Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. V. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2022 m. kovo 1 d. duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 1997 m. kovo 19 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja minėtame bute gyveno ir po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini), naudojosi bute esančiai namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už elektrą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikta informacija, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. buvo mokama už elektrą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad tuo laikotarpiu už elektrą mokėjo ji.

5. Pareiškėja po vyro mirties į notarą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teimas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

10. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

11. Minėta, kad pareiškėja nurodė, kad santuokos metu su palikėju 1996 m. gruodžio 30 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5676 įsigijo butą su rūsiu ir ūkinius pastatus adresu: (duomenys neskelbtini). Šis turtas registruotas pareiškėjos vardu. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio redakcijoje, galiojusioje tuo metu, kai pareiškėja ir palikėjas sudarė 1996 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5676, buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

12. Pareiškėja su palikėju turi vieną sūnų – I. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio I. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)), savo faktiniai veiksmais priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

13. Testamentų registro duomenimis palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, palikimo priėmimo faktų, taip pat palikėjo palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, pareiškėja ir toliau gyveno jai ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi bute esančiais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už elektrą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina pareiškėjos pateikti mokėjimai už elektrą, už kurią buvo mokama ir tris mėnesius po palikėjo mirties, taip pat Gyventojų registro duomenys, kad pareiškėja tiek palikėjo mirties dieną, tiek visą laiką po jo mirties (taigi ir tris pirmuosius mėnesius po palikėjo mirties) savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi jai ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute adresu: (duomenys neskelbtini).

14. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, pateiktais rašytiniais įrodymais, kad ji po sutuoktinio I. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio I. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po palikėjo I. V. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. V. prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio I. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos J. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.