Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2521-775/2016 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą pripažinimo, trečiasis asmuo S. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, nurodė, kad ieškovė nuo 1983 m. gyvena atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto nuomininkas yra ieškovės vyras S. L.. 1991 m. šeima nutarė privatizuoti būstą ieškovės vardu, surinko reikiamus dokumentus, juos pateikė savivaldybei. 1998 m. ieškovei savivaldybė įteikė buto techninės apskaitos bylą ir įmokos kvitą. Techninės apskaitos byloje nurodyta, kad buto savininkė yra ieškovė, savivaldybės darbuotojai ragino ieškovę laukti atskiro pranešimo dėl tolesnės privatizacijos eigos. 2015 m. ieškovė išsiaiškino ir suprato, kad buto privatizavimo procedūros nėra užbaigtos. Ieškovė atliko visus būtinus veiksmus – išreiškė valią privatizuoti butą, įmokėjo pinigus už atliktinus veiksmus, tačiau atsakovė vengė sudaryti pirkimo pardavimo sandorį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp atsakovės ir ieškovės yra susiklostę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Ieškovė nustatytais terminais nepateikė prašymo dėl ginčo buto privatizavimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015-11-03, t. y. nuo 1998-07-01, iki kuomet galiojo Butų privatizavimo įstatymas, iki ieškinio padavimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių. Senaties terminas pasibaigęs net ir skaičiuojant nuo 2001 m., kai įsigaliojo naujas įstatymas, o taip pat ir nuo 2005 m., kai Kauno miesto apylinkės teismas sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovė yra buto nuomininkė, o ne savininkė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 4,26 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau-ginčo butas), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė su vyru trečiuoju asmeniu S. L. bei sūnumis S. L. ir V. L. ginčo bute gyvena nuo 1980 m. Ieškovė ir trečiasis asmuo savo gyvenamąją vietą deklaravę ginčo bute. 2005-05-24 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Dėl ginčo buto nuomos trečiasis asmuo ir atsakovė 2006-04-27 sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ginčo buto nuomos sutartis nuo 2010-12-23 yra registruota. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizacijos skyriaus 2015-11-09 rašte nurodyta, kad ieškovės ir (ar) S. L. pateiktų prašymų ir kitų dokumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu skyriuje nėra. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2015-12-11 skyriaus rašte.Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo butas gali būti privatizavimo objektas ir kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą. Esminis klausimas yra tai, ar ieškovė išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Tam, kad ieškovė būtų pripažinta įgijusi teisę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, ji iki įstatymo galiojimo pabaigos turėjo būti atlikusi tam tikrus jame numatytus veiksmus, tai yra turėjo būti išreiškusi savo valią įgyti nuomojamą butą nuosavybės teise. Nurodė, kad nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys)Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktos ginčo buto techninės apskaitos bylos nepakanka padaryti išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai. Nurodė, kad teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo pateikusi pareiškimą kompetentingam organui, be to, vien tik prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Nuomininkų sutikimas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipusis į savivaldybę dėl buto išpirkimo. Ieškovė nepateikė nei buto įkainojimo akto, nei mokėjimų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Aplinkybę, kad buto techninės apskaitos bylos originalas šiuo metu yra pas ieškovę, teismas vertino kaip pagrindą išvadai, jog dėl tam tikrų priežasčių savivaldybė jai šį dokumentą grąžino, neužbaigus privatizavimo, o ieškovė, nesirūpindama tinkamu savo teisių įgyvendinimu, tikėtina dėl savo kaltės nuo 1998 iki 2015 metų neatliko jokių tolesnių veiksmų. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai ir ieškovė neturi teisės įsigyti butą pagal LR Buto privatizavimo įstatymą. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog savivaldybė iki 2005 metų ieškovės ir trečiojo asmens iš viso nelaikė savivaldybės būsto nuomininkais, patvirtina ir tas faktas, kad 2005 metais buvo užvesta civilinė byla dėl jų iškeldinimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad teisė privatizuoti butą nebuvo realizuota dėl pačios ieškovės kaltės bei nepateisinamo pasyvumo, todėl ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad yra pagrindas atmesti ieškinį ir dėl senaties taikymo. 2005 metais, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškovės šeima buto nuomos sutartį, ieškovė turėjo suprasti, kad šalis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, tačiau iki 2015 metų, t. y. 10 metų, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų buto privatizavimo galimybes.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos;Teismas netinkamai vertino 1992 m. kovo 6 d. ginčo buto techninės apskaitos bylą, kuri neginčijamai patvirtina ieškovės nuomojamo buto privatizavimo procedūros savalaikį ir tinkamą pradėjimą;Ginčo buto techninės apskaitos byla, kurią galėjo užsakyti tik savivaldybė, priėmusi visus reikiamus dokumentus iš buto pirkėjo - nuomininko ar jo šeimos nario, yra pagrindinis įrodymas, kad ieškovė išreiškė valią privatizuoti nuomojamą butą, kad įvykdė visus būtinus veiksmus, priklausančius nuo jos valios, buto privatizavimui. O visus kitus veiksmus pagal įstatyminę priklausomybę turėjo atlikti privatizavimą vykdanti tarnyba, t. y. Kauno miesto savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnyba. Ginčo buto techninės apskaitos byla sudaryta ne kadastriniams matavimams. Jei atsakovės tarnyba būtų laiku ir tinkamai įvykdžiusi jai pavestus veiksmus, būtų sudaryta ginčo buto privatizavimo (pirkimo- pardavimo) sutartis;Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą ir kaltę dėl privatizavimo procedūrų neužbaigimo. Ieškovė neturėjo ir neturi jokių galimybių įtakoti privatizavimą vykdančių institucijų veiklos, negalėjo priversti šias institucijas tinkamai atlikti savo pareigas, išsaugoti visus tarnybai pateiktus dokumentus, tame tarpe ir pareiškimą, išreiškiantį jos valią privatizuoti nuomojamą butą; Teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė ieškininę senatį. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2015 m. pabaigoje, kai buvo priimtas Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas, kurio pagrindu atsirado galimybė teisminiu būdu galiu apginti savo teises į privatizavimą ir baigti pradėtas procedūras.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime atsakovė iš esmės pritarė tesimo sprendime išdėstytiems motyvams.Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-663/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Byloje nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nuo 2010-12-23 yra registruota šio buto nuomos sutartis, sudaryta su S. L. (b. l. 41). S. L. jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34). Ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso 379/3034 dalys žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, pirties ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–38), taip pat ¼ dalis dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 40). Ieškovė ir trečiasis asmuo S. L. savo gyvenamąją vietą deklaravę (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 31, 32). 2005-05-24 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 73–74). Dėl šio buto nuomos S. L. 2006-04-27 sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 24–25). 2015-07-17 su S. L. sudaryta pakeista savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 26–28, 62, 63). 1988-09-02 Kauno miesto LDT VK Vidaus reikalų valdybos išduota pažyma patvirtina, kad minėtame bute ieškovė su vyru S. L. bei sūnumis S. L. ir V. L. gyvena nuo 1980 m. (b. l. 23). Buto nuomininkai iki šiol Savivaldybei moka nuomos mokestį (b. l. 101). Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizacijos skyriaus 2015-11-09 rašte nurodyta, kad ieškovės ir (ar) S. L. pateiktų prašymų ir kitų dokumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu skyriuje nėra (b. l. 22). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2015-12-11 skyriaus rašte (b. l. 55). Ieškovė į bylą pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos kopiją bei kvitą (b. l. 10–14), taip pat buto apžiūros registracijos lapus (b. l. 16–18). Posėdyje buvo apklausta ieškovės liudytoja N. J.. Nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai. Ieškovė byloje pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylą, iš kurios matyti, jog buto kadastriniai matavimai buvo atlikti 1992-03-06. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, byloje taip pat yra pateikti buvusio Inventorizavimo biuro archyve rasti butų apžiūros registracijos lapai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių įrodymų, pačios ieškovės bei liudytojos N. J. parodymų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovė 1991 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo ir kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipusis į savivaldybę dėl buto išpirkimo. Ieškovė nepateikė nei buto įkainojimo akto, nei mokėjimų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė negalėjo paaiškinti jokių konkretesnių faktinių aplinkybių dėl dokumentų pateikimo savivaldybei. Todėl yra pagrindas pripažinti pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nesirūpindama tinkamu savo teisių įgyvendinimu dėl savo kaltės iki 2015 m. lapkričio 2 d. (b. l. 21) neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl buto privatizavimo, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai ir ieškovė neturi teisės įsigyti butą pagal LR Buto privatizavimo įstatymą. Į bylą pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-24 sprendimas, kuriuo buvo tenkintas S. L., A. L., V. L. priešieškinys ir pripažinta, kad 1995-03-15 gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto pagrindu tarp Kauno miesto savivaldybės ir Leonavičių šeimos yra susiklostę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai ir įpareigojo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 73-74), o Kauno miesto savivaldybės ieškinys dėl iškeldinimo atmestas. Šiame teismo sprendime nurodyta, jog atsakovai atsiliepime nurodė: „1998 m. pasibaigus buto privatizacijai, Panemunės butų ūkio darbuotojai paaiškino, kad reikia sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir pateikė šią pasirašymui“. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovai taip pat niekur neminėjo, jog jų iškeldinti iš buto negalima, nes yra pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ir patys A. ir S. L. siekė minėtą butą tik nuomoti, o ne išsipirkti iš valstybės.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2003). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad kai Kauno apylinkės teismas 2005-04-24 priėmė teismo sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota su ieškovės šeima sudaryti buto nuomos sutartį, ieškovė turėjo suprasti, kas šalis sieja nuomos teisiniai santykiai. Ieškinio pareiškimu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 12 d., t.y. daugiau kaip 10 metų ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų buto privatizavimo galimybes. Įvertinus byloje aplinkybių visumą yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės teisė privatizuoti ginčo butą nebuvo realizuota dėl jos pačios neveikimo ir pasyvumo bei suėjus ieškinio senaties terminui. Nei iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo termino pabaigos – 1998-07-01 nei nuo 2001-01-01, kuomet įsigaliojo nuostata suteikianti galimybę teismo keliu privatizuoti nuomotas gyvenamąsias patalpas lengvatine tvarka, nei nuo Kauno apylinkės teismo 2005-04-24 priimto teismo sprendimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ir nenurodė jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių ji negalėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą anksčiau.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes 2015-01-01 įsigaliojo 2014-10-09 priimtas Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas, kurio 24 straipsnis numato savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo atvejus. Šio įstatymo 24 str. 1 d. reglamentuoja, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė, negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, ir vienas atvejų nurodomas 2 p., kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, nes minėto įstatymo įsigaliojimas nuo 2015 m. sausio 1d. nepaneigia teismo konstatuotų ir aukščiau aptartų aplinkybių, kad ieškovė ieškinio senaties terminą yra praleidusi.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.