- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2-448-943/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- T. V., E. L.
- Atsakovas
- N. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų T. V. ir E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų T. V. ir E. L. ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. V. ir E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo N. V. 410 967 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas 415 074 Eur sumoje, esančias atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje bendrovėje Skrill Limited, registruotoje adresu 25 Canada Square, London E14 5LQ, Anglija, bendrovės kodas 04260907, atsakovui priklausančias pinigines lėšas 415 074 Eur sumoje, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos Respublikoje registruotuose bankuose ir/ar finansinėse įstaigose, atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 415 074 Eur sumoje.
3. Ieškovai nurodė, kad ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje išsamiai aptartos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Reikalavimai byloje nėra deklaratyvūs – jie pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, grindžiami teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti, o ieškovai neturės jokių kitų galimybių apginti savo turtinį reikalavimą. Iš ieškinio 10 – 12 punktuose nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas neketina vykdyti savo įsipareigojimų ieškovams. Geriausiai atsakovo nesąžiningą poziciją, kad jis neketina vykdyti įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį patvirtina ieškovams pateikta trumpoji žinutė. Po šios trumposios žinutės ieškovai daugiau negalėjo susisiekti su atsakovu telefonu, nes šis buvo išjungtas, atsakovas neatsakė į jokius ieškovų el. laiškus ir žinutes Skype programėlėje. Be to, ieškovų žiniomis atsakovas niekur nedirba ir neturi nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti 410 967 Eur dydžio reikalavimą. Taigi, vienintelis kelias yra areštuoti atsakovui priklausančias banko ir kitų finansinių įstaigų sąskaitas, kad būtų uždrausta minėtomis lėšomis atsakovui disponuoti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
6. Vertindamas tai, ar egzistuoja grėsmė ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, jog nėra duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktose žinutėse nenurodyta, kad ieškovai reikalauja grąžinti piniginę prievolę, o atsakovas atsisako ją įvykdyti. Teismas nurodė, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pačios reikalavimus pareiškiančios šalies valios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai T. V. ir E. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovai rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais pagrindė, kad atsakovas yra nesąžiningas ir siekia išvengti prievolės vykdymo, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad yra tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą ir galimas pasekmes dėl turto slėpimo. Tai grindžia atsakovo rašyta trumpąja žinute bei ieškovų ir atstovo advokato padėjėjo V. K. paaiškinimais. 2019 m. gruodžio 11 d. jiems susitikus su atsakovo nurodytu asmeniu Adomu, šis ieškovams ir ieškovų atstovui V. K. patvirtino, kad atsakovas neketina vykdyti savo įsipareigojimų ir yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Atsakovas nutraukė visus ryšius su ieškovais, nes atsakovas neatsakė į jokius ieškovų el. laiškus ir žinutes Skype programėlėje, neatsako į telefono skambučius. Atsakovas pasitraukė iš Viber programėlės pokerio grupės iš karto po to, kai informavo apie tai, jog laimėjo 800 000 Eur. Laimėjimo atveju piniginės lėšos yra pervedamos į atsakovo asmeninę sąskaitą, atidarytą finansų bendrovėje Skrill Limited, registruotoje adresu 25 Canada Square, London E14 5LQ, Anglija, bendrovės kodas 04260907, taip iš karto apsunkinant galimą išieškojimą.
7.2. Ieškovų, ieškovų atstovas advokato padėjėjo V. K. patvirtinimu dėl atsakovo o įsipareigojimų nevykdymo nėra pagrindo abejoti, kadangi advokatus, kaip ir advokato padėjėjus, Advokatų etikos kodeksas įpareigoja elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai ir advokatui, įskaitant advokato padėjėjus, draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais.
7.3. Ieškinio reikalavimo suma (410 967 Eur) yra labai didelė, ypatingai fiziniam asmeniui, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, pagal Linkedin duomenis atsakovas niekur nedirba, o užsiima tik pokerio lošimu, todėl atsakovo turtinė padėtis nėra gera.
Atsiliepimas
8. Atsakovas N. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovų ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdis nepatvirtina jo preliminaraus pagrįstumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.243 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškiniu yra keliami reikalavimai, susiję su lošimu ir lažybomis, o įstatyme nenustatytos jokios šiuo atveju taikomos išimtys, darytina išvada, kad CK 6.243 straipsnio pagrindu ieškovų reikalavimai negali būti ginami.
8.2. Nė vienas įrodymas ar motyvas, kuriuo remiasi ieškovai, įrodinėdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, nepatvirtina atsakovo tariamo nesąžiningumo ar siekio nuslėpti turtą. Ieškovai neįrodė, jog duomenys apie trumpąsias žinutes, pasitraukimą iš bendravimo programų patvirtina pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Iš šių įrodymų turinio nėra įmanoma identifikuoti pokalbių šalių, negalima nustatyti bendravimo momento, o taip pat nustatyti ir įvertinti galimai vykusių pokalbių konteksto. Ieškovai apskritai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamą atsakovo bendravimo nutraukimą, pasitraukimą iš bendravimo grupių. Ieškovų pateikti įrodymai, priešingai nei teigia ieškovai, patvirtina, kad atsakovas nevengė bendravimo su ieškovais ir santykių su jais nenutraukė. Aplinkybė, jog vienas asmuo kitam asmeniui nurodo aiškų savo kontaktinį asmenį, jo detales, kaip tik rodo, kad asmuo nenutraukia bendravimo, neketina slėpti savo turto ar perleisti jį kitiems asmenims. Nė viename iš ieškovų pateiktų dokumentų nėra jokios informacijos, kuri leistų daryti prielaidas dėl ieškovų įrodinėjamo atsakovo nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nė vienu elektroniniu laišku ar trumpąja žinute ar kitokia komunikacija, kuria ieškovai grindžia tariamą atsakovo nesąžiningumą, ieškovai net nereikalavo prievolės, dėl kurios byloje pareikštas ieškinys, vykdymo. Ieškovai niekaip nepaaiškina, kaip sąskaitos užsienio valstybės finansų bendrovėje turėjimas apsunkina teismo sprendimo įvykdymo tikimybę.
8.3. Nei civilinio proceso normos, nei kiti teisės aktai nenustato, kad advokatų ir/arba advokatų padėjėjų paaiškinimai yra laikytini aukštesnę galią turinčiais įrodymais vien tik dėl to, kad advokatai ir advokatų padėjėjai savo veikloje privalo vadovautis Advokatų etikos kodekso reikalavimais. Vien tik aplinkybė, kad ieškovų atstovas advokato padėjėjas V. K. vadovaujasi Advokatų etikos kodekso reikalavimais, savaime nereiškia, jog atstovo paaiškinimai vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą kopiją bei trumpųjų žinučių kopijas.
11. Teismas, susipažinęs su ieškovų papildomai teikiamais įrodymais išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
12. Vertinant dėl poreikio priimti ieškovų pateiktus įrodymus pažymėtina, kad ieškovai atskirajame skunde apskritai nenurodo, kodėl šių duomenų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų pateiktus įrodymus. Papildomai išaiškinama, kad su duomenimis, atspindinčiais atsakovo turtinę padėtį, teismas turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantai neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
15. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovai neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantai, nesutikdami su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, jog jis pajėgtų įvykdyti jam pareikštą reikalavimą, kadangi atsakovas neturi jokio nekilnojamo turto. Taip pat apeliantai nurodo, jog atsakovo nesąžiningumą bei ketinimą slėpti turtą įrodo tai, kad atsakovas aiškiai nurodė, jog neketina vykdyti ieškovų reikalavimo, nutraukė bendravimą, neatsako į ieškovų žinutes ir skambučius, o jei ir atsako, tai tiesiog, pašiepdamas ieškovus, nurodė „Sveikas, as isvykau igyvendint savo svajones,busiu nepasiekiamas. Jeigu turi klausimu kreipkis i Adoma + (duomenys neskelbtini)“.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Ieškovai nurodo, kad atsakovas neturi nekilnojamo turto, todėl jis neturės galimybės įvykdyti 410 967 Eur reikalavimą. Kaip matyti iš apeliantų prašymo taikyti atsakovo turtui areštą bei atskirojo skundo argumentų, jų tikslas iš esmės yra atsakovo turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovas gali turtą bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, išleisti. Tačiau būtent toks apeliantų interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).
17. Ieškovai atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovams palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovas su ieškovais nebendrauja, neatsako į skambučius ir žinutes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trumposiose žinutėse nenurodomas nei ieškovų reikalavimas įvykdyti prievolę, nei atsakovo atsisakymas ją vykdyti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti, kad ieškovų byloje pateikti susirašinėjimai su atsakovu pagrindžia, jog atsakovas yra nesąžiningas ir ketina slėpti jam priklausantį turtą. Tai, kad atsakovas nevykdo ieškovų reikalavimo yra pagrindas ieškovams kreiptis į teismą, tačiau tai savaime nereiškia, jog turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu. Aplinkybės, kad atsakovas išvyko gyventi į užsienį taip pat nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, nes nagrinėjamu atveju nėra žinomos priežastys, kurios lėmė atsakovo išvykimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas procese dalyvauja, teikia procesinius dokumentus teismui, nors ir yra galimai išvykęs. Apeliantų argumentas, kad galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymą apsunkina tai, jog atsakovui priklausantys pinigai yra užsienio valstybės banko sąskaitoje, yra visiškai nepagrįstas, nes bet kuris asmuo turi teisę spręsti, kur laikyti jam priklausančias pinigines lėšas, o apsisprendimas tokias lėšas laikyti užsienio valstybės banko sąskaitoje, savaime neleidžia preziumuoti asmens siekio slėpti savo pajamas, ypač, kai ir patys ieškovai nurodo, jog žaidimo kapitalą atsakovo lošimams taip pat pervesdavo naudodamiesi finansų bendrovės Skrill Limited paslaugomis.
19. Atskirajame skunde taip pat nepagrįstai išskirtinis vertinimas suteikiamas ieškovų atstovo advokato padėjėjo V. K. paaiškinimams. Advokatas ar advokato padėjėjas byloje dalyvauja kaip dalyvaujančio asmens atstovas (CPK 37 straipsnis), kurio paaiškinimai yra laikomi byloje dalyvaujančio ir jo atstovaujamo asmens paaiškinimais (CPK 186 straipsnio 5 dalis). Be kita ko, atstovas negali byloje būti apklausiamas kaip liudytojas (CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Advokatas veiklą vykdo pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, kuris užtikrina advokato lojalumą jo klientui (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 punktai). Taigi, aplinkybės, kurias nurodo advokato padėjėjas V. K. yra laikomos ieškovų paaiškinimais, kurie neturi didesnės įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju. Šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomi advokato padėjėjo paaiškinimai taip pat nelemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Šiuo atveju apeliantai, kuriems ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
21. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovo veiksmai patvirtina egzistuojant grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.