- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- AN2-2-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00312-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Mantas Liugas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. G. atstovo advokato O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, E. G. atžvilgiu, nutraukta, nesant nusižengimo įvykio ir sudėties, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo pradėta pagal UAB „M.“ akcininkės J. G. atstovo advokato O. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad E. G., būdamas UAB „M.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinę UAB „M.“ akcininkės J. G., nuosavybės teise valdančios 13 036 UAB „M.“ paprastų vardinių akcijų, kas sudaro 16,25% visų akcijų, teisę gauti informaciją, susijusią su UAB „M.“, kadangi nepateikė visos J. G. atstovo advokato O. K. 2016 m. gruodžio 14 d. prašyme nurodytos informacijos. Pareiškėjos atstovas prašė pateikti UAB „M.“ įstatus, UAB „M.“ 2014 m. metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, UAB „M.“ 2014 m. auditoriaus išvadas ir audito ataskaitas, UAB „M.“ 2014 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, UAB „M.“ 2014 m. stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos protokolus (sprendimus), UAB „M.“ 2014 m. akcininkų, stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių sąrašus. UAB “M.“ vadovas E. G. 2016 m. gruodžio 20 d. raštu pateikė tik UAB „M.“ įstatus, finansinės atskaitomybės dokumentus (2014 metų finansinę atskaitomybę ir aiškinamąjį raštą, UAB „M.“ akcininkų sąrašą) ir nepateikė jokios informacijos, kodėl kiti prašomi duomenys nebuvo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutarimu E. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nesant nusižengimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
J. G. atstovas advokatas O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą ir UAB „M.“ vadovą E. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad J. G. nekelia klausimo dėl jos teisės į informaciją pagrįstumo. Šią teisę patvirtina tai, jog ji yra UAB „M.“ akcininke. Nors E. G. remiasi aplinkybe, kad būtent dėl dokumentų konfidencialumo jie nebuvo pateikti pareiškėjai, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, nes visuotinis akcininkų susirinkimas paprastai yra viešo pobūdžio bendrovės akcininkų atžvilgiu, tačiau net ir tuo atveju, jei jo metu buvo sprendžiami klausimai, susiję su konfidencialia informacija, E. G. turėjo pateikti kokį nors įrodymą, kad iš tikrųjų visuotinių akcininkų susirinkimų metu buvo spręsti tokio pobūdžio klausimai, kurie priskiriami konfidencialiai informacijai pagal UAB „M.“ komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą. 2014 m., kai vyko visuotiniai UAB „M.“ akcininkų susirinkimai, J. G. dalis UAB „M.“ akcijų priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip E. G. sutuoktinei, tiesiog nebuvo nustatyta konkreti priklausančių akcijų dalis, todėl nėra pagrindo jai nesuteikti informacijos apie vykusių susirinkimų metu svarstytus klausimus. E. G. nenurodė, kurių susirinkimų metu buvo svarstomi klausimai, susiję su komercine paslaptimi, todėl lieka neaišku, ar visų susirinkimų protokolų turinį sudaro konfidenciali informacija.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas klaidingai aiškino neveikimo požymio turinį, nes ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas vienu iš alternatyvių įstatymo leidėjo numatytų būdų - įstatymų nustatytos informacijos nepateikimu akcininkui. E. G. neveikimas pasireiškė atsisakymu pateikti prašomą informaciją. Nors formaliai rašte, kuriuo atsisakoma pateikti informaciją, buvo nurodyta priežastis, jog informacija yra konfidenciali, tačiau nebuvo nurodoma konkrečių tokį atsisakymą pagrindžiančių aplinkybių. Tik inicijavus administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų bei paaiškino, kodėl buvo atsisakoma pateikti dokumentus. Skundžiamame nutarime teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta išankstinė tyčia neteikti informacijos akcininkei. Toks teismo motyvas yra nepagrįstas, kadangi iškart po to teismas nurodo, jog atsisakymą suteikti dalį prašomos informacijos lėmė skirtingas teisinio reglamentavimo supratimas ir įsitikinimas, kad informacija negali būti suteikta. Toks argumentas kaip tik patvirtina, kad išankstinė tyčia nesuteikti informacijos buvo. E. G., pateikdamas formalų atsisakymą, suvokė, kad nesuteikia prašomos informacijos ir norėjo taip veikti, todėl kaltės požymis yra, o aplinkybės, dėl kurių buvo atsisakyta pateikti informaciją, rodo nusižengimo motyvą, bet nepaneigia kaltės. Antrasis atsakymas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismo posėdžio metu, taip pat nepakankamai išsamus ir aiškus, nes jame nurodoma, kad visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose yra konfidencialių duomenų, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kokio pobūdžio tai duomenys pagal UAB „M.“ komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, nenurodoma. E. G. viso ginčo metu elgėsi pasyviai, pareiškėjai taip ir nebuvo pateiktas joks įrodymas, kad prašoma suteikti informacija kaip nors susijusi su UAB „M.“ pripažįstama konfidencialia informacija, pateikti raštai buvo trumpi ir neinformatyvūs, todėl, pareiškėjos atstovo manymu, UAB „M.“ vadovas savo pareigas vykdė tik formaliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, E. G. atstovas advokatas Mantas Liugas prašo J. G. atstovo advokato O. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą; iš J. G. E. G. naudai priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Atsiliepime nurodoma, kad UAB „M.“ direktorius pateikė dalį prašomos informacijos, nurodydamas, kad kita komercinės informacijos dalis yra nevieša, su ja akcininkai gali susipažinti tik esant bendrovės įstatų 19 punkte numatytoms sąlygoms. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrovės vadovo rašytinis atsisakymas buvo aiškus ir pakankamai informatyvus, ko dažniausiai ir reikalaujama pagal teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Apeliantė nepagrįstai plačiai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentavimą Nr. 2AT-10-697/2016 byloje, nes ar teisėtas, ar neteisėtas yra bendrovės direktoriaus atsisakymas pateikti dalį prašomos informacijos dėl šios informacijos konfidencialumo pobūdžio, nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčai dėl atsisakymo turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tik išsprendus šį ginčą civilinio proceso tvarka ir nustačius, kad prašoma pateikti informacija nėra priskirtina prie konfidencialios ar su komercine paslaptimi susijusios informacijos ir kad pareiškėja apskritai turi teisę gauti tokią informaciją, būtų galima konstatuoti, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti ją akcininkui ir kad nevykdydamas šios pareigos jis galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pateikti akcininkų susirinkimo protokolus, kadangi patvirtiname bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąraše nenurodomi visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai kaip saugomi objektai. Taip teigti yra neteisinga todėl, kad konfidencialus yra ne pats dokumentas (formos atžvilgiu), o jame pateikti duomenys (turinio atžvilgiu). Tvirtinant konfidencialios ir saugomos informacijos sąrašą nėra galimybės iš anksto numatyti, kokiame būtent dokumente bus dėstoma komercinio pobūdžio informacija, kadangi dalis bendrovės dokumentų, pavyzdžiui, visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų (protokolų), gali turėti saugomos informacijos, tačiau gali ir neturėti. Informacija, kuri pagal įstatymus yra vieša, pareiškėjai buvo pateikta. Kitos prašomos informacijos, kuri yra nevieša, apsaugą nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos ir bendrovės įstatai. Pagal UAB „M.“ įstatų 19 punktą, akcininkai arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę UAB „M.“ jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais UAB „M.“ dokumentais. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja turi 16,25 procentų visų bendrovės akcijų, tokia teisė jai nėra suteikiama. Apeliantės atstovo teiginys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesuteikdamas dalies prašomos informacijos, veikė tiesiogine tyčia yra niekuo nepagrįstos prielaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 119 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato akcininkų teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad J. G. valdo 13 036 UAB „M.“ paprastų vardinių akcijų, kas sudaro 16,25% visų akcijų (b. l. 6-13). 2016 m. gruodžio 14 d. jos atstovas advokatas O. K. pateikė UAB „M.“ prašymą pateikti konkrečius dokumentus (b. l. 18-19). 2016 m. gruodžio 20 d., atsakydamas į šį prašymą, UAB „M.“ direktorius E. G. pateikė dalį prašomų dokumentų ir taip pat nurodė, kad kita UAB „M.“ informacija yra nevieša, su ja akcininkai gali susipažinti tik esant bendrovės įstatų 19 punkte numatytoms sąlygoms ir nustatyta tvarka (b. l. 20). Pagal UAB „M.“ įstatų 19 punktą, akcininkai arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę UAB „M.“ jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais UAB „M.“ dokumentais.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovė turi pateikti akcininkui jo prašomus įstatyme numatytus dokumentus, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors UAB „M.“ 2016 m. gruodžio 20 d. atsakymas ir yra lakoniškas, tačiau iš jo turinio yra aišku, kad informacija, kurios bendrovė akcininkei J. G. nepateikia, yra nevieša, su ja galima susipažinti tik bendrovės įstatuose numatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi, šio atsakymo turinys suponuoja išvadą, kad dalis prašomos informacijos akcininkei nebuvo pateikta dėl jos neviešo pobūdžio. Įstatymas nenumato, kiek išsamus turi būti atsisakymas pateikti prašomą informaciją, teismų praktikoje išaiškinta, kad jis turi būti aiškiai išreikštas, todėl UAB „M.“ vadovas neturėjo pareigos nurodyti tai pagrindžiančių aplinkybių. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „M.“ generalinis direktorius E. G. tyčia nepateikė akcininkei J. G. jos atstovo prašyme nurodytų dokumentų. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsisakymą suteikti dalį prašomos informacijos lėmė skirtingas teisinio reglamentavimo supratimas ir įsitikinimas, kad informacija negali būti suteikta, tik patvirtina tyčios UAB „M.“ vadovo veiksmuose nebuvimą. E. G. buvo įsitikinęs, kad J. G. neturi teisės susipažinti su šia informacija. Kaip matyti iš UAB „M.“ 2016 m. gruodžio 20 d. atsakymo (b. l. 20), o taip pat ir 2017 m. vasario 24 d. rašto (b. l. 71) turinio, asmens pozicijos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, E. G. teigia, kad nepateiktuose visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose yra duomenų, sudarančių konfidencialią informaciją, todėl su tokiais duomenimis galima susipažinti tik UAB „M.“ įstatų 19 punkte numatytoms sąlygoms ir nustatyta tvarka, kuri atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Nors J. G. ir neatitinka tokių sąlygų, t. y. ji neturi ar nevaldo 1/2 ir daugiau UAB „M.“ akcijų, tačiau, kaip matyti iš UAB „M.“ 2017 m. vasario 24 d. rašto (b. l. 71), E. G. jai vis tiek suteikė teisę su tokiais duomenimis susipažinti, jeigu ji asmeniškai pasirašys įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos. Tokia galimybe J. G. nepasinaudojo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės faktas, kad visuotinių akcininkų susirinkimų metu J. G. kaip E. G. sutuoktinei dalis akcijų priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jos atžvilgiu vis tiek yra taikomos nurodytos įstatymų nuostatos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp asmenų yra kilęs ginčas dėl nepateikiamos informacijos pobūdžio, t. y. ar ši informacija atitinka konfidencialios informacijos sąvoką, ar ne, ir tuo pačiu dėl akcininkės teisės gauti tokią informaciją. Toks klausimas nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčai dėl to turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nors apeliaciniame skunde neigiama, kad toks ginčas yra kilęs, tačiau apeliacinio skundo argumentas, kad E. G. turėjo pateikti kokį nors įrodymą, kad iš tikrųjų visuotinių akcininkų susirinkimų metu buvo spręsti tokio pobūdžio klausimai, kurie priskiriami konfidencialiai informacijai pagal UAB „M.“ komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtina, kad pareiškėjos atstovas netiki, kad tokio pobūdžio informacija yra užfiksuota visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose. Nepaisant to, pats atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas paprastai yra viešo pobūdžio bendrovės akcininkų atžvilgiu, kas reiškia, kad gali būti ir kitaip. Nors apeliantės atstovui lieka neaišku, ar visų susirinkimų protokolų turinį sudaro konfidenciali informacija, tačiau jei UAB „M.“ nepateikė akcininkei nei vieno protokolo, tai reiškia, kad bendrovės vadovas laikė, jog visų jų turinys yra konfidencialus.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, E. G. atstovo advokato M. L. atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotas prašymas priteisti iš J. G. E. G. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nėra pateikti, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. G. atstovo advokato O. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.