Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamą butą, trečiasis asmuo S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Trečiasis asmuo S. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 46), nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

Trečiojo asmens atstovė advokatė V. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog trečiojo asmens poziciją palaiko.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nuo 2010-12-23 yra registruota šio buto nuomos sutartis, sudaryta su S. L. (b. l. 41). S. L. jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34). Ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso 379/3034 dalys žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, pirties ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–38), taip pat ¼ dalis dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 40). Ieškovė ir trečiasis asmuo S. L. savo gyvenamąją vietą deklaravę (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 31, 32). 2005-05-24 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 73–74). Dėl šio buto nuomos S. L. 2006-04-27 sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 24–25). 2014-06-12 UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ Kauno miesto savivaldybei priklausančiame ginčo bute pakeitė senas duris naujomis (b. l. 68, 69), o 2014-10-17 ir senus langus (b. l. 66, 67). 2015-07-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sąlygų pakeitimo pagrindu (b. l. 29, 65) 2015-07-17 su S. L. sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 26–28, 62, 63). 1988-09-02 Kauno miesto LDT VK Vidaus reikalų valdybos išduota pažyma patvirtina, kad minėtame bute ieškovė su vyru S. L. bei sūnumis S. L. ir V. L. gyvena nuo 1980 m. (b. l. 23). Buto nuomininkai iki šiol Savivaldybei moka nuomos mokestį (b. l. 101). Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizacijos skyriaus 2015-11-09 rašte nurodyta, kad ieškovės ir (ar) S. L. pateiktų prašymų ir kitų dokumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu skyriuje nėra (b. l. 22). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2015-12-11 skyriaus rašte (b. l. 55). Ieškovė į bylą pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos kopiją bei kvitą (b. l. 10–14), taip pat buto apžiūros registracijos lapus (b. l. 16–18). Posėdyje buvo apklausta ieškovės liudytoja N. J..

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.), bet privatizavimo procesas nebaigtas įgyvendinti dėl svarbių priežasčių ar kitos privatizavimo santykių šalies, institucijos, veikiančios valstybės vardu neveiklumo.

Byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti privatizavimo objektas, taip

pat, – kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą.

Nagrinėjamu atveju esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar ieškovė išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Tam, kad ieškovė būtų pripažinta įgijusi teisę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, ji iki įstatymo galiojimo pabaigos turėjo būti atlikusi tam tikrus jame numatytus veiksmus, tai yra turėjo būti išreiškusi savo valią įgyti nuomojamą butą nuosavybės teise.

Nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai.

Ieškovė byloje pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylą, iš kurios matyti, jog buto kadastriniai matavimai buvo atlikti 1992-03-06. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, byloje taip pat yra pateikti buvusio Inventorizavimo biuro archyve rasti butų apžiūros registracijos lapai, kurie buvo pildomi butų privatizavimo metu. Ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė laiku kreipėsi į Privatizavimo tarnybą dėl buto privatizavimo ir šio kreipimosi pagrindu buvo užsakyta atlikti buto kadastrinius matavimus (b. l. 16-20). Teismo posėdyje buvo apklausta ieškovės liudytoja N. J., kuri paaiškino, jog yra ieškovės kaimynė, gyvena 601 bute, kurį privatizavo 1992 metais, jos bendrauja apie 20 metų. Liudytoja nurodė, jog ieškovė rinko ir teikė dokumentus privatizavimui, tačiau procedūra vis tęsėsi, o ieškovei vis buvo liepiama laukti, sakė, kad praneš, kai reikės ateiti.

Teismo nuomone, šių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo pateikusi pareiškimą kompetetingam organui. Be to, teismo nuomone, vien tik prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Nuomininkų sutikimas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipusis į savivaldybę dėl buto išpirkimo. Ieškovė taip pat nepateikė nei buto įkainojimo akto, nei mokėjimų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Liudytojos parodymai taip pat nėra tiek svarūs, kad būtų galima jais neabejotinai remtis, konstatuojant tą faktą, kad ieškovė buvo pateikusi dokumentus (prašymus) dėl buto privatizavimo pradžios. Teismo posėdyje ir pati ieškovė negalėjo paaiškinti jokių konkretesnių faktinių aplinkybių dėl dokumentų pateikimo savivaldybei. Tai, kad buto techninės apskaitos bylos originalas šiuo metu yra pas ieškovę, leidžia daryti išvadą, jog dėl tam tikrų priežasčių savivaldybė jai šį dokumentą grąžino, neužbaigus privatizavimo, o ieškovė, nesirūpindama tinkamu savo teisių įgyvendinimu, tikėtina dėl savo kaltės nuo 1998 iki 2015 metų (b. l. 21) neatliko jokių tolesnių veiksmų, todėl konstatuotina, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai ir ieškovė neturi teisės įsigyti butą pagal LR Buto privatizavimo įstatymą. Ieškovė nurodė, jog jai padavus dokumentus, procedūros užsitęsė ir jai vis buvo liepiama laukti, tačiau ieškovė teismui negalėjo nurodyti nei vienos objektyvios priežasties, dėl kurios jai buvo liepiama laukti. Tai kelia abejones dėl jos paaiškinimų pagrįstumo. Kiekvienas apdairus, tinkamai besirūpinantis savo teisių gynimu asmuo, turėtų rūpintis tuo, kad savivaldybės institucijų darbuotojas, netinkamai vykdęs jam pavestas pareigas, jas įvykdytų, t.y. šiuo atveju ieškovė, negaudama atsakymo į pareiškimą, turėjo bent jau metų laikotarpyje kreiptis į savivaldybės instituciją ir sužinoti, dėl kokios priežasties nesprendžiamas jos pareiškimas. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė delsė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nepateisinamai ilgą laiką, tai rodo jos aplaidų ir nerūpestingą elgesį. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi atsakovės veiksmus (ar neveikimą) ar kitokiais veiksmais būtų siekusi įgyvendinti savo valią dėl buto privatizavimo. Tuo labiau, kad kaimynė N. J. savo butą privatizavo labai greitai, t.y. 1992 metais.

Tai, kad savivaldybė iki 2005 metų A. ir S. L. iš viso nelaikė savivaldybės būsto nuomininkais, patvirtina ir tas faktas, kad 2005 metais buvo užvesta civilinė byla dėl iškeldinimo, nurodant jog butą šeima užėmė savavališkai (b. l. 73). Tik 2005-05-24 teismo sprendimu pagal atsakovų priešieškinį buvo pripažinta, kad 1995-03-15 gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto pagrindu tarp Kauno miesto savivaldybės ir L. šeimos yra susiklostę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai ir įpareigojo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 73-74). Pažymėtina, jog būtent šiame teismo sprendime nurodyta, jog atsakovai atsiliepime nurodė: „1998 m. pasibaigus buto privatizacijai, Panemunės butų ūkio darbuotojai paaiškino, kad reikia sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir pateikė šią pasirašymui“. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovai taip pat niekur neminėjo, jog jų iškeldinti iš buto negalima, nes yra pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo. Taigi, ir šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ir patys A. ir S. L. siekė minėtą butą tik nuomoti, o ne išsipirkti iš valstybės.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad teisė privatizuoti butą nebuvo realizuota dėl pačios ieškovės kaltės bei nepateisinamo pasyvumo, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl senaties termino

Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta, remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui naujų teisių įgyti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Nustačius, jog ieškovė buto privatizavimo teisės nerealizavo ir neįgijo dėl savo kaltės, darytina išvada, jog, jei subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-543/2008).

Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė bet kokiu atveju 2005 metais, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškovės šeima buto nuomos sutartį, turėjo suprasti, kad šalis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, tačiau iki 2015 metų, t.y. 10 metų, ieškovė vėlgi nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų buto privatizavimo galimybes. Todėl ieškinys atmestinas ir pritaikius ieškinio senatį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, iš ieškovės valstybei priteistinos tik 4,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2; CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 263 – 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,26 Eur (keturis eurus 26 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.