip gavosi, kad tuo metu mes abu vienu metu laikėme tą telefoną, su kuriuo buvo daromas garso įrašas. J. traukė telefoną į save, o aš į save. Tuo metu gavosi taip, kad man truktelėjus stipriau telefoną į savo pusę, neišlaikiusi pusiausviros J. darė žingsnį į mane, o aš, kaip ir minėjau, truktelėjau stipriau telefoną į save, ir tuo metu aš savo kakta pataikiau jai į lūpą. Greičiausiai J. pasviro link manęs, o aš pasvirau link jos, pats atstumas buvo nedidelis, ir gavosi tas mūsų susitrenkimo kontaktas. Kraujo nebuvo, aš iškart paklausiau, gal atnešti ledo. Jeigu būčiau trenkęs tyčia, su dideliu noru nuo smūgio, būtų išmušti dantys. Tačiau smūgis nebuvo stiprus. Visa tai įvyko netyčia, bandant atgauti telefoną. Noriu paminėti, kad ant kaktos buvo vos matomas paraudimas. Dukrai jokio spaudimo aš tikrai nedariau“. 3. Klausimas J. B. – „Kaip ir kokie sužalojimai jums buvo padaryti konflikto metu?“ J. B. – „V. trenkė man iš kaktos, po to man buvo praskelta vidinė lūpa. Kirstinė žaizda buvo nemaža, nes medikai siūlė uždėti vieną siūlę, kad būtų sukibimas. Tačiau dėl pandemijos man sakė, reikėtų ilgai laukti, nebent galiu atvykti pati. Tačiau aš atsisakiau siūti žaizdą“. 3. Klausimas V. J. – „Ar girdėjote J. B. atsakymą, pakomentuokite jį. Kaip J. B. atsirado sužalojimai, kurių padarymų esate įtariamas, kada jie atsirado?“ V. J. – „Greičiausiai, kai aš stipriai truktelėjau tą telefoną į save, gavosi taip, kad linktelėjau į priekį, o J. pasilenkė link manęs, po to gavosi tas mūsų atsitrenkimas“. 4. Klausimas J. B. – „Kaip manote, ar sužalojimai buvo padaryti tyčia?“ J. B. – „Vienareikšmiškai tyčia“. 4. Klausimas V. J. – „Ar girdėjote J. B. atsakymą, pakomentuokite jį“. V. J. – „Tikrai netyčia. To padaryti nenorėjau. Tai visiškas atsitiktinumas, atliekant minėtus judesius“. 5. Klausimas J. B. – „Ar konfliktas su V. J. buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio telefonu? Jeigu taip, koks mobiliojo ryšio telefono modelis? Kokia SIM kortelė konflikto metu buvo įdėta į minėtą mobilaus ryšio telefoną? Koks telefono numeris?“ J. B. – „Ar pats konfliktas V. mobiliojo ryšio telefonu buvo fiksuojamas, aš nežinau. Iki kol atėjo V. į kambarį, to taip pat nežinau. O į kambarį atėjo V. su telefonu. Ar jau tuo metu buvo įjungęs telefoną įrašinėti, aš taip pat nežinau. Žinau, kad kambaryje turėjo savo telefoną „Iphone X“, tuo metu į telefoną buvo įdėta jo SIM kortelė. Nes tai buvo jo ir darbinis, ir asmeninis telefonas su numeriu (duomenys neskelbtini)“. 5. Klausimas V. J. – „Ar girdėjote J. B. atsakymą, pakomentuokite jį“. V. J. – „Kada baigiau kalbėti su užsakovu. Išėjęs iš garažo pradėjau daryti nuo pat pradžių fiksuojamą garso įrašą savo mobiliojo ryšio telefonu. Įrašus dariau su savo telefonu. Tai buvo „Iphone X“, juodos spalvos. Tuo metu buvo naujas, pakeistas pagal garantinį. Į telefoną buvo įdėta mano SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Norėčiau paminėti, kad įrašą pradėjau daryti atėjęs į kambarį“. 6. Klausimas V. J. – „Kur padėjote mobilaus ryšio telefoną pasibaigus konfliktui?“ V. J. – „Po konflikto telefonas visą laiką buvo prie manęs, kišenėje, kartais ant stalo. Tačiau visur šalia manęs, man matomoje zonoje“. 6. Klausimas J. B. – „Ar girdėjote V. J. atsakymą, pakomentuokite jį“. J. B. – „Taip, sutinku, nes po to, kai V. išėjo iš kambario, kartu su savimi išsinešė savo telefoną, aš daugiau jo nebemačiau“. 7. Klausimas V. J. – „Kada paskutinį kartą ir kur matėte savo mobilaus ryšio telefoną 2020 m. rugsėjo 15 dieną?“ V. J. – „Paskutinį kartą savo telefoną mačiau įvykio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 17.45 val., nes tuo metu daviau sūnui savo telefoną pažaisti. Sūnus sėdėjo svetainėje ir žaidė, o aš išėjau į garažą dirbti. Man būnant garaže, atėjo sūnus G. ir uždavė man klausimą „Tu paėmei telefoną?“ Aš jam atsakiau, kad ne, nes tuo metu jam buvo duotas telefonas žaisti. Tada aš iš karto sūnaus pasiteiravau, kur jisai padėjo telefoną. G. atsakė – „Ant stalo, nes mama paprašė atnešti džinsus išskalbti, aš nuėjau, ir grįžus telefono jau nebuvo“. Aš pasiteiravau G., kiek laiko užtruko? Jis pasakė, kad apie 20 sekundžių ir, grįžus į svetainę, telefono jau nebebuvo. Kur tuo metu buvo J., aš nežinau, pasakyti negaliu. Po to aš iškart kreipiausi į policiją dėl dingusio telefono, nes supratau, kad dingo visa mano turima informacija, esanti mano telefone“. 7. Klausimas J. B. – „Ar girdėjote V. J. atsakymą, pakomentuokite jį“. J. B. – „Tiksliai laiko pasakyti negaliu, bet kai medikai išvažiavo, aš likau kambary su dukra I. Po to ėjau gaminti vakarienę. Taip, pripažįstu, tą vakarą prašiau G. atnešti rūbus skalbti, nes sūnui turi kartoti 10 kartų, kad atneštų. Norėčiau pasakyti, kad jokio telefono aš tikrai neėmiau. Nei iš vaiko, nei kitomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 14–18).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl kaltinamajam V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš dalies pasitvirtino. Kaltinime nurodyta, kad V. J. tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 15.19 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu galva trenkė savo sugyventinei J. B. į veido sritį, pataikė jai į viršutinę lūpą, padarydamas jai žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą (nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje).

Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ir dėl to joks ginčas nekyla, jog kaltinime nurodytoje vietoje prieš kaltinime nurodytą laiką tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, nes nukentėjusiajai su dukra grįžus į namus, durys buvo užrakintos, todėl jos negalėjo užeiti į vidų, vėliau kaltinamasis duris atidarė, nukentėjusioji su dukra užėjo į namus, nuėjo į savo kambarį, į kurį atėjo ir kaltinamasis su telefone įjungta garso įrašymo funkcija. Dėl minėto telefono kilus kitam konfliktui, tarp kaltinamojo galvos (kaktos) ir nukentėjusiosios veido srities (viršutinės lūpos) įvyko kontaktas, po kurio minėtos lūpos gleivinėje buvo padaryta žaizda.

Tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, kad kaltinime nurodyta žaizda nukentėjusiosios viršutinės lūpos gleivinėje buvo padaryta dėl mušimo – poveikio į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, t. y. tvirtino, jog minėta žaizda atsirado jam ir nukentėjusiajai grumiantis–tampantis dėl jo telefono, jam stipriau truktelėjus į save minėtą telefoną, nukentėjusiajai praradus pusiausvyrą ir su viršutine susidūrus–atsitrenkus į jo kaktą. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu sutrinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, vertina šią kaltinamojo poziciją kaip gynybinę, tačiau nepaneigiančią jam suformuluotą kaltinimą sumušus nukentėjusiąją patvirtinančių įrodymų visumos.

Nukentėjusioji J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis, sunėręs rankas už nugaros, priėjo prie jos, išpūtė krūtinę, žiūrėjo į ją agresyviomis akimis, po to su kakta trenkė jai vieną smūgį į veido sritį, praskėlė viršutinę lūpą. Nukentėjusioji po įvykio iš karto padarė vaizdo įrašą ir nusiuntė jį savo dukrai I. D., pasakydama, kad „I., jis ką tik mane sumušė, kviesk policiją, I., kviesk policiją“. Taip įvykio aplinkybes, t. y. kad ji kaltinamojo buvo sumušta, nukentėjusioji aiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams (O. P. ir A. M., ką jie nurodė ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kuriuos jie patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu; taip pat ši aplinkybė užfiksuota ir 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriame buvo apžiūrėti „body“ kamerų vaizdo įrašai), apie patirtą smurtą (pakėlė ranką prieš seserį) pasakojo savo seseriai R. B. (šią aplinkybę ji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu). 2021 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole, be prieš tai paminėto nukentėjusiosios vaizdo įrašo savo dukrai I. D. fiksacijos, nurodyta, jog minėtame vaizdo įraše matoma moteris yra išsigandusi, taip pat matoma, kad moteris save filmuoja, rodydama jai padarytus sužalojimus; moters viršutinė lūpa per vidurį yra patinusi, susidariusi kraujosruva, matosi kraujas; šone yra girdimas vaiko verksmas ir vyro balsas. Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino gavusi minėtą vaizdo įrašą, nurodė, kad buvo labai išsigandusi, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, iškvietė pagalbą ir pati nuvažiavo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu; mama buvo šoke, verkė, šalia mamos buvo sesuo, kuri taip pat verkė, buvo isterijoje, ji apkabino mamą, tada jau mama kalbėjo su pareigūnu, o ji kalbino sesutę, kad ji nusiramintų. Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, būdama darbe, iš mamos gavo vaizdo įrašą, kuriame ji teigia, kad prieš ją smurtaujama, ji prašė pagalbos, iškviesti policiją; kai pareigūnai išvyko, ji pasiliko, o sesuo jai pasakė, dėl ko vyko kivirčas, parodė, kokį judesį atliko kaltinamasis; jai L. parodė smūgį, kaip V.s sužalojo mamą, kaip jis su išsėstomis rankomis pasilenkė ir trenkė mamai į lūpą (L. žodžiai). Liudytoja L. M. J., tiesiogiai stebėjusi kaltinime nurodytus įvykius, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėtis atsistojo, rankas užkišo, paėjo vieną žingsnį ir trenkė mamai į lūpą; matė, kaip jis daužė; tėtis buvo supykęs; mama tuo metu stovėjo, nukrito ant lovos, nes tėtis stipriai trenkė; ji pati pradėjo rėkti, nes labai išsigando. 2020 m. kovo 8 d. – 2020 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnė nueina į kitą kambarį, uždaro duris, vyksta pokalbis tarp jos ir mažos mergaitės (L. M. J.) (pažymėtina, kad šis pokalbis vyko kaltinime nurodytą dieną, iš karto po įvykio); pareigūnė klausia – „Mažute, klausyk, tai trenkė tėtis mamai, ar ne?“; mergaitė – „Jisai mmm, jisai įrašinėjo viską, ir tada mama nenorėjo, kad įrašinėtų, ir tada telefoną, ir tada jisai su kakta (mergaitė pavaizduoja kaip trenkė) trenkė į lūpą va taip va“; pareigūnė – „Bet tai ne specialiai trenkė?“; mergaitė – „Nežinau“; pareigūnė – „Ar tu nematei, kad duotų tėtis smūgius su ranka, ar kažką, tiesiog gavosi taip?“; mergaitė – „Ne“; pareigūnė – „Tiesiog gavosi taip, kad mama į tėčio galvą lūpą prasiskėlė?“; mergaitė – „Ne, tėtis kakta į lūpą“. Vėliau tame pačiame protokole nurodyta, kad mergaitė – „Nu mes su mama grįžome iš mokyklos, ir durys buvo užrakintos, ir jis buvo įkišęs raktą, tada turėjome eiti ratu, ir jis tada specialiai atidarė, tada mama pradėjo keiktis, nes ji neturėjo, ką daryti, tėtis kišo telefoną prie manęs, mama norėjo atimti, ir jis su kakta jai į dantį“; pareigūnė – „Pataikė, taip?“; mergaitė – „Mhm“; pareigūnė – „Bet kaip tu manai – tyčia ar netyčia?“; mergaitė – „Nežinau“; pareigūnė – „Kaip tau pasirodė?“; mergaitė – „Tiesiog mačiau ir man atrodo – tyčia, kad ji nelįstų prie tėčio telefono“.

Prieš tai išdėstytų įrodymų visuma (nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; nukentėjusiosios iš karto po įvykio savo dukrai I. D. išsiųstas vaizdo pranešimas; I. D., R. B. ir policijos pareigūnų O. P. ir A. M. parodymai, kad nukentėjusioji įvykį apibūdino kaip sumušimą, smurtą prieš ją; tiesiogiai įvykį stebėjusios L. M. J. „body“ kameromis užfiksuoti paaiškinimai ir jos paaiškinimai seseriai I. D. iš karto po įvykio, taip pat jos parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu) patvirtina, kad kaltinime nurodyta žaizda nukentėjusiosios viršutinės lūpos gleivinėje buvo padaryta dėl kaltinamojo veiksmų – smūgio nukentėjusiajai J. B. galva (kakta) į veido sritį (viršutinę lūpą), siekiant jai sukelti fizinį skausmą. Netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais teismas nenustatė jokio pagrindo. Nors nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai yra įtempti, tačiau tai nelemia išvados, kad nukentėjusioji norėtų kaltinamąjį apkalbėti, neteisingai jį apkaltinti, turėtų iš to kokios nors naudos, ypač atsižvelgiant į bendrai auginamus vaikus ir jiems daromą neigiamą poveikį dėl susidariusios situacijos. Liudytojai policijos pareigūnai nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios iš viso nepažįsta, liudytojos R. B. ir I. D. nors ir yra nukentėjusiosios sesuo ir dukra, tačiau apie kaltinamąjį atsiliepė palankiai, iš esmės apgailestavo dėl to, kas įvyko. Liudytoja L. M. J. nurodė mylinti tiek mamą, tiek tėtį, santykiai su abiem tėvais yra geri.

Teismas pažymi, kad liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog J. jai paskambino, papasakojo, kad įvyko smurtas, ji gavo į lūpą, atsiuntė nuotrauką, t. y. kad V. priėjo ir trenkė jos galvą į kojos kelią. Teismas nesiremia minėtos liudytojos parodymų dalimi dėl to, kad V. priėjo ir trenkė jos galvą į kojos kelią, nes ši aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be kita ko, ir paties kaltinamojo parodymams, vertina, kad šią aplinkybę liudytoja galėjo nurodyti sąžiningai suklydusi ar neteisingai suvokusi įvykius, tačiau tai nepaneigia liudytojos parodymų esmės, jog nukentėjusioji jai skundėsi dėl nuo kaltinamojo patirto smurto.

Liudytojai policijos pareigūnai O. P. ir A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie nevertino analizuojamo įvykio kaip smurto, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas vėliau. O. P. paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė remdamasi vidiniu įsitikinimu, o A. M. pažymėjo, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, vaikai nurodė, kad jokio realaus smurto nebuvo, sprendė pagal aplinkybes, nenorėjo priimti skubotų sprendimų. Teismas pažymi, kad prieš tai aptarti policijos pareigūnų parodymai dėl susiklosčiusių aplinkybių vertinimo nei patvirtina, nei paneigia, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, juo labiau, kad 2020 m. kovo 8 d. – 2020 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kaip policijos pareigūnė, kalbėdama su L. M. J., bandė švelninti situaciją, klausė, ar mergaitė nenorėtų, kad tėtį ar mamą išvežtų, į tai mergaitė atsako, kad nenorėtų, kas iš esmės patvirtina tik policijos pareigūnų nenorą priimti skubotų sprendimų, nes namų aplinkoje nebuvo pažeista bendra tvarka.

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo telefonu buvo daromas garso įrašas. Šis telefonas, kaltinamojo teigimu, yra dingęs. Nagrinėjamai bylai pagal joje kaltinamajam pareikštą kaltinimą minėtas telefonas yra aktualus tiek, kiek jame yra įrašytas garso įrašas. Dalis šio garso įrašo girdima policijos pareigūnų „body“ kamera užfiksuotame garso įraše 2020_0915_153745_002.MP4, perklausytame teisiamojo posėdžio metu, iš kurio girdima, kaip kalbantis nukentėjusiajai ir kaltinamajam, po kurio laiko pasigirsta vaiko rėkimas „mama“ ir verksmas. Liudytojas G. V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tėtis davė jam paklausyti telefone įrašyto garso įrašo; nurodė, kad ten buvo įrašyta žinutė, balsas, kur mama su tėčiu susiginčijo dėl telefono, t. y. jie susiginčijo, mama pradėjo keiktis ir pasakė: „Kai aš rausiu iš tavęs tą telefoną“, pora keiksmažodžių, pasigirsta L. verksmas, baigiasi įrašas; jis pats tuo metu buvo mokykloje, įvykio nematė. Teismo vertinimu, iš prieš tai pateiktų aplinkybių, net ir atsiradus kaltinamojo telefonui su garso įrašu, nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtame garso įraše galėtų būti užfiksuotos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes, t. y. patvirtinti kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, kad jis ir nukentėjusioji susidūrė netyčia, grumiantis–tampantis dėl telefono, o ne kaltinamajam tyčia smūgiavus galva į nukentėjusiosios veido sritį. Nors, gynybos teigimu, po nukentėjusiosios žodžių iš karto pasigirsta vaiko verksmas, kas reiškia, kad neužtektų laiko kaltinamajam atsistoti, sudėti rankas už nugaros ir smūgiuoti galva į nukentėjusiosios veido sritį, tačiau, teismo vertinimu, tiek pat laiko užtruktų ir kaltinamojo nurodyti bandymo atimti telefoną–jo tampymo kiekvienam į savo pusę veiksmai. Juo labiau, kad garso įrašo pabaigoje yra girdimas vaiko – liudytojos L. M. J. – verksmas, o, jos teigimu, ji verkė, nes išsigando smurtinių tėčio veiksmų.

Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė kaltinime nurodytus padarinius – buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata ir buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina byloje esantys įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. G2705/2020(01) nurodyta, kad J. B. kliniškai nustatyta žaizda viršutinės lūpos gleivinėje; sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d.; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, minėta specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiosios sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Taip pat teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį, nukentėjusiajai padarytą prieš tai nurodytą sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį, į nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dėl patirto sužalojimo ji jautė didelį fizinį skausmą, daro išvadą, jog minėti kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ir fizinį skausmą.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios nežymiu sveikatos sutrikdymu bei jai sukeltu fiziniu skausmu.

Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, šiuo atveju mušdamas nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę, t. y. nukentėjusiąją. Teismas 2021 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalimi, pranešė, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, kaltinamasis ir jo gynėjai tokios pertraukos nepageidavo. Nors nagrinėjamos bylos medžiagoje yra vartojami žodžiai „sugyventinis“, „sugyventinė“, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją būtų sieję artimi, šilti šeiminiai santykiai, jie vestų bendrą ūkį, turėtų bendrų pomėgių, veiklų ir pan. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad veika buvo padaryta artimoje aplinkoje, tačiau niekaip nedetalizavo, kodėl šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji yra laikoma būtent kaltinamojo šeimos nare – sugyventine. Policijos pareigūnų „body“ kamera padarytame vaizdo įraše 2020_0915_154245, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, kaip nukentėjusioji teigia, kad nuo kaltinamojo atsiskyrė prieš metus, tik neišsikrausto, nes dar turi truputį pabūti, gyvena su dukra viename kambaryje, maistą sau perkasi atskirai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena iš paskolų, artimųjų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad santykiai su nukentėjusiąja pablogėjo nuo 2018 m., ji išsikėlė iš bendro kambario į dabartinę baseino patalpą, o nuo 2019 m. vidurio gyvena viename kambaryje su dukra, niekur neina, nesirodo, meldžiasi. Nors kaltinamasis nurodė tikėjęsis, kad jo ir nukentėjusiosios santykiai pagerės, džiaugdavosi pamatęs nukentėjusiąją bendro naudojimo patalpose, pasiūlydavo kartu išgerti kavos ar arbatos, pasišnekėdavo apie vaikus, tačiau tai nepatvirtina, kad jų santykiams buvo būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja gyvena viename name ir turi bendrų vaikų, šiuo konkrečiu atveju nelemia išvados, jog jie yra sugyventiniai. Kaip parodė kaltinamasis, jų name taip pat gyveno (atskirai, nes didelis namas) ir jo buvusi sutuoktinė su draugu, jo vyresnysis sūnus su sutuoktine, dar anksčiau ir nukentėjusiosios dukra I. D. su draugu, t. y. kelios šeimos. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo jo šeimos narė – sugyventinė, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuri nustato kvalifikuojantį šeimos nario požymį.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog šiuo atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi du nepilnamečius vaikus, su kuriais, jo teigimu, nukentėjusiajai išsikrausčius gyventi pas savo vyresniąją dukterį I. D., gyvena ir jais rūpinasi vienas, dirba (2 t., b. l. 26), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 23–24), per penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos, administraciniai nusižengimai nėra smurtinio pobūdžio (t. 2, b. l. 27–28), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 12 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, V. J. skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Teismo nuomone, tokie įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per švelni ar per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 11–12), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokai su laikmenomis, esantys byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirti V. J. įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje; įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – vokus su laikmenomis, esančius byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.