- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-5889-1081/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02376-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kristina Vorienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, V. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.15.1Bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ ir V. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. T. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos Rūtos B. Ž. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina R.B. Ž., kuri po mirties paliko jos ir pareiškėjos tėvo, J. Ž., kaip bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priklausiusio garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0530 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savo dalį. Po motinos mirties nei motinos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas, nei brolis V. Ž. kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl mamos palikimo priėmimo. Tėvas, padedant pareiškėjai, toliau naudojosi minėtu bendru turtu, mokėjo už juos mokesčius, prižiūrėjo sodo aplinką, palaikė jį tinkamoje būklėje, tuo faktiškai pradėdamas valdyti palikimą. Pažymėjo, jog tėvas 2021 m. spalio 21 d. sudarytu testamentu jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį užrašė jai, o jam (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėja priėmė jo palikimą, tačiau mamos dalis taip ir liko nepriimta. Po motinos mirties ji tėvui padėjo prižiūrėti sodą ir garažą, atliko aukščiau paminėtus veiksmus su nekilnojamuoju turtu, tame tarpe ir su motinos dalimi, kartu su tėvu. Tėvas buvo garbaus amžiaus, todėl fizinius darbus sode ir garaže atliko ji. Po tėvo mirties ji ir toliau rūpinosi visu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, todėl taip pat atliko veiksmus, kurie gali būti laikomi kaip palikimo, šiuo atveju, motinos priėmimu faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. Ž., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, byloje yra pateiktas jo sutikimas, jog jis neprieštarauja, kad S. T. mirusios motinos palikimą priimtų faktiniu valdymu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos S. T. tėvai yra R. B. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamąjį turtą: negyvenamą patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), g/b Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos R. B. Ž. mirties nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. R. B. Ž. priklausiusią turto dalį toliau valdė pareiškėja kartu su tėvu J. Ž.. J. Ž. 2021 m. spalio 21 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamą patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai. Po tėvo J. Ž. mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo ir pagal 2022 m. spalio 3 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą priėmė po tėvo mirties likusį palikimą - nekilnojamąjį turtą – ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), g/b Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Likusi ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro duomenimis liko įregistruota pareiškėjos motinos R. B. Ž. vardu. Mažeikių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Finišas“ pranešimas bei sodininkų bendrijos „Rasa“ pažyma patvirtina, kad už J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. B. Ž. priklausiusį garažą ir sodą mokėjo jų dukra S. T..
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja po motinos R. B. Ž. mirties kartu su tėvu J. Ž. prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodo sklypą, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuotas asmuo V. Ž. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad S. T. priimtų faktiniu valdymu R. B. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodė, jog kaip įstatyminis įpėdinis neketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja S. T. priėmė savo motinos R. B. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos R. B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.