- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-609-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01136-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., V. R.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2240-797/2015 pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. R. ir V. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. L. kreipėsi su skundu į antstolį R. K., prašydama pakeisti 2015-01-12 dienos patvarkymą Nr. S-624-15, leidžiant disponuoti dalimi jos artimųjų į depozitinę Panevėžio pataisos namų (ir toliau į jos asmeninę sąskaitą) pervedamų lėšų, t.y. 100,00 Eur (345,28 Lt) per mėnesį. Nurodė, kad artimųjų pervedamos lėšos, skirtos pareiškėjos būtiniausių poreikių tenkinimui – papildomoms maisto medžiagoms, vitaminams, vaistams, asmens higienos, kanceliarinėms prekėms, taksofono kortelėms, priemonėms, būtinoms mokslui ir darbui įsigyti, susimokėti už elektrą, stomatologo paslaugoms apmokėti. Pažymėjo, kad areštavus sąskaitą neteko galimybės susisiekti su artimaisiais ar kitoms valstybės institucijoms, tęsti mokslą ir tinkamai išlaikyti 12 klasės egzaminus, baigti kursus, įgyti darbinę kvalifikaciją, palaikyti tinkamą asmens higieną ir pasirūpinti esminiais sveikatos poreikiais (1-3 b.l.).
Antstolis R. K. 2015-02-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos keturios vykdomosios bylos skolininkės V. L. atžvilgiu, iš kurių trys yra dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo. Pažymėjo, kad vykdymo proceso eigoje nustatė, kad skolininkės asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja pataisos namai, yra piniginių lėšų, kurias skolininkė gauna iš trečiųjų asmenų. Nustačius šias aplinkybes, 2015-01-02 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-624-15 dėl išieškojimo iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdymo. Pabrėžė, kad skolininkei priklausančios piniginės lėšos gaunamos iš trečiųjų asmenų, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, kurias bausmę atliekantis asmuo naudoja kaip savo santaupas ir įstatymas nedraudžia antstoliui iš šių lėšų vykdyti išieškojimą. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas patvarkymas nepažeidžia skolininkės, esančios bausmės atlikimo vietoje, teisių, kadangi jos būtini poreikiai ir socialiniai interesai užtikrinami valstybės lėšomis (4-5 b.l.).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys D. R. ir V. R. pateikė teismui atsiliepimą, nurodydami, jog mano, kad antstolio R. K. veiksmai yra teisingi (14 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-12 nutartimi pareiškėjos V. L. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio R. K. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 98-1004/14; Nr. 98-1005/14; Nr. 98-1006/14; Nr. 98-1007/14; Nr. 98-1008/14; Nr. 98-1009/14; Nr. 98-1010/14; Nr. 98-1011/14 dėl 240600,00 Lt neturtinės žalos išieškojimo trečios eilės išieškotojai D. R., dėl 250000,00 Lt neturtinės žalos išieškojimo trečios eilės išieškotojui V. R., dėl 26781,78 Lt turtinės žalos išieškojimo trečios eilės išieškotojams D. R. ir V. R. ir dėl 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo trečios eilės išieškotojai D. R. iš solidarių skolininkių V. V. ir V. L.. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų teismas nustatė, kad antstolis 2015-01-12 priėmė patvarkymą Nr. S-624-15 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei tą pačią dieną priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-608-15 dėl skolos išieškojimo, nurodant, kokią dalį lėšų išskaičiuoti. Įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytus argumentus teismas pažymėjo, kad pareiškėjai laisvės atėmimo vietoje yra suteikiama gyvenamoji patalpa, įskaitant šildymą, elektrą, vandentiekį, maitinimą, minimalų kiekį drabužių, higienos priemonių, todėl teismas laikė, kad laisvės atėmimo vietoje tenkinami būtiniausi pareiškėjos poreikiai. Atsižvelgęs į tai, kad 2015-01-12 antstolis priėmė patikslintą patvarkymą, kuriame nurodė iš skolininkės lėšų išskaičiuoti 70 procentų, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, ir 20 procentų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, teismas vertino, kad pareiškėjos interesai nebuvo pažeisti, nes antstolio patvarkyme buvo nurodytas mažesnis procentas, nei numatytas LR CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje. Kadangi teismas vertino antstolio veiksmų teisėtumo klausimą jų atlikimo metu, todėl laikė, kad patikslintu patvarkymu nurodydamas išieškomų sumų procentą, antstolis priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti ankstesnio antstolio patvarkymo, nes veiksmai atlikti tą pačią dieną, t.y. 2015-01-12. Nenustatęs neteisėtų antstolio veiksmų, teismas pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja V. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-12 nutartį, teismo nuožiūra nurodant antstoliui išieškoti leidžiamos sumos dydį iš piniginių lėšų, pervedamų pareiškėjai artimųjų į Panevėžio pataisos namų sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai pažymėjo, kad tą pačią dieną antstolis priėmė kitą patikslintą patvarkymą pakeičiantį apeliantės ginčijamą patvarkymą. Teismo nurodytas 2015-01-12 patvarkymas Nr. S-608-15 tikslino patvarkymą S-11383-14 (2014-07-03) ir jame buvo nurodyta tik išskaitymo iš darbo užmokesčio tvarka. Apeliantės ginčijamas patvarkymas liko nepakeistas ir galiojantis, tokiu būdu teismas padarė klaidingą išvadą apie tai, kad antstolis nurodė iš asmeninių lėšų išieškomų sumų procentą ir „...nėra pagrindo keisti ankstesnio antstolio patvarkymo, nes veiksmai atlikti tą pačią dieną 2015-01-12“.
2. Teismo sprendime klaidingai teigiama, kad laisvės atėmimo vietoje tenkinami būtiniausi apeliantės poreikiai. Nors skunde argumentuotai buvo pateikta informacija apie apeliantei tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau teismas apie pateiktus argumentus nepasisakė ir jų nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis R. K. nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-12 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti. Pažymėjo, kad apeliantės prašymas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-12 nutartį, antstoliui nurodant išieškoti leidžiamos sumos dydį iš piniginių lėšų, pervedamų jai artimųjų į Panevėžio pataisos namų sąskaitą yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad iš kitų šaltinių skolininkės gaunamos lėšos priskirtinos kitoms jos gaunamoms pajamoms, todėl buvo areštuotos visai skolos sumai, tačiau išskaitos iš šių lėšų bus vykdomos pagal kitą antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš jų periodiškai atskaitant iki 50 procentų (LR CPK736 straipsnio l dalies l punktas). Taip pat antstolis nurodė, kad vykdymo procese nepaisyti įstatymu nustatytų išskaitų dydžių, jų periodiškumo ar ieškojimą vykdyti ne iš visų skolininko pajamų šaltinių, antstolis neturi teisinio pagrindo, nes tokiu atveju būtų pažeisti ne tik išieškotojų interesai, bet ir vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Atkreipė dėmesį, kad iš artimųjų ar kitų asmenų skolininkei pervedamos lėšos į bausmės vietos įstaigos sąskaitą, nepriskirtinos pinigų sumoms, iš kurių išieškoti negalima (LR CPK 739 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant pinigines lėšas skolininkei pervedamas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolio R. K. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 98-1004/2014, Nr. 98-1007/2014, Nr. 98-1008/2014 ir Nr. 98-1010/2014 dėl bendros 129325,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. L. trečios eilės išieškotojų D. R. ir V. R. naudai. Vykdydamas minėtas vykdomąsias bylas 2015-01-12 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-624-15, kuriuo areštavo 133657,72 Eur sumą, esančią Panevėžio pataisos namuose, priklausančią V. L., areštuotas lėšas nurodydamas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 98-1007/20104 medžiaga, 63 b.l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolis areštuodamas skolininkei priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė. Skolininkė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkama neįvertino byloje pateiktų duomenų, padarė klaidingas išvadas laikydamas, jog antstolis kitu patvarkymu patikslino skundžiamą patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2015-01-12 antstolio priimtas patvarkymas Nr. S-608-15 patikslina apeliantės skundžiamą patvarkymą Nr. S-624-15, kadangi iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad 2015-01-12 patvarkymu Nr. S-608-15 antstolis patikslino 2014-07-03 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-11383-14 (33, 64 v.b.l. Nr. 98-1007/2014), priimtą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų. Tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, kad skolininkės lėšas, gaunamas ne kaip darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos, antstolis areštavo neteisėtai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį LR CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje 93 punkte). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininkės lėšos, pervedamos jos artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš LR CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.
Antra, nors pareiškėja teigia, jog lėšų areštas riboja jos teises į būtiniausią higieną ir būtiniausių poreikių patenkinimą, atima galimybę susisiekti su artimaisiais ar kitomis valstybės institucijomis, tęsti mokslą ir tinkamai išlaikyti 12 klasės egzaminus, baigti kursus, įgyti darbinę kvalifikaciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 straipsnio 1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 straipsnio 2 dalis) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 straipsnio 3 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 straipsnio 4 dalis). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl apeliantės argumentas, jog jos minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini. Be to nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių papildomų medikamentų įsigijimo būtinybę. Paminėtina, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomo dokumento įvykdymą. Siekiant užtikrinti skolininko interesus ir kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą, antstolis imasi įstatyme numatytų veiksmų ir taiko atitinkamas poveikio priemones. Skolininko lėšų turto areštas jau savaime yra varžančio pobūdžio, todėl neabejotinai sukelia pareiškėjui laikinus suvaržymus. Tačiau tokiu būdu skolininkas raginamas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su išieškotoju. Įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas panaikinamas.
Trečia, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodytas dokumentų formas, tame tarpe Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priede nurodytą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir minėtoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog skolos išieškojimas iš piniginių lėšų, pervedamų jai į Panevėžio pataisos namų sąskaitą, galimas tik tam tikros sumos apimtyje, kadangi tokių reikalavimų antstoliui įstatymas imperatyviai nenustato.
Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad bausmę atliekančio asmens galimybės gauti pajamas yra ribotos, tačiau konkrečiu atveju vertina, kad apeliantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad jai reikalingos didesnės išlaidos gydymui, skiriami medikamentai, maisto produktai bei higienos priemonės yra nepakankami, duomenų, kad į antstolio areštuotą sąskaitą yra pervedamos pašalpos ar kitokios lėšos iš kurių išieškojimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolio patvarkymas neproporcingai pažeidžia apeliantės interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Be to pažymėtina, kad apeliantei neužkertamas kelias pasikeitus aplinkybėms kreiptis į antstolį su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar taikomų priverstinių skolos išieškojimo priemonių apimties sumažinimo.
Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo antstolio veiksmus, atliktus vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.