- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-1144-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11993-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmenys bankroto bylą, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) “Lindorff Lietuva”, A. N., M. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja G. P. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. su akcine bendrove DNB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2400-2008-40536, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 11 584,80 Eur vartojimo kreditas. Iš banko gauti pinigai buvo panaudoti finansuojant pareiškėjai priklaususios įmonės – UAB „GMS Verslo grupė“ veiklą. 2009-2010 metais kilus finansų ir nekilnojamojo turto rinkose krizei, siekdama išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą bei užtikrinti pajamų ir pelno gavimą bei pašalinti apyvartinių lėšų trūkumą, iš fizinių asmenų – A. N. ir M. T. pasiskolino 8 600,56 Eur, kuriuos taip pat skyrė uždarosios akcinės bendrovės „GMS Verslo grupė“ vykdomai veiklai finansuoti. 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „GMS Verslo grupė“ iškelta bankroto byla, dėl ko neteko pajamų ir nebesugebėjo įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų bankui bei A. N. ir M. T.. Pažymėjo, jog šiuo metu neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, o sunki finansinė būklė iš esmės susidarė dėl verslo žlugimo.
2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad nutraukė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Glow International“ bei įsidarbino kitoje darbovietėje. Šiuo metu pareiškėja dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Realtas“ grožio paslaugų specialistės pareigose. Pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį sudaro 390 Eur per mėnesį. Kitų papildomų pajamų ar išmokų pareiškėja negauna. Pareiškėja gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir turi prisidėti prie buto, šeimos išlaikymo, todėl jai kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 365 Eur piniginių lėšų suma. Minėtą sumą sudaro: maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 80,00 Eur, apranga ir avalynė – 10,00 Eur, buto nuoma – 0,00 (buto nuomos mokestį moka sutuoktinis V. P.), komunaliniai mokesčiai (vanduo, elektra, šildymas) – 30,00 Eur, sveikata ir asmens higiena – 10,00 Eur, transportas – 20,00 Eur, ryšiai (telefonas, internetas, televizija ir pan.) – 15,00 Eur, įvairioms prekėms ir paslaugoms – 20,00 Eur, vaikų išlaikymui (maistas, drabužiai, privatus darželis (valstybinis darželis neskirtas/negautas) ir t.t.) – 180 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 342,15 Eur. Šią sumą pareiškėja skiria būtinųjų poreikių tenkinimui (365 Eur), o likusią sumą pragyvenimui skiria sutuoktinis, pareiškėjos mama bei sutuoktinio tėvai. Pažymėjo, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis per artimiausius kelis mėnesius didės, todėl pareiškėja bus pajėgi finansiškai padengti išlaidas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, administravimo išlaidas bei dalinai dengti kreditorių finansinius įsipareigojimus.
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (DNB bankas teisių ir perėmėjas) teismo prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. N. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai G. P. bankroto bylą.
Teismas nurodė, kad pareiškėja formaliai atitinka kriterijus nemokumui nustatyti, tačiau šios aplinkybės, anot teismo, nepakanka kelti bankroto bylą. Taip pat, pažymėjo, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja turi vienintelį įsipareigojimą bankui, tuo tarpu, paskolos sutartys su fiziniais asmenimis, teismo vertinimu, buvo sudarytos turint tikslą atitikti įstatyme nustatytus nemokumo kriterijus.
Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2014 m. balandžio 1 d. dirbo UAB “Glow International” ir gaudavo 130 Eur atlyginimą, o nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. dirba UAB „Realtas“ grožio paslaugų specialistės pareigose ir gaunamos pajamos per mėnesį yra 390 Eur (342,15 Eur atskaičius mokesčius).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi socialinių mokslų – politikos mokslų išsilavinimą, kuris laikomas prestižiniu išsilavinimu Vertindamas pareiškėjos sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų prasme, ir įsidarbinusi valstybės tarnyboje pagal įsigytą išsilavinimą gautų didesnį darbo užmokestį nei dirbdama pagal sutartį ne pagal išsilavinimą. Teismas, pareiškėjos siekimą įsidarbinti vis kitose verslo srityse, vertino ne kaip siekimą gerinti savo finansinė padėtį, o priešingai – ją sunkinti. Teismas sprendė, kad vertinant pareiškėjos sąžiningumą svarbu ir tai, kad ji lankė dar vienus mokymus, nesusijusius su jau turimais įgūdžiais, t. y. permanentinio makiažo darymas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja turi konkrečių pasiūlymų tokiam darbui ir kad rinkoje tokių specialistų paklausa yra, priešingai pareiškėja teigia, kad ji tuo nesidomėjo.
Vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktos pareiškėjos metinės pajamų deklaracijos už 2013 – 2015 mokestinį laikotarpį, iš kurių matyti, kad kredito sutartys, sudarytos tarp pareiškėjos ir A. N. bei M. T., nebuvo deklaruotos. Teismas tai pat, sprendė, jog labiau tikėtina, jog paskolos sutartys tarp pareiškėjos ir A. N. bei M. T. buvo surašytos, turint tikslą atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuostatą dėl įsiskolinimo, kuris viršija 25 MMA.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja G. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad nesudarė sandorių ir neatliko veiksmų, kuriais būtų pažeisti kreditorių interesai. Teigia, kad 1999 – 2004 m. įgijo aukštąjį politikos mokslų išsilavinimą. 2004 m. rudenį pareiškėja pradėjo dirbti Vilniaus tradicinio karate klube „Lūšis“ ir Lietuvos tradicinio karate asociacijoje. 2004 m. pareiškėja pradėjo praktikuoto jogą, o 2005 m. pradėjo vesti nemokamus jogos užsiėmimus. Vėliau pareiškėja pradėjo į Lietuvą importuoti rankų darbo šokoladą ir įkūrė įmonę UAB „Premium Šokoladas“. Likvidavus minėtą įmonę įsteigta UAB „GMS Verslo grupė“, kurios pagrindinė veikla buvo prekyba šokolado gaminiais bei maisto tiekimas renginiams. Pareiškėja pasiskolinusi lėšų atidarė kelias parduotuves, tačiau dėl užsitęsusios krizės UAB „GMS Verslo grupė“ buvo iškelta bankroto byla. 2011 metais pareiškėja įsidarbino jogos instruktore ir ja dirbo iki 2012 metų. 2013 m. rugsėji pareiškėja baigė profesionalius vizažo kursus ir pradėjo dirbti UAB „Glow International“. 2014 metais Didžiojoje Britanijoje pareiškėja papildomai įgijo HD Brows antakių formavimo meistrės kvalifikaciją.
2016 m. pareiškėja išėjo priešimdyvinių atostogų ir į darbo rinką grįžo 2017 m. sausio mėnesį. 2017 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja perėjo dirbi į UAB „Realtas“. Mano, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjos veikla nėra susijusi su studijomis baigtomis VU Tarptautinių santykių institute negali būti vertinama kaip pareiškėjos nesąžiningumas. Teigia, kad pareiškėjos veiksmų nesąžiningumo nepatvirtina ir jos neužregistravimas į darželį. Pareiškėja jogos instruktore dirbo nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., pareiškėjos gaunamą mėnesinį darbo užmokestį sudarė nuo 5 iki 28 Eur. Nurodo, kad pareiškėja neprivalėjo deklaruoti gautų paskolų. Pažymi, kad pareiškėjos įsiskolinimas vien UAB „Lindorff Lietuva“ sudaro 17 469, 70 Eur, todėl pareiškėjai nebuvo ir nėra būtinybės dirbtinai didinti savo įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Dėl pareiškėjos nemokumo
Teismas spręsdamas dėl pareiškėjos nemokumo nustatė, kad pareiškėja formaliai atitinka nemokumo kriterijų nustatytą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, t. y. pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams yra 27 237, 66 Eur. Bylos duomenimis šią skolą sudaro: įsiskolinimas UAB „Lindorff Lietuva“ (DNB bankas teisių ir pareigų perėmėjas) pagal 2008 m. balandžio 1 7d. Kreditavimo sutartį – 18 637, 11 Eur, A. N. pagal 2010 m. sausio 21 d. paskolos sutartį – 7 298, 42 Eur (25 200 Lt), M. T. pagal 2010 m. sausio 21 d. – 1 302, 13 Eur (4 496 Lt). Tačiau, kartu teismas pažymėjo, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja turi vieną kreditorių, t. y. teismui sukėlė abejonių pareiškėjos įsiskolinimai fiziniams asmenims.
Tokios teismo išvados viena vertus prieštaringos, kita vertus nėra suderinamos su nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo, skolinių įsipareigojimų dydis turi būti nustatytas konkrečia suma, nes tik tuomet galimas įvertinimas ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies, prasme, atsižvelgiant į pareiškėjo pajamas, valdomą turtą ir kt. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, taigi kilus abejonių dėl to ar pareiškėjos įsiskolinimas fiziniams asmenims yra realus, teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų pagrindžiančių pinigų perdavimo faktą, įvertinus, kad paskolos sutartys priskiriamos prie realinių sutarčių. Jei teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų pagrindžiančių skolos faktą, tokios sumos neturėtų būti įskaitomos į pradelstus mokėjimus. Pažymėtina ir tai, kad tikslus skolos dydis, fizinio asmens bankroto bylose yra nustatomas tvirtinant kreditorinius reikalavimus.
Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų taikymo
Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovei bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad ieškovė yra nesąžininga. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų bei cituojamos kasacinės instancijos teismo praktikos seka, kad teismas taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakciją, galiojusią iki 2016 m. sausio 1 d.
Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d.), be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, kad ankstesni kasacinio teismo išaiškinimai dėl nesąžiningumo vertinimo iki 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pakeitimo taikytini tik tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymo leidėjo pakeistam teisiniam reguliavimui. Taip pat svarbu pažymėti, kad šie pakeitimai, kuriais konkretizuota nesąžiningumo apibrėžtis, kaip antai fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, įstatymo leidėjo padaryti juos perimant iš kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).
Taigi, nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje redakcijoje, nesąžiningumas be CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningo elgesio prezumpcijas, gali būti nustatytas ir dėl kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017), be to sąžiningumo aspektu gali būti įvertintas pareiškėjo elgesys ir po pareiškimo padavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
Šiuo atveju pareiškimas priimtas 2017 m. kovo 22 d., taigi sąžiningumo aspektu visų pirma vertintina laikotarpis yra nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 22 d., ir atitinkamai elgesys bei veiksmai po pareiškimo padavimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pajamos nuo 2014 m. balandžio 1 d. sudarė 130 Eur/mėn., o nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. – 342, 15 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Pareiškėja susituokė 2012 m. vasario 25 d., 2012 m. rugpjūčio 11 d. susilaukė sūnaus, 2016 m. kovo 23 d. – dukters. Teismas nustatė, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2016 m. gruodžio 9 d. sudarė Povedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno iš sutuoktinių vardu įsigytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė.
Teismas nenustatė, kad koks nors sandoris, sudarytas aktualiu trejų metų laikotarpiu, pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, dėl kurio buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Pareiškėją, teismas iš esmės pripažino nesąžininga dėl to, kad ji pagal turimą išsilavinimą galėtų dirbti valstybės tarnyboje, tuo tarpu ji dirba ne pagal išsilavinimą. Anot teismo, pareiškėja pasirinkdama kitas profesines veiklas, ne siekia pagerinti savo finansinę padėtį, bet ją pabloginti. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nesąžiningą elgesį rodo ir tai, kad ji savo dukters (1 metų 7 mėnesių amžiaus) nėra užregistravusi į darželį, tokiu būdu nesiekdama įsidarbinti pilną darbo dieną.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, nes tokiu būdu plečiamai aiškinami FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte apibrėžti veiksmai, dėl kurių asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, juolab, kad teismas nepadarė jokių išvadų apie tai, kad tokiais veiksmais buvo reikšmingai įtakotas pareiškėjos mokumas ar siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką <...> teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Šiuo atveju, kreditoriai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai neprieštaravo, pareiškėjos nesąžiningumo neįrodinėjo, tuo tarpu teismas, iš esmės subjektyviai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip, kad pareiškėja nedirba pagal išsilavinimą, neužregistravo vaiko į darželį ar pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi siekiant gauti darbą valstybės tarnyboje, kurį laiką gavo pajamas iš jogos trenerės veiklos, plečiamai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, ir dėl to nepagrįstai dėl nurodytų aplinkybių pareiškėją pripažino nesąžininga.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas plečiamai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nepagrįstai pareiškėją pripažino nesąžininga, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovės G. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.