- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- 1-54-1021/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17094-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant: kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei L. B.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) V. r. sav., L. Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).; gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) 2015-05-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) 2016-09-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinta 1 m. 17 d. laisvės atėmimo bausme;
3) 2019-04-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (2 epiz.) subendrinta 26 parų arešto bausme;
4) 2019-07-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 34 parų arešto bausme;
5) 2021-01-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų BK 281¹ str. 1 d. 60 parų arešto bausme;
6) 2021-02-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str. 2 d., 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. laikotarpiui;
7) 2021-11-26 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 284 str. 11 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. 9 mėn. laikotarpiui, 2022-06-22 Kauno apygardos teismo nutartimi pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-01-08 19.15 val. iki 2021-01-10 10.43 val.);
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika.
A. L. 2022 m. gegužės 15 d. apie 21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., patalpose, kilusio konflikto metu mušė ir kitaip smurtavo prieš savo sugyventinę L. A., t. y. šeimos narį, suėmęs ranka už kaklo ją smaugė ir sudavė vieną kartą ranka į veido sritį, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. A. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.
Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad supratęs kuo kaltinamas, visiškai neprisipažįstantis kaltas, to nepadaręs. Žinantis prisipažinimo pasekmes. L. A. jos sugyventinė, vaikų motina. Gyvenantys kartu nuo 2017 m., paskutiniu metu gyvenę (duomenys neskelbtini). Turintys 5 vaikus. Ji jo sugyventinė ir įvykio metu buvo sugyventinė, ikiteisminio tyrimo metu neneigęs, kad ji sugyventinė. Su ja santykiuose prieš įvykį visko buvo, būdavo pasipykstantys ir pasijuokiantys, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Buvo teistas už smurtą prieš ją 2 kartus, nepasakysiąs kelintais metais. Kai įvyko įvykis nei vienas vaikas kartu negyveno, jie paimti, pas globėją. Jis rūpinasi jais, duoda išlaikymą. Ir dabar Norvegijoje būdamas siuntęs pinigus, kad vaikai būtų aprūpinti. Gyvenę tik dviese. Visko būna dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. P. M. programą 2021 m. ir tuo metu negėręs, kai buvo praėjęs. Įvykio metu buvęs blaivas. Prieš tai visko buvo, nesantis abstinentas, bet ir ne alkoholikas. Pas Mozūraitį neregistruotas. L. K. privačiai, Minesotos programą praėjęs. Į tą programą nukreipė socialinė darbuotoja, jiems taikoma atvejo vadyba. Žinantis kuo kaltinamas. Bute yra 2 kambariai ir virtuvė, koridorius, vonia. Ten vienas miegamasis, o kitas padarytas vaikams kambarys. D. V. L. sesuo. Jis su ja nebendraujantis, ji atvažiuodavo pas L.. Neturintis ką su tokia kaip D. bendrauti. Negalintis atsakyti, ar tuo metu su D. buvo susipykę. Tas butas jo perkamas išperkamąja nuoma iš privataus asmens. Jie dar nesusitvarkę dokumentų. Likę išmokėti 1500 eurų, įsigyjantys bendromis pastangomis. Tuo metu buvo visokių kalbų dėl skyrybų. Skirtis norėjęs dėl L. gėrimų. Tuo metu ji buvo nėščia, dabar pagimdžiusi. Tuo metu lyg 4 mėn. laukėsi. Žinojęs, kad ji nėščia. Jis jai sakęs, kad negertų, jam tas nepatiko, buvęs prieš. Ką galintis padaryti, jei grįžęs iš darbo randantis ją girtą. Atsimenantis, kad grįžęs radęs ją girtą. Nepamenantis datos, galėjo būti gegužės 15 d. Tą dieną dirbęs, po to pas draugą buvęs ir iš draugo grįžęs namo. Grįžęs blaivas, dieną, gal 2-3 val. dienos, nepasakysiantis tiksliai. L. norėjo eiti su sese gerti. Sakęs jai, kad prisidarysi nesąmonių, problemų, kurių jam nereikia, sakęs, jei išeini tai ir negrįžk. Ji atsakė, kad ,,aš tuoj padarysiu, tave išveš“. Nuėjęs prie lango į virtuvę parūkyti, o ji paskambino sesei. Pasakęs jai, kad daryk ką nori, trenkęs durimis ir išėjęs pas draugą R. F., jis gyvena K, adreso nepasakysiąs, jam apie 34-35 m.. Jis išėjęs ir matęs, kad atvažiuoja policijos autobusiukas, bet ėjęs ir nuėjęs, nekreipęs dėmesio. Jam skambino iš policijos, jau buvo į vakaro pusę. Jie sakė, kad reikia susitikti, bet nesutikęs, nes nesvarbu, jis blaivas ar girtas, policija būdavo išveža, nesinorėjo po darbo važiuoti į areštinę. Nepasakysiąs tiksliai ar rytdieną, ar kitą dieną, paskambinęs tyrėjai ir susitaręs, kad atvažiuosiąs ir atvažiavęs. Policija buvo atvažiavusi, bet neįsileidęs, nes žinojęs, kad jį išveš. Kai ėjęs pas draugą, matęs policiją. Iš draugo grįžęs po 4-5 val., ar namie sugyventinė buvo nepamenantis. Jis su sugyventine kalbėjęs telefonu, ji buvo pas sesę. Sugyventinė jam skambino po policijos skambučio. Ji klausė kur esantis, pasakęs, kad ne jos reikalas, kad neskambinėtų. Ji gal ir prašė raktų. Po įvykio ją pamatęs tikriausiai tą pačią dieną namie. Ji buvo neblaivi, dėl policijos nekalbėję. Jis jai nedaręs kaltinime nurodytų veiksmų. Anksčiau ji nebuvo nėščia, kai buvo teistas dėl smurto. Neneigiantis, kad pas juos buvo konfliktų dėl išgėrinėjimų. Ji gali meluoti, kaltinti, nes norėjo išeiti gerti pas seserį ar norėjo seserį parsivesti ir jis neleidęs, apkaltino, kad galėtų laisvai gerti. Sesuo už seserį eina, tuo labiau, kad iš jos girtos paėmė parodymus. Kitą dieną jam nuvykus į policiją, apsiklausė tyrėja ir paleido. Sugyventinė buvo namie, bandęs kažką diskutuoti, kalbėti. Žinojęs apie kardomąją priemonę neišvykti, išvykęs, nes reikėjo pinigų, bet palaikęs ryšį su policija. Sutaręs su jais, kad grįšiąs po naujų metų ir prisiduosiąs. Už butą dar likę 1500 eurų. Turintis laisvės atėmimo bausmę 11 mėn., L. pati turės mokėti už butą. Neatkreipęs dėmesio, ar buvo sužalojimų pas ją. Geriau prisiminęs viską kai apklausė tyrėja. Su įtarimu supažindintas, neapžiūrėjęs, ar L. likusios žymės. Jis nematęs sužalojimų ant jos veido, gal ir buvo, o gal ir nebuvo sužalojimai, jis neapžiūrinėjęs. Dar prieš jam išeinant iš buto, sugyventinė nuėjusi į kambarį kažkam skambino. Jis išėjęs ir viskas. Nežinantis su kuo šnekėjo sugyventinė, neklausęs su kuo ji šneka. Tuo metu jam probacija buvo, buvo uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus. Bausmės vykdymo atidėjimą panaikino už tai, kad durų neatidaręs pareigūnams. Buvo ir alkoholio fiksuota, bet pagrindas, kad durų neatidaręs. Jis pirma pas draugą išėjęs kiek pamenantis, sugyventinė dar kalbėjo telefonu. Yra 3 namų raktai, vieną pasiėmęs ir išėjęs. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus (b. l. 77-78), - ėmęs vonią tą dieną. Sugyventinė turėjo alaus, jo nepaėmęs. Jie žodžiais apsiginčiję, jis sakęs daryk ką nori. Jie vieną minutę skiriasi, kitą taikosi. Jie tuo metu skyręsi. Būna susitaikantis, kol ji neužgeria, užgeria tada pykstasi, bet gyvenantys toliau. Jis nepamenantis visko tiksliai, jau 9 mėn. praėjo, kiek laiko. Jis neleidęs abiem pareiti gerti pas juos greičiausiai, nepamenantis visko. Tada, po įvykio, teisingiau nurodęs aplinkybes. Ji jam sakė, kad smaugęs ir sumušęs. Nežiūrėjęs sužalojimų, dėl to ir nematęs sužalojimų. Buvo davęs terminą sugyventinei išsikraustyti, nes buvo apsipykę. Jie tuo metu tik nuomavosi butą, dar nebuvo kalbos apie pirkimą. Pirkti butą pasiūlė liepos mėnesį. Jie mokę tik komunalinius mokesčius, rašytinės sutarties nebuvo. Su savininku sutaręs jis. Jie turėjo laikiną butą gavę ir terminas buvo į pabaigą, ieškojęsis kitur būsto. Nuvažiavęs vienas taręsis, o sugyventinė pritarė nuomos sutarčiai. Komunalinius mokesčius mokėjęs jis, ji pajamų neturėjo, ji gaudavo tik bedarbio pašalpą. Jis dirbęs tuo metu su individualia veikla. Advokato išlaidų neturėtų iš ko sumokėti šiuo metu. Iš užsienio parsivežtus visus pinigus atidavęs. Jis nedaręs to, kuo kaltinamas. Nebūtų pastebėjęs, jei būtų buvus lūpa praskelta. Net nežiūrėjęs, ar nukentėjusioji sužalota. Skambinęs nukentėjusiai, bet neprašęs pakeisti parodymus. Kažką tokio jis sakęs liudytojai D. V., ką ji sakė. Įraše kalbėjo D. vyras, A. V.. BPC įraše kalbėjo tas pats A. V..
Nukentėjusioji L. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis jos sugyventinis, sutinkanti visiškai duoti parodymus. Su kaltinamuoju gyvenanti 6 m., turintys 3 vaikus, dar 2 iš jos pirmos santuokos. Vaikų neauginanti nei vieno šiuo metu, visi pas globėją. Šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini). Perkantys šį butą kartu. Rašytinės nuomos sutarties nebuvo. Šiame bute gyvenantys nuo sausio 20 d. praeitų metų. Rašytinės sutarties nebuvo, nuomojantys iš L. M. atrodo. Kaltinamasis susitarė dėl nuomos, jis rado per Facebook, kad galima išsinuomoti ir nuvyko. Nuomojantys butą kartu. Nereikėjo mokėti nuomos, tik mokesčius: elektra, vanduo, šiukšlės. Dažniausiai susimokėdavusi jis, kaltinamasis tik atsiųsdavo pinigus, jis buvo užsienį. Visko buvo kartu gyvenant. Buvo baudžiamųjų bylų 2 kartus dėl smurto. Tuo metu nėščia nebuvusi. Įvykis buvo gegužį, dienos nepamenanti. Buvusi tuo metu nėščia, 3-4 mėnuo, kaltinamasis apie tai žinojo. Būdama nėščia vartojusi alkoholį. Jis žinojo, kad gėrusi pastoviai, kartais išgerdavo ir jis. Ji pati neatidarydavusi durų pareigūnams. Jis pagautas neblaivus. Būdavo, kad ir taip neatidarantys durų pareigūnams. Jai tas pats, ne ją tikrindavo. D. jos sesuo, santykiai geri, o kaltinamasis su ja dažnai pykdavosi. Jis skambindavusi guostis, sakydavusi, kad apsipykusi, būdavusi apsiverkusi, o ji jam iškviesdavo policiją. Kartu būdavo kartais išgerdavusios. Įvykio metu jų santykiai nebuvo geri. Kaltinamasis jai nebuvo nurodęs išsikraustyti, jis nuolat grasino išmesti iš namų dėl gėrimo, bet ji neišeidavusi. Jis pykdavo už gėrimus. Jis mažiau už ją geria. Įvykio dieną buvusi neblaivi, gėrusi alų, išgėrusi 3-4 bambalius viena. Kaltinamasis tuo metu buvo namie ir negėrė. Iki įvykio kiek gėrusi laiko nepamenanti. Iš vakaro buvo gėrusi, neatsimenanti kaip prieš tai. Tą dieną norėjusi varyti į trasą. Vonia išimta buvo. Sesuo buvo pas save namie, ji už 400-500 m. gyveno. Ėjusi pas ją tą dieną, išėjusi ir ji iškvietė policiją A.. Atėjusi pas ją ant kiemo, valandos nepamenanti, į vakarą kažkas, nebuvo tamsu. Policija filmavo kaip parodymus girta davusi. Atėjusi pas seserį ant kiemo ir kaip tik policija atvažiavo. Ji iškvietė policiją, nes ji jai paskambinusi apsiverkusi, pasakiusi, kad ji su kaltinamuoju susipykę, ir primelavusi jai, kad jis jai mušė. Specialiai taip pat padariusi, kad jį paerzinti. Ikiteisminio tyrimo metu melavusi, nes buvo susipykę. Prieš tai nemelavusi, kai nuteisė jį, tada pasakiusi kaip yra. Šį kartą melavusi, nes norėjusi dar išgerti, žinojusi, kad negalėsianti išeit iš namų ir jei sugyventinį išveš policiją, galėsianti eiti išgerti. Norėjusi eiti pas sesę. Sesuo panašiai kaip ji vartoja alkoholį. Pamelavusi sesei, o ji jos melu iškvietė policiją. Naktį kaltinamąjį policija išsivežė, mačiusi kaip policiją išsivežė jį. Neprašiusi sesės iškviesti policiją. Atėjusi ant kiemo, ji jau buvo policiją iškvietusi. Kaltinamasis girdėjo kaip kalbanti telefonu, nežinanti, ar kaltinamasis girdėjo ką kalbanti ir žinojo su kuo kalbanti. Ji buvusi vaikų kambaryje, o jis buvo virtuvėje. Neatsimenanti nieko, nežinanti ką kaltinamasis darė, kai ji skambinusi. Kaltinamasis buvo išėjęs iš namų tą dieną. Nežinanti, kur jis buvo, ji buvo išėjusi pagerti. Pažįstanti kaltinamojo draugą R., nežinanti, ar kaltinamasis pas jį buvo. Yra 3 buto raktai, ji savo raktus turėjusi. Policija ją nufilmavo, iš girtos parodymus ėmė. Policijai sakiusi, kad mušė, neatsimenanti, ar buvo sužalojimai ant jos. Nepamenanti, ką pasakiusi policijai dėl sužalojimų. Buvo apklausta policijoje įvykio dieną. Buvo akistata. Policija apklausė pas sesę kieme, tą pačią dieną kai iškvietė sesuo. Policija buvo surašę viską, davė pasirašyti. Būtų dabar sesė, tai ji paliudytų, kad buvo policija ir ją apklausė. Apklausė dieną pas sesę, o į namus naktį buvo atvažiavę. Apklausė tą pačią dieną, kai sesuo iškvietė policiją. Buvo atvykę 2 pareigūnai, moteris su vyru. Policija atvažiavo į vakarą, jai sakiusi kas nebuvo, taip užplaukė ir fantazavusi, melavusi seseriai ir policijai. Atsimenanti, kad įpūtusi 1,89 promilės. Nepripažįstanti, kad buvo įdrėskimas, galėjusi bet kur įsidrėksti. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (b.l. 17), - rodo programėlė telefone, kur sugyventinis yra. Neatsimenanti ką sakiusi policijai. Išvažiavus policijai, likusi alaus gerti pas sesę, po to išėjusi iki namų, ten ją paėmė policiją ir vėl parsivežė į miestą, oj, čia ne tas atvejis, visokių atvejų buvo. Pati pareiškimų anksčiau yra rašiusi, po įvykio pareiškimo nerašiusi. Su mama buvo atvejis, maišanti šiuos atvejus. Buvo atvejis, kai jis mamą truputi stumtelėjo ir ji iškvietė policiją, vėliau tas buvo, yra byla teisme, policiją iškvietė pati mama. Ji nemačiusi to įvykio, jai konteineriai užstojo, nors esanti byloje kaip liudytoja. Šio atvejo, dėl kurio ši byla, nepamenanti. Sužalojimų kaltinamajam nerodžiusi. Su sese ėjusi alaus gerti ir viskas. Sesei nesakiusi, kad melavusi, kodėl jai turinti kažką sakyti ? Po įvykio su sese bendravusi, sesei nesakiusi, kad melavusi, nežinanti, kodėl jai melavusi. Buto išsipirkimas tuo metu nebuvo pradėtas, tik nuo liepos mėnesio išsipirkinėję. Nesanti bausta už melagingus pranešimus policijai, nėra nutrauktų ikiteisminių tyrimų. Vieną kartą sakiusi, kad melavusi policijoje, nebuvusi nubausta už tai, tas buvo senai, nepamenanti kada. Policiją ją apklausė kitą dieną po įvykio. Važiavusi į Vilkaviškį, į policiją. Antros apklausos metu buvusi pagiriota, atvažiavusi autobusu, melavusi ir tada. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios duotus parodymus (b. l. 40-41), - melavusi pareigūnams 2 kartus, o šiandien sakanti tiesą, matyt prabilo sąžinė. Nenorinti, kad pasodintų sugyventinį, kaip be jo gyvensianti. Prieš tai jis ją išlaikė, ji jokių pajamų negaunanti. Gaunanti socialinę pašalpą 160 eurų. Sugyventinis dirbdavo. Kai dirbdavo Lietuvoje, kasdien po 50 eurų parveždavo, o kai užsienį tūkstančiais atsiųsdavo. Jai nereikėjo dirbti. Prieš gegužį sugyventinis buvo užsienyje, prieš 2 m. Vokietijoje dirbo. Sutartį susidariusi dėl išperkamosios nuomos, dabar neturinti už ką mokėti. Tegul grąžina įmokėtus pinigus ir meta lauk buto savininkė. Susirašę esantys sutartį, bet notaras nepatvirtino. Į mėnesį mokėdavę 1000-1500 eurų. Kaltinamasis dirbo ir atsiųsdavo iš užsienio pinigų. Likę už butą įmokėti 1900 eurų. Bendrai buto kaina 5000 eurų. Liepą jis išvažiavo dirbti, jis atsiųsdavo kas mėnesį virš 1000 eurų. Grįžo vaikui pavardę duoti, bet nespėjo. Kol sėdi neduosiantys pavardės, bet kai grįš tai duosiantys vaikui pavardę. Sausio 12 d. važiuojanti į reabilitaciją. Nenorinti, kad būtų nuteistas kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigianti. Laikosi to ką pasakiusi teisme, kad viską melavusi ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimenanti, kad skambino kaltinamasis ir prašė keisti parodymus. Nepamenanti, ar liepė keisti parodymus paskambinęs kaltinamasis. Po liudytojos D. V. apklausos teisiamajame posėdyje, - pasiliekanti prie savo parodymų, kuriuos davusi teisme. Įraše ten buvęs sesers vyras, A. V.. Jis gyvena su seserimi, jis visada buvo ant kiemo. Neatsimenanti, kad taip šnekėjusi kaip įrašuose girdisi. BPC įraše kalbėjo A., nepamenanti, ar kalbėjusi su juo telefonu tuo metu.
Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįstanti, jai jis niekas, sesers sugyventinis. L. A. jos sesuo, jos santykiai su seserimi geri. To įvykio metu jų santykiai geri buvo. Su kaltinamuoju niekada nesutarę, nesutinka charakteriai, pykę, visko buvo. Įvykio metu tiesiog minimaliai bendravę. Gegužės 15 d. jie mažai bendravę. Tiesiog vienas kitam nepatinkantys. Iš anksčiau buvo rimtesnių pykčių, bet tuo metu ji jo nemėgusi, jis jos nemėgo. Jie tuo metu gyveno B. g.. Ji gyvenanti (duomenys neskelbtini) kokie 500 m nuo jų. Jis labai šlykščiai su ja bendrauja, labai bjauriai. Buvę smurto atvejų tarp jų. Nepasakysianti, ar už tai kaltinamasis teistas, bet buvo policijos tikrai. Sesuo gydosi dabar, o tuo metu išgerdavo alkoholio. Ji pati kartais išgerianti, mažiau nei sesuo. Su kaltinamuoju buvę, kad gerdavusi. Gegužį negėrusi su jais. Susitikdavę dažniausiai pas juos kieme, pas juos retai gerdavę. Jie turintys kieme pavėsinę. Daugiabutyje gyvenanti, bet turintys pavėsinę, uždaras kiemas. Jie ten gimę, užaugę. Ten bendras kiemas, ten ir daržai yra ir pavėsinės. Pas kaltinamąjį buvę, kad gerdavę. Buvę, kad pas ją sesuo ateidavo gerti. Jie gyvendavo iš to, ką sesuo gaudavo pajamų, kaltinamasis dirbdavo, jei nesėdėdavo. Nežinanti kiek sesuo gaudavo, ji nedirbdavo. Kaltinamasis tai dirbdavo, tai nedirbdavo. Atvejį kai iškvietusi policiją atsimenanti. Paskambino jai sesuo ir paklausė, ar gali ateiti pas ją. Gal apie pietus skambino, tiksliai nepasakysianti. Čia vyko gegužės 15 d., kai iškvietusi policiją. Sesuo paklausė, ar gali ateiti, pasakiusi ateik, jis puolė ją. Ji jai skambino telefonu, jai net telefonas iš rankų iškrito. Sesuo skambino jai telefonu ir klausė, ar gali ateiti, sakiusi ateit. Ji šiaip norėjo ateiti pabūti, nesakė dėl ko norėjo ateiti, nežinanti, ar norėjo gerti. Jie buvo kaip tik visi kieme su vaikais. Sesuo dingo nuo ryšio ir girdėjusi lyg trenksmą kažkokį, paskui nusimetė ragelis, nutrūko ryšys, supratusi, kad jis ją muša, jis nuolat ją mušdavo. Ji iškvietusi policiją, atvažiavo policija, užfiksavo faktą. Ji per tą laiką pabėgo, kaip ji išėjo, nemačiusi. Kai ji atėjo pas juos, buvo kaklas pergremžtas, mėlynės. Toliau ji nedalyvavusi, tik tiek, kad sesuo paskui liko pas juos. Sesuo buvo išgėrusi, nepasakytų, kad buvo labai girta. Ji pati nebuvo išgėrusi. Prieš įvykį paskutinį kartą seserį mačiusi kelios dienos atgal. Įvykio dieną prieš tai jos nemačiusi. Kai matęsi paskutinį kartą, sužalojimų nebuvo. Kai mačiusi sužalojimus, tai buvo šviežiai pergremžta, matėsi kraujas, kraujas nebėgo, bet oda pergremžta. Jos nuomone šviežiai pergremžta, raudonos spalvos sužalojimas. Sesuo pasakė, kad ją griebė už gerklės, ir ji spruko nuo jo. Ją griebė, nes ji norėjo pas juos ateiti. Nežinanti, ar jis leidžia jai pas juos ateiti. Tą dieną tai tikrai neleido ateiti seseriai. Kaltinamasis pas juos į pavėsinę ateidavo, o kad ieškoti sesers, tai neateidavo. Sesuo sakė, kad griebė už gerklės. Nieko daugiau kaip ir nesakė. Ant veido buvo turbūt mėlynė, ji nemačiusi kaip ji atsirado. Jei mėlynė liko, tai užtrenkė. Matėsi ir ji sakė, kad sudavė. Neatsimenanti, tiksliai kur mėlynė buvo. Policiją ji iškvietusi, sesuo neprašė, sakiusi, kad kviesianti policiją, ji nieko nesakė. Motyvo apkalbėti kaltinamąjį neturinti. Kai paskambinusi policijai, pasakiusi, kad muša tą ir tą asmenį. Papasakojusi ką sesuo sakė. Ji tą dieną su policija nekalbėjusi, kalbėjo tik sesuo. Kaltinamasis jai tik grasino po įvykio. Su seserimi kalbėjusi apie įvykį. Jos bendravę tik po visko, po įvykio, paskui nekalbėję apie įvykį. Kai ją apklausė policija, nebuvusi, juos atskirai apklausė. Kitą dieną pas ją policijos nebuvo. Nepamenanti, kada ją apklausė. Ji atvažiavusi į Vilkaviškį apklausai, sesuo irgi. A. L. paskambinęs iš ten kur sėdi sakė sesei keisk parodymus, kad išbristų greičiau. Ji viską girdėjusi, nes buvusi šalia sesers. Kai sesuo skambino iš namų, kad L. kažką sakytų seseriai, neatsimenanti. Ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus, tvirtinanti juos. Girdėjosi trenksmas, įvertinusi, kad tai grumtynės, šiaip sau policijos nekviestų. Tuo metu jų vaikų pas juos nebuvo. Prieš įvykį pas juos bute buvusi gal porą savaičių atgal, ar 1,5 mėnesio. Neinanti pas juos dėl L., ji nesutarianti su juo. Jis nebuvo sakęs, kad neiti pas juos. J. L. grasino dėl to, kad policiją iškvietusi, sakė jis ,, padarysiu aš tau kale, žiurke“. Ji tą dieną nevartojusi alkoholio, buvusi blaivi, nebuvusi pagiriota. Nebuvusi pagiriota apklausoje. Prieš įvykį neatsimenanti, kada paskutinį kartą vartojusi alkoholį. Ne pirmas kartas, kai kvietusi policiją. Buvę kieme, lauke kai atėjo sesuo įvykio dieną. Policiją iškvietusi, kai dar sesuo nebuvo atėjusi. Kai atėjo sesuo, buvę kieme, ten nieko neveikę. Buvę kieme iki vakaro. Policijos neilgai laukę, tuoj atvažiavo. Sesuo kai tik atėjo pas juos į kiemą ir tuoj, už kelių minučių, atvažiavo policija. Policija paėmė iš sesers parodymus ir buvę kieme. Kai sesuo išėjo, ji nežinanti ką kaltinamasis darė, jis gal pabėgo. Policija sakė važiuos jo ieškoti. Nepasakysianti, kada sesuo išėjo namo. Neatsimenanti, ar ji nakvojo pas juos po įvykio. Policijai sakiusi, kad tiksliai adreso nežinanti. Jos adresas (duomenys neskelbtini) Nurodžiusi sesers adresą. Policija atvažiavo į kiemą, bet kaip jie atvažiavo nežinanti, nes savo adreso nesakiusi. Seserį kieme policija apklausė išgėrusią. Supratusi, kad filmuoja pareigūnai. Reikia sesers klausti, ar protokolą surašė kieme. Kai iš jos ėmė parodymus, buvusi prie pavėsinės, negirdėjusi ką ji kalbėjo. Ji nenufilmuota, nebuvusi prie mašinos. Ji ne kartą mačiusi kaip L. muša seserį. Atsimenanti kaip seserį atvažiavusi pasiimti, nes jis ją daužė, ji norėjo išeiti, tai griebė už plaukų ir visą kuokštą išrovė. Tada nebuvo kviesta policija, jie ją tiesiog pasiėmę ir išsivežę. Ji pasiėmė kelis daiktus ir išvažiavo pas mamą pabūti. Ji pabuvo kelias dienas, bet L.priprašė ją grįžti atgal. Mėlynes mačiusi ant veido ir ant kaklo. Įvykio dieną, po įvykio vakare su sese vartoję alkoholį. Kai atėjusi, sesuo buvo blaivi, mananti, kad buvo blaivi, neuosčiusi jos. Po įvykio su seserimi negėrusi. Nepasakytų, kad įvykio metu buvo susijaudinusi L. A.. Nukentėjusioji jai nesakė, kad melavo apie šitą įvykį jai, policijai.
Liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su L. buvę įvykių dar prieš šitą įvykį, jis kartu su L. A.. Su jais susipykusi nebuvo, jie ant jos nepyko, skundų nerašė. Kada įvykis buvo tiksliai nepasakysianti, buvo šiltas laikas, gal vasara. Mėnesio tikslai neįvardinsinti, nepamenanti. Nors buvęs ne vienas įvykis, įvykių nesumaišysianti. Jie gyveno K. tuo metu, B. g. jei neklystanti. Atsimenanti, kad gavę iškvietimą, L. sesuo iškvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai nuvažiavę, L.laukė pas seserį, ji atėjo į kiemą, lauke pas juos pabendrauti. Nurodė kas įvyko, parodė sužalojimus, kurie buvo ant vidinės apatinės lūpos ir ant kaklo porą įdrėskimų. Ji paaiškino, kad visa tai padarė sugyventinis ir viskas vyko pas juos bute, tikslios vietos nepasakysianti. Jis turėjo tuo metu kardomąją priemonę, turėjo būti namuose nuo 22 val.. Kai nuvažiavę į jų butą, jo nebuvo, durų niekas neatidarė. Paskui nuvažiavę patikrinti 22 val., nes jam nuo 22 val. probacija. Kai atvykę, buvo jau kelios minutės po 22 val., ir jo nebuvo namuose. Užregistravę, kad probuojamas nerastas namie, kad pažeidimas, ir pradėję ikiteisminį tyrimą. Jo nebuvo namie, nes durų neatidarė. Jie su juo susiskambinę ir jis sakė, kad Marijampolėje yra. Kiek pamenanti, jis kai važiavo iš Marijampolės, buvo 21.45 val. Kai atvažiavę ir neatidarė pirmą kartą durų, bandę skambinti, bet nekėlė ragelio, jis paskui atmetė skambučius iš viso, ir nenorėjo bendrauti. L. A. buvo neblaivi, susikalbėti galėję, negriuvinėjo. Buvusi su pareigūnu B.. Tuo metu dirbusi Vilkaviškio PK reagavimo skyriuje, vyriausiąja patrule. Buvę su uniformomis. Pagal sužalojimus tikėtina, kad įvykis buvo. Moteris nurodė, kad apsistumdė bute, aiškino, kad jis neleido jai eit pas sesę be jo. Mokymų nepraėjus, bet iš bendro išprusimo galima matyti, kad sužalojimai švieži, matyti kada šviežiai įdrėksta, šašų nebuvo, įdrėskime kraujosrūva labiau, o ne kraujas bėgęs. Kai ji pati rodė, tai ant apatinės lūpos mažas taškelis matėsi. Nepamenanti, ar buvo kiti asmenys, kai bendravusi su L. A.. Neatsimenanti, ar sesuo buvo blaivi, ar bendravusi su ja. Filmavusi, bet nežiūrėjusi vaizdo įrašo, neturinti prieigos tam. Tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje surašiusi ji, vienas sužalojimas ant kaklo, kitas ant lūpos. Nepasakysianti du ar trys buvo įdrėskimai, jie padaryti pirštų nagais. Pažymėjusi kaip vieną, apskritai bendrą sužalojimą įdrėskimą. Nepasakysianti, ko nukentėjusioji bijojo. Nepamenanti iš ko sprendžianti, kad nukentėjusioji išsigandusi. Jei pažymėjusi, kad akivaizdi baimė, tai tuo metu vadinasi pasirodė išsigandusi. Pažymėjusi teisingai. Komisariate rašiusi tarnybinį pranešimą, kad pabendrauta su moterimi, kad padaryta viskas ką galintys, bandyta rasti asmenį, tada važiavę į komisariatą, į Vilkaviškį. Po to gal ir buvę kituose įvykiuose. Kai viskas būna po įvykio, po smurto, grįžti į komisariatą ir rašai. Vaizdo įrašo nežiūrėjusi. Tvirtinanti, kad teisingai surašiusi tarnybinį pranešimą, nelabai yra prasmė prisigalvoti kažką. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 17), - tvirtinantis tarnybinį pranešimą, užrašyta teisingai. Tuo metu, kai viską jiems aiškino nukentėjusioji, atrodė, kad tikrai viskas buvo ir matėsi sužalojimai, abejonių, kad išsigalvojo nekilo. Kai bendravę su L., nepasakysianti, ar jis buvo blaivus ar ne, iš balso nepasakysianti, nebuvo taip, kad jo kalba nerišli. Žinoję, kad jis probuojamas, jiems pasakyta buvo. Nepamenanti, kuriuo adresu pirma važiavę, kuris adresas buvo nurodytas pranešime tuo ir važiavę, pas L. sesę nuvažiavę. Iš išorės sužalojimo ant lūpos be parodymo, kol ramiai stovėjo, nesimatė, ant kaklo matėsi. Nukentėjusioji neatrodė pikta, labiau išsigandusi, susijaudinusi po įvykio. Ji buvo balsu nerami, kaip asmuo po įvykio. Kai moteris nurodė net kelis sužalojimus, nemanytų, kad ji pati galėjo susižaloti. Ji asmeniškai nesiūliusi nukentėjusiai vykti nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Tyrėjas įsijungia į tyrimą iš karto, jie kartu dirbę viename ekipaže su tyrėju B.. Asmens apžiūros protokolą surašiusi ji, fotografavusi ji. Kada asmuo smurto atveju pasakoja apie situaciją kas įvyko, kai paklausiusi kaip viskas buvo, kuria ranka ir kaip suėmė, nesugeba nurodyti ta, traktuojanti kaip susijaudinimą. Šiuo metu tai neišsigandusi, bet kai nupasakoja situaciją, kai paklausiusi, kuria ranka suėmė ir panašiai atrodė susijaudinusi, kaip kitaip įvardinti jos savijautą smurto metu. Įraše nukentėjusioji nebuvo tokia susijaudinusi, gal tiesiog toks žmogus. Apie susijaudinimą kalbama jos aprašytame tarnybiniame pranešime, įvardiusi susijaudinimą smurto metu, tai, kad ji nepamena nei kuria ranka, nei kaip viskas buvo. Tarnybiniame pranešime reikia parinkti atitinkamą būseną, pažymėti kas tinka nukentėjusiai. Mokymus kaip pildyti nėra praėjusi, pildanti iš bendro supratimo. Tą vyrą (A. V.) tik vėliau pamačiusi, koncentravusis į nukentėjusią. Nepamenanti, ar bendravusi su vyru, jis su tam „Snapchat“ rodė, jei jis ten rodė, nepamenanti, ar blaivus.
L. P. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį matęs anksčiau prieš įvykį, bet ar su įvykiu susijęs nepamenantis. Nukentėjusią matęs. Prieš įvykį gal turėjęs reikalų su jais, bet nepamenantis. Nesusipykęs su jais, skundų ant jo neparašė. D. V. rajono komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. 2022 m. gegužį dirbęs ten pat. Dirbantis ekipaže su uniforma. Įvykis buvo pavasario gale, vasaros pradžioje praeitais metais. Dirbantis ekipaže su L. G., jis kaip tyrėjas, ji kaip patrulė, daugumoje taip dirba. Iškvietimą gavę iš nukentėjusios sesers berods. Iškvietimą gavę iš budėtojo dėl smurto, kad sugyventinis sumušė seserį. Jie važiavę į įvykio vietą, o vėliau nuvažiavę pas seserį, kur buvo L.. Atstumas nepilnai kilometras, kažkur 500 m. Nukentėjusios bute nebuvę, prie buto buvę, butas buvo užrakintas. Jie važiavę pas L. ir jos seserį. Ten susisiekę, nepamenantis, kaip buvo tiksliai. L. sesers nepažinoję. Ten radę L. ir sesuo atėjo kiek pamenantis. Ten po to aiškinęsi situaciją. Jos išėjo į kiemą. Pasakojo, kad susiginčijo su sugyventiniu, nes jis nenorėjo jos išleisti, norėjo ir jis kartu eiti, bet ji to nenorėjo. Apsistumdė, įvyko konfliktas, tai šiek tiek prakirsta apatinė lūpa lyg labiau iš vidaus, nepasakysiantis, ar matėsi iš išorės. Ji pati rodė sužalojimus. Dar apdraskytas veidas ar kaklas, nepamenantis tiksliai, ji ir rodė ir matėsi. Ji sakė, kad sužalojimus padarė sugyventinis A.tam bėgyje 1-2 val. Ne pirmą kartą matantis sužalotus asmenis, matosi, kad dar raudona, ar lūpa paraudus, kraujuota. Kraujas nebėgęs, bet matėsi kaip pakraujavimas išorinis, sudraskymo vieta paraudus, šašų nebuvo, kraujas nebėgo. L. A. nepamenanti, ar buvo blaivi. Filmavęs. Sesuo buvo, kiek pamenantis ji lauke buvo, ar matė ji, ar nematė nežinantis. Su sese gal kažką kalbėjęs, negalintis, pasakyti, ar ji blaivi buvo. Pranešėjos blaivumą turintys tikrinti atsižvelgiant į situaciją, nepamenantis, ar tikrinę. Nepamenantis, kaip L. pasakojo kaip sudavė, bet sakė, kad vyko konfliktas, apsistumdymas. Nemačiusi savo kameros vaizdo įrašų. Nepamenanti, ar apklausinėjusi nukentėjusią. Jei ji buvo labai neblaivi, tai jie neapklausinėję. Paaiškino nukentėjusioji aplinkybes, mėtymųsi nebuvo. Ko gero neapklausinėjusi nukentėjusios kaip liudytojos po įvykio. Tik apklausus nukentėjusią, siūloma vykti pas specialistą sužalojimų mastui nustatyti. Jis (A. V.) rodė per programėlę, tik tiek, negalinti pasakyti, ar buvo blaivus.
Be kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašytu 2022 m. gegužės 15 d. tyrėjo P. B., kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 21:09 val. adresu J(duomenys neskelbtini) būnant buto koridoriuje L. A. gim. (duomenys neskelbtini) kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.85 prom. neblaivumas, sugyventinis A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) kuris galimai buvo neblaivus, žodinio konflikto metu, savo rankos plaštaka galimai suėmė L. A. už kaklo srities, taip ją suspausdamas ir smaugdamas. L. A. išsilaisvinus iš A. L. rankos, toliau buto virtuvėje pastarasis tempė už rūbų ir rankos alkūne vieną kartą sudavė L. A. į veido sritį, t. y. lūpą. Pasekoje visų šių veiksmų L. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. A. L. įvykio metu pasišalino iš buto, nerastas ir nesulaikytas. Įvykio metu nepilnamečių vaikų nebuvo, L. A. medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 9-13);
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, surašytu 2022 m. gegužės 15 d. vyr. patrulės L. G., kuriame užfiksuota, kad apie smurtą pranešė nukentėjusiosios sesuo D. V.. Įvykio vietoje nukentėjusiajai L. A. nustatytas įdrėskimas ant kaklo ir lūpoje, akivaizdi baimė. L. A. (moteris buvo pas savo seserį D. V. adresu (duomenys neskelbtini).) paaiškino, kad šiandien apie 21.09 val. tarp jos ir neblaivaus jos sugyventinio A. L. jų nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., koridoriuje kilo žodinis konfliktas, nes ši norėjo nueiti pas savo seserį D. V. į svečius. A. L. dažnai nenori, kad ši kur nors išeitų. Žodinio konflikto metu A. L. pareikalavo vestis jį kartu, bet L. A. pasakė, kad nors kada norėtų pas seserį nueiti viena. Tada A. L. sugriebė savo ranka (kuria pasakyti negali, dėl patirto tuo metu susijaudinimo) L. A. už gerklės, suspaudė ir pradėdamas smaugti pasakė, kad ji niekur neisianti. Tada A. A. ištrūko, A. L. nuėjo į kitą kambarį, o pati nuėjo į virtuvę pasiimti cigarečių. Tada į tą pačią virtuvę atėjo ir A. L., kuris savo ranka (kuria, pasakyti negali dėl patirto susijaudinimo tuo metu) sugriebė ją už drabužių pradėjo tempti. Tempiant A. L. savo alkūne (kuria, pasakyti negali dėl patirto susijaudinimo tuo metu) trenkė L. A. į veido sritį, t. y. lūpą ir ją prakirto. Visais šiais savo veiksmais A. L. L. A. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat A. L. atėmė iš L. A. buto raktus, o ši pati po patirto fizinio smurto išėjo pas savo seserį D. V., kuri gyvena adresu J(duomenys neskelbtini) Su pačiu A. L. 21.45 val. susisiekus mobiliuoju telefonu paklausę, kur šiuo metu jis yra, šis draugiškai nusiteikęs nebuvo, bendravo atžariai ir nepagarbiai. A. L. atsakė, kad važiuoja namo iš darbo, kuris yra Marijampolėje, L. A. pasakė, kad jis meluoja ir parodė per “Snapchat” programėlę, kad šiuo metu A. L. yra K. miestelyje. Tada A. L. pasakė, kad jis yra probuojamas ir iki 22.00 val. turi būti namuose ir, kad jo netrukdytų. Jie 22.00 val. nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) jo neradę, durų niekas neatidarė; susitikti ir pabendrauti su A. L. nepavyko, jis surastas ir sulaikytas nebuvo. Alkoholio kiekio matuokliu “Alcotest 7510 ARPK0109” sertifikato Nr. 1667204 L. A. patikrintas girtumas ir nustatytas 1,85 prom. girtumas. Buvo filmuota kūno kameromis nuo 21:19 iki 21:50 val. (1 t., b. l. 14-19);
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad tyrėjas P. B. 2022 m. gegužės 17 d. 5:30---05:45 val. apžiūrėjo įvykio vietą adresu J(duomenys neskelbtini) bei užfiksavo, kad įvykio vieta - butas yra trijų aukštų mūrinio namo trečiame aukšte. Įėjus į butą yra koridorius, tiesiai matoma virtuvė, kurioje grumtynių pėdsakų nefiksuota (1 t., b. l. 22 - 30);
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 15 d. 21:30---21:40 val. vyriausioji patrulė L. G. apžiūrėjo nukentėjusiosios L. A. kūną, bei užfiksavo, kad ant kaklo yra matomi du įdrėskimai bei apatinėje lūpoje - prakirtimas - kraujosruva (1 t., b. l. 50-54);
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022 m. birželio 2 d. 9:36---11:26 val.. buvo apžiūrėti devyni policijos kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad pirmasis vaizdo įrašas "2022_0515_212030_011" yra 5 min. 01 s trukmės, jo data 2022-05-15 21.20 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC60A80A. Jame matoma kaip du pareigūnai įeina į daugiabutį ir bando patekti į butą, tačiau nei beldžiant, nei skambinant į duris niekas neatsiliepia ir durų neatidaro. Po to pareigūnai skambina pranešėjai ir išaiškinę jos adresą važiuoja pabendrauti su nukentėjusiąja. Antrasis vaizdo įrašas "2022_0515_212038_014" yra 2 min. 20 s. trukmės. Jo data yra 2022-05-15 21.20 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC5F6044. Jame matomas tas pats vaizdas kaip ir pirmame vaizdo įraše. Trečiasis vaizdo įrašas "2022_0515_212531_012" yra 36 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.25 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC60A80A. Jame matoma kaip pareigūnai ieško pranešėjos nurodyto adreso. Ketvirtasis vaizdo įrašas "2022_0515_212853_013" yra 5 min. 30 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.28 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC60A80A. Jame matoma kaip prie pareigūnų prieina dvi moterys ir vyriškis. Pagal tyrimo duomenis viena moteris yra L. A., o kita D. V., vyriškio tapatybė nežinoma. L. A. pasako, kad ne ji kvietė policiją, o sesė. D. V. parodo į L. A. kaklo sritį, norėdama atkreipti dėmesį į matomus sužalojimus. Tada L. A. pasakoja: "nu tiesiog mane smaugė su rankom tiesiog", rodo prakirstą lūpą, sako, kad su ranka sudavė. Pasakoja, kad keitė vonią į dušą, atėjo draugas jiems padėti. Kai išėjo draugas, ji pasakė, kad eis pas sesę ir sugyventinis nenorėjo jos išleisti. Sugyventinis atėmė namų raktus, bandė atimti piniginę, kad neturėtų pinigų. Tada sugyventinis jai griebė už gerklės, pataikė į lūpą su "kokia rankos vieta", nenorėdamas jos išleisti. Ar tai padarė tyčia, ar netyčia ji nežino. Tada ji teigė pasiėmusi rankinę ir išėjusi. Tada pareigūnai patikrina jos blaivumą. Penktasis vaizdo įrašas "2022_0515_212909_015" yra 5min. 15 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.28 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC5F6044. Jame matomas tas pats vaizdas kaip ir ketvirtame vaizdo įraše. Šeštasis vaizdo įrašas "2022_0515_213353_014" yra 1 min. 55 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.33 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC60A80A. Įraše matoma kaip nustatomas L. A. blaivumas ir tada pareigūnė nufotografuoja jai padarytus sužalojimus ant kaklo ir apatinės lūpos. Į pareigūno klausimą, ar jautė fizinį skausmą L. A. pasako, kad ji nerašo pareiškimo ir tada pareigūnai jai paaiškina, kad ikiteisminis tyrimas bus pradėtas pagal faktą. Septintasis vaizdo įrašas "2022_0515_213410_016" yra 1 min. 23 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.34 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC5F6044. Jame matomas tas pats vaizdas kaip ir šeštame vaizdo įraše. Aštuntasis vaizdo įrašas "2022_0515_213633_015" yra 4 min. 33 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.36 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC60A80A. Jame matoma kaip pareigūnai bendrauja su L. A.. Ji pasako, kad įvykis buvo 21.09 val. ir kad pagal "Snapchat" programėlę sugyventinis šiuo metu yra savo namų kieme. Tada pareigūnai išvažiuoja ieškoti L. A. sugyventinio (tyrimo duomenimis A. L.). Nuvykę į jo gyvenamąją vietą, į butą nepatenka, nes niekas neatidaro durų. Devintasis vaizdo įrašas "2022_0515_214005_018" yra 50 s trukmės. Jo data 2022-05-15 21.39 val. Įrašas darytas "Bodycam" Nr. B0F1EC5F6044. Jame matoma kaip pareigūnai laiptine bėga prie buto durų, skambina durų skambučiu, tačiau jų niekas neatidaro (1 t., b. l. 58- 59);
Skambučio bendrojo pagalbos centro numeriu suvestine Nr.1, kurioje užrašytas liudytojos D. V. skambutis BPC telefonu. Užfiksuota, kad liudytoja D. V. skambučio metu nurodo, kad ji nori iškviesti policiją, nes ką tik prieš kelias minutes kalbėjusi su seserimi L. A., prieš kurią smurtauja sugyventinis A. L., jis ją smaugė, greitoji nereikalinga. Liudytoja sako, kad tuoj pasakys nukentėjusiosios adresą. Girdėti vyriškio balsas, jis klausia stipriai čia tave prismaugė, prakirto ir lūpą, ne tik, kad prismaugė, klausia koks adresas, prašo pasakyti. Liudytoja tada BPC darbuotojui pasako adresą (duomenys neskelbtini), savo duomenų nepasakė, sakė anonimiškai (1 t., b. l. 61-62);
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir patikros sertifikato kopijomis nustatyta, kad L. A. 2022 m. gegužės 15 d. 21:34 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 55-57);
Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, kompaktinėmis plokštelėmis su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais (1 t., b. l. 19, 2 t., b. l. 17); kompaktine plokštele su skambučio BPC telefonu garso įrašu (1 t., b. l. 60).
III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą dėl neatsargumo. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalgos, kuriai pritarta 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime, 3.2.2 punkte teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už mažamečiui sukeltą fizinį skausmą ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą kyla, jei ši veika padaroma tyčia, t. y. neišskiriama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose ( 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).
Kaltinime A. L. nurodoma, kad jis nusikaltimą padarė tyčia (subjektyvioji nusikaltimo pusė - kaltė), t. y. suėmęs ranka už kaklo nukentėjusiajai L. A. ją smaugė ir sudavė vieną kartą ranka į veido sritį, bei tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. L. viso baudžiamojo proceso metu iš esmės neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Vertindamas kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje patikimumą, teismas juos sulygino su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad neprieštaravo, kad nukentėjusioji L. A. išeitų pas seserį, nors žinojo, kad ten vartos alkoholį, tačiau jam sugyventinei iš sesers paskambinus, prieštaravo, kad ji pareitų su sese pas jį į namus ir pas juos vartotų alkoholį, ją telefonu išvadino necenzūriniais žodžiais, ir išėjo pas draugą.Teisiamajame psoėdyje jis nurodė, kad neleido nukentėjusiajai eiti gerti pas seserį, sakė jei eis, kad negrįžtų, į ką nukentėjusioji psakė, kad padarys taip, kad jį išveš, paskambino savo seseriai, tada jis išėjęs iš namų pas draugą, ir išeidamas matęs policiją. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiosios, liudytojos D. V. parodymams, bei kitai baudžiamosios bylos medžiagai, todėl jo parodymai nėra vertintini kaip patikimi.
Nukentėjusioji L. A. teisminio nagrinėjimo metu sutiko duoti parodymus, tačiau davė iš esmės skirtingus parodymus negu ikiteisminio tyrimo metu. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu kitą dieną po įvykio 2022 m. gegužės 16 d. 11:12 val., ir teigė, kad ji namuose su kaltinamuoju vartojusi alkoholinius gėrimus, vėliau norėjusi nueiti pas seserį D. V., kaltinamasis norėjo eiti kartu, ji nenorėjusi jo vesti, kilo su juo dėl to konfliktas, jai būnant koridoriuje kaltinamasis viena ranka griebė jai už kaklo ir suspaudė, dėl to jutusi fizinį skausmą, jis taip daro visada, kai susipykstanti, nuo suėmimo ranka ant kaklo liko įdrėskimas; atsisėdusi ant lovos, ir skambinusi sesei, pasakiusi, kad ją smaugė, po to nuėjusi bekalbėdama į virtuvę, ten tęsusis telefonu pokalbį su seserimi liudytoja D. V., tuo metu priėjęs kaltinamasis ją pradėjo tąsyti už rūbų, ir ranka sudavė į apatinę lūpą vieną kartą, lūpa ištino, jautusi fizinį skausmą; po to ji išėjusi pas seserį (1 t., b. l. 40-41). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir po 10 dienų akistatos su kaltinamuoju metu (1 t., b. l. 82-83). Tačiau teisiamajame posėdyje ji šiuos savo parodymus pakeitė iš esmės, bei teigė, kad kaltinamasis tuo metu buvo namie ir negėrė; ji vakaro buvo gėrusi, tą dieną norėjusi varyti į trasą, ėjusi pas seserį, kuri iškvietė policiją kaltinamajam, nes ji jai paskambinusi apsiverkusi, pasakiusi, kad ji su kaltinamuoju susipykę, ir primelavusi jai, kad jis jai mušė, specialiai taip pat padariusi, kad jį paerzinti, ikiteisminio tyrimo metu melavusi, nes buvo susipykę; šį kartą melavusi, nes norėjusi dar išgerti, žinojusi, kad negalėsianti išeit iš namų, ir jei sugyventinį išveš policiją, galėsianti eiti išgerti, pamelavusi sesei, o ji jos melu iškvietė policiją; policija ją nufilmavo, iš girtos parodymus ėmė, policijai sakiusi, kad mušė, neatsimenanti, ar buvo sužalojimai ant jos; nepripažįstanti, kad buvo įdrėskimas, galėjusi bet kur įsidrėksti; sesei nesakiusi, kad melavusi, kodėl jai turinti kažką sakyti, nors po įvykio su sese bendravusi; melavusi pareigūnams 2 kartus, o šiandien sakanti tiesą, matyt prabilo sąžinė.
Nors nukentėjusioji teigė, kad jai prabilo sąžinė, ir teisminio nagrinėjimo metu davė neva teisingus parodymus, tačiau ir šie jos parodymai nesutampa su kaltinamojo parodymais dėl konflikto eigos. Nukentėjusioji teigė, kad melavusi, nes norėjusi dar išgerti, žinojusi, kad negalėsianti išeit iš namų ir jei sugyventinį išveš policiją, galėsianti eiti išgerti, kai tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad jis neprieštaravo, jog nukentėjusioji išeitų pas seserį, tik sukonfliktavo, kai ji telefonu iš sesers pasakė, kad nori ateiti pas juos su seserimi. Teismas tokius nukentėjusiosios parodymus vertina kaip nelogiškus, nes tokiu atveju ji būtų pati skambinusi policijai, ji teisiamajame psoėdyje teigė, kad yra rašiusi pareiškimus ant kaltinamojo, šį kartą nerašė, ar bent prašiusi sesers D. V. iškviesti policiją, kai šiuo tarpu tiek ji, tiek liudytoja D. V. patvirtino, kad tai ji pati iškvietusi policiją. Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios bei liudytojos D. V. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji ir liudytoja yra seserys, tarpusavyje gerai sutaria ir bendrauja, todėl nelogiška, kad iki pat teisiamojo posėdžio nukentėjusioji nepasakė seserei, kad neva jai melavo apie padarytą nusikaltimą.
Teismas tokius nukentėjusiosios parodymus vertina kaip vengimą duoti parodymus bei žinomai melagingus parodymus, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sugyventiniui kaltinamajam, su kuriuo gyvena ir yra nuo jo priklausoma. Ji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad už butą mokesčius dažniausiai susimokėdavusi ji, kaltinamasis atsiųsdavo pinigus, jis buvo užsienį; nenorinti, kad pasodintų sugyventinį, kaip be jo gyvensianti; prieš tai jis ją išlaikė, ji jokių pajamų negaunanti; gaunanti socialinę pašalpą 160 eurų; sugyventinis dirbdavo, kai dirbdavo Lietuvoje kasdien po 50 eurų parveždavo, o kai užsienį tūkstančiais atsiųsdavo, jai nereikėjo dirbti; prieš gegužį sugyventinis buvo užsienyje, prieš 2 m. Vokietijoje dirbo; sutartį susidariusi dėl išperkamosios nuomos, dabar neturinti už ką mokėti; į mėnesį mokėdavę 1000-1500 eurų; kaltinamasis dirbo ir atsiųsdavo iš užsienio pinigų, likę už butą įmokėti 1900 eurų; liepą jis išvažiavo dirbti, jis atsiųsdavo kas mėnesį virš 1000 eurų. Šie nukentėjusiosios parodymai neginčytinai patvirtina, kad ji yra materialiai priklausoma nuo kaltinamojo, jo yra išlaikoma, ir nėra suinteresuota, kad jis būtų nuteistas, ypač laisvės atėmimo bausme, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamajam vartoti fizinį smurtą prieš materialiai nuo jo priklausantį asmenį. Atsižvelgdamas į tai, teismas remiasi teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu ir akistatos metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytoja D. V., policijos pareigūnų kūno kamerų padaryti vaizdo įrašai, nukentėjusiosios kūno apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai, o nukentyėjusiosios teisiamajame posėdyje duotus parodymus atmeta kaip neteisingus.
Tiek nukentėjusiosios L. A. ikiteisminio tyrimo metu duoptus parodymus, tiek liudytojos D. V. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Išklausius pranešimo BPC garso įrašą, nustatyta, kad jame užfiksuota, jog apie nusikaltimą pranešė liudytoja D. V., kuri nurodė, kad ką tik prieš kelias minutes kalbėjo su nukentėjusiąja ir prieš ją smurtauja sugyventinis, ją smaugė. Pranešimo garso įraše girdėti, kad taip pat kalba telefonu vyras, kuris tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo teigimu yra liudytojos D. V. vyras A. V., kuris kalba su nukentėjusiąja kitu telefonu, pasako, kad liudytoja kalba telefonu, klausia ar ją stipriai prismaugė, prakirto lūpą, ne tik kad prismaugė, prašo pasakyti adresą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo sužalota, t.y. sumušta lūpa ir padaryti įdrėskimai ant kaklo, ko neneigia ir pati nukentėjusioji (tvirtina, kad galėjo susižaloti pati) įrodyta tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 14-19); asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 50-54); policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti ne tik sužalojimai, bet ir nukentėjusiosios pirminiai paaiškinimai policijos pareigūnams (1 t., b. l. 58- 59).
Teismas, peržiūrėjęs teisiamajame posėdyje ir pasitarimų kambaryje policijos pareigūnų L. G. ir P. B. kūno kamerų padarytus vaizdo įrašus, padarytus, atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, nustatė, kad vaizdo įraše Nr. 2022_0515_212853_013, padarytame policijos pareigūnos L. G. kūno vaizdo kamera, užfiksuota, kaip nukentėjusioji pasakoja policijos pareigūnams apie įvykį, nukentėjusioji parodė sužalojimus dešinėje kaklo pusėje, sakė, kad smaugė su rankomis, parodė ranka kaip tai darė, apimdama delnu kaklą, po to atvertė lūpą ir parodė vidinę pusę, atsakydama į klausimą, kur prakirsta lūpa, sako, kad kirto į išorinę pusę, tačiau žaizda iš vidaus susidarė. Nukentėjusioji teigia, ji po vonios keitimo, norėjusi išeiti pas seserį pasėdėti, kas nepatiko kaltinamajam, nes jos niekur jis neleidžia, turi nuotal būti namuose, o jis gali daryti ką nori; ji atsakė, kad vistiek išeisianti, nuėjusi pasiimti cigarečių pakelį, jis jai neleido, atėmė iš jos visus raktus nuo buto, bandė atimti iš rankinuko piniginę, kad ji neturėtų pinigų, jam nepavyko, todėl ją griebė už gerklės, kuria ranka negalinti pasakyti, nes viskas vyko greitai, kai griebė už gerklės, jai pataikė į lūpą, gal su kuria rankos vieta, ir parodė alkūnę, tiesiog nenorėdamas išleisti, tyčia ar netyčia nežinanti, ji pasiėmusi rankinuką ir išėjusi; jis ir ji buvę neblaivūs, ji gėrusi alaus namie, pas seserį negėrusi. "2022_0515_212909_015 vaizdo įraše užfiksuota identiška informacija, tik iš policijos pareigūno P. B. kameros. Vaizdo įraše "2022_0515_213353_014 užfiksuota, kaip policijos pareigūnė nufotografavo nukentėjusiosios sužalojimus; nukentėjusioji klausė, ar vėl bus ikiteisminis tyrimas, policijos pareigūnas klausė, tai fizinį skausmą jautėte, nukentėjusioji neatsakė, ir teigė, kad ji tai nerašys pareiškimo; policijos pareigūnai atsakė, kad bus pagal faktą pradėtas. Iš vaizdo įrašų matyti, iš pradžių buvo prie nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų liudytoja D. V. ir jos vyras A. V., kurie vėliau nuėjo toliau ir ten stovėjo, pabaigoje vėl atėjo prie pareigūnų; kai nukentėjusioji pasakojo apie įvykį, jie buvo tik pradžioje, po to nuėjo, jokios įtakos nukentėjusiajai nedarė. Byloje nustatyta, kad pokalbio su policijos pareigūnais, nukentėjusiajai buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, tačiau iš jo pokalbio vaizdo įrašo nenustatyta, kad ji būtų stipriai apsvaigusi, jos pasakojimas yra gana rišlus, balse ir jos judesiuose didelis apsvaigimas nestebimas. Pats girtumas nereiškia, kad asmens parodymai yra neteisingi, melagingi, dažnai atvirkščiai, neblaivus asmuo pasako tiesą, ko nesakytų būdamas blaivas. Šioje byloje nukentėjusiosios parodymus patvirtina faktinės objektyvios aplinkybės – jai nustatyti sužalojimai, kurie yra skirtingosi kūno vietose: ant kaklo ir ant lūpos, ir logiška, kad padaryti skirtingais veiksmais.
Teismas, įvertinęs vaizdo įrašuose užfiksuotus nukentėjusiosios paaiškinimus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji savo esminius teiginius dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto patvirtino ne kartą, iš esmės tokius pat parodymus davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu, t.y. nuosekliai, išskyrus teisiamąjį posėdį, tvirtino, kad kaltinamasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą ir jai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios teigimu ikiteisminio tyrimo metu jai skaudėjo, dėl ko teismui nėra pagrindo netikėti, kadangi buvo sugriebta už kaklo, ko pasekoje jame atsirado įdrėskimai, bei suduota į tikrai jautrią kūno vietą - lūpas, bei jų apatinėje dalyje padarytas sužalojimas iš vidinės pusės. Be to kaltinamasis ne kartą teistas už smurtą prie nukentėjusiąją. Liteko duomenimis jis nuteistas 2019 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, už tai, kad smaugė nukentėjusiąją ir sudavė jai į veidą, sugriebė ranką ir ją stipriai suspaudė; 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu už tai, kad sugriebė du kartus nukentėjusiajai už plaukų, ir ją trankė, sudavė smūgius į galvą; 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu už tai, sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, kas rodo, jog jis turi polinkį naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, ir yra susiformavęs kaltinamojo nusikalstamo elgesio modelis, t. y. sugriebimas už kūno vietų (kaklo, rankos, plaukų) ir smūgių sudavimas į galvą.
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad A. L. 2022 m. gegužės 15 d. apie 21 val. bute, esančiame J(duomenys neskelbtini)., suėmęs ranka už savo sugyventinės L. A. kaklo, ją smaugė ir sudavė vieną kartą ranka į veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė.
IV. Bausmės skyrimas.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis A. L. padarė vieną nesunkų baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti konfliktą panaudojant smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas, kadangi padaryti įdrėskimai ir sužalota lūpa. Kaltinamasis prie tai nuo 2015 metų teistas 7 kartus už įvairius nusikaltimus, tame tarpe 3 kartus už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat padarytus ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, jo nusikaltimų intensyvumas nėra mažas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo neblaivumas ir jo sunkumas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, todėl teismas to kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaiko. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgdamas į nurodytas aukščiau aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų nėra galimybės pasiekti kaltinamajam, skyrus švelnesnę negu realaus laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina reali 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.
Kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė laisvės vykdymo atidėjimo metu, nes jis buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 9 d., pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2021 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, nustatant galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 8 d. 19.15 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.43 val.), kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant: neišeiti iš namų nuo 22.00 val., iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat palikta galioti baudžiamuoju įsakymu Nr. el-245-305/2021 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; bausmės vykdymo atidėjimo pradžia 2022 m. vasario 9 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 8 d.. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi būdu šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu, pridėtina dalis – 6 mėnesiai iš švelnesnės 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, bei skirtina galutinė subendrintina 1 metų 6 mėnesių laisvės aptėmimo bausmė. Pridėta 6 mėnesiai bausmės, kadangi minimali pridėtina yra 3 mėnesiai, o 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta irgi subendrinus 8 ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad nusikaltimą padarė 4 kartą prieš tą pačią nukentėjusiąją.
Kaltinamasis yra suimtas nuo 2022 m. gruodžio 10 d. (1 t., b. l. 166-168), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 3 dalis, visas kaltinamojo prabūtas laikas suėmimas įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 8 d. 19.15 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.43 val. pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, jį prilyginant 3 laisvės atėmimo dienoms.
BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, todėl baudžiamuoju įsakymu Nr. el-245-305/2021 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, kuri palikta galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nebendrintina, ir vykdoma atskirai.
V. Kiti teismo sprendimai.
Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 9 d. pažyma Nr. APD-2023-02544 dėl 363,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš jo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamasis yra suimtas, atliks ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, todėl iš jo gynybos išlaidos nepriteistinos.
Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas baigiasi 2023 m. kovo 10 d. neišvykti (1 t., b. l. 166-168 ) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu, pridėti dalį – 6 mėnesius iš švelnesnės 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, bei paskirti galutinę subendrintiną 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo išbūtą laiką suėmime nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. kovo 6 d., vieną suėmimą dieną prilyginanti vienai laisvės atėmimo dienai; laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 8 d. 19:15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., jį prilyginant 3 laisvės atėmimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę - suėmimą, paskirtą A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Neišieškoti iš nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktinius įrodymus – 3 kompaktines plokštelės su garso ir vaizdo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip bylos medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.