Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-302-425/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
2S-302-425/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00201-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
IĮ „Aujama – credit“
Suinteresuotas asmuo
M. K.
Civilinė byla Nr. 2S-302-425/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00201-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5.; 3.5.18; 3.5.21.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1110-488/2023 pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ skundą suinteresuotam asmeniui M. K. dėl antstolės V. Ž. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bei išieškotoja IĮ „Aujama-credit“ pateikė skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė panaikinti antstolės 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria antstolė netenkino pakartotinio prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės M. K. (buvusi K.) (toliau – ir skolininkė) sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir priimti naują sprendimą – šią prašymo dalį patenkinti.

2. Pareiškėja nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ pateiktą 2022 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą, kuriuo iš skolininkės M. K. išieškoma 6 564,28 Eur skola, 448,00 Eur žyminio mokesčio. Antstolė V. Ž. 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas) netenkino išieškotojos prašymo dėl skolininkės sutuoktinio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūros pradėjimo, motyvuodama tuo, kad skolininkė ir jos sutuoktinis (santuoka įregistruota 2022 m. liepos 14 d.) įregistruoto turto neturi, antstolė negali areštuoti skolininkės sutuoktinio sąskaitų, nežinodama piniginių lėšų, esančių sąskaitoje, paskirties.

3. Kartu pareiškėja nurodė, kad antstolės patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, kadangi aplinkybė, jog konkretus antstolis nežino skolininkės sutuoktinio sąskaitose esančių lėšų paskirties (kilmės) nėra pagrindas netaikyti ar panaikinti apribojimus skolininkės sutuoktinio sąskaitoms.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolė V. Ž., nesutikdama su pareiškėjos skundu, 2023 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolė 2023 m. sausio 6 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kadangi antstolė negali areštuoti skolininkės sutuoktinio sąskaitų, nes be teismo sprendimo areštavus skolininkės sutuoktinio sąskaitas, būtų pažeista CPK nuostata, kuri numato, kad antstolis negali viršyti savo įgaliojimų. Išieškotojai yra žinoma, kad priimtas patvarkymas, kuris įpareigoja skolininkę pateikti savo ir sutuoktinio banko sąskaitos išrašus. Išieškotoja pati gali kreiptis į teismą dėl asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybę nustatymo. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis jokio turto neturi, nedirba, skolininkės sąskaitos yra areštuotos, įplaukų nėra. Iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad ir skolininkės sutuoktinio atžvilgiu antstolio kontorose yra vykdomų vykdomųjų bylų, galimai jo sąskaitos yra areštuotos. Kokį turtą reikia dalinti, negavus banko išrašų, nėra aišku. Bendrosios dalies nustatymo klausimas bus sprendžiamas gavus duomenis iš banko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esamus dokumentus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, antstolės atliktus veiksmus vykdymo procese, sprendė, kad antstolė atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus siekdama nustatyti, ar skolininkės sutuoktinis turi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ir, jų neradusi, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pakartotinio prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir pradėti skolininkės turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, netenkino.

7. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja pagrįstai nurodo, jog išieškojimas nagrinėjamu atveju gali būti nukreipiamas į skolininkės M. K. turtą ir jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis), tačiau tam, kad būtų pagrindas antstoliui inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą CPK 667 straipsnio pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks turtas egzistuoja. Negalima inicijuoti šios procedūros, jeigu skolininkas realiai neturi turto bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, t. y. tam, kad būtų siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, skolininkas faktiškai turi turėti turtą. Nagrinėjamu atveju, antstolė nurodė, kad nei skolininkė nei jos sutuoktinis A. K. nei turto, nei pajamų (tame tarpe ir bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, teismo iniciatyva išreikalauti duomenys (išrašai apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašai ir kt.) patvirtina antstolės nurodytas aplinkybes. Todėl yra pagrindas spręsti, kad antstolė pagrįstai nustatė, jog tokiu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas inicijuoti skolininkės turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą bei apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio gruodžio 28 d. Patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria netenkinta išieškotojo pakartotinio prašymo dalis dėl skolininkės sutuoktinio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šią prašymo dalį patenkinti.

8.1. Nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą, ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis.

8.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, jog aplinkybė, kad skolininkės sutuoktinio sąskaitose konkrečiu metu nėra lėšų, negali būti pagrindu atmesti išieškotojo prašymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), nes disponavimo apribojimo piniginėmis lėšomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje paskirtis užtikrinti, kad tuo atveju, kai lėšų sąskaitoje atsiras, jomis skolininkė ar jos sutuoktinis negalėtų jomis disponuoti, ir būtų galima įvykdyti lėšų areštą, nustatyti skolininkės lėšų dalį bendrame su sutuoktiniu turte bei įvykdyti priverstinį nurodymą nurašyti skolininkės piniginių lėšų dalį išieškojimui įvykdyti. Tuo labiau, kad apribojus disponavimą lėšomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), ir sąskaitoje lėšų atsiradus, skolininkė ar jos sutuoktinis, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.1, 16.2 punktais, turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos (nurašytos) lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, lėšų, esančių sąskaitoje, kilmė nustatoma jau po disponavimo lėšomis apribojimo, o ne iki apribojimo disponuoti lėšomis.

8.3. Dėl visų išdėstytų aplinkybių yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė, neradusi skolininkės sutuoktinio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pakartotinio prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), netenkino. Tokios teismo išvados prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar antstolis gali apriboti skolininko sutuoktinio disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje. Išieškojimą vykdanti antstolė bei skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokių veiksmų atlikti nėra pagrindo, jei nėra duomenų apie turto egzistavimo faktą.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolės V. Ž. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. e2-4326-1041/2022 dėl 6 564,28 Eur skolos, 448,00 Eur žyminio mokesčio ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. K. (buvusios K.) išieškotos IĮ „Aujama-credit“ naudai. Priverstinio vykdymo metu gauti išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ prašymai pradėti procedūrą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, t. y. areštuoti skolininkės asmeninį turtą, sąskaitas, taip pat areštuoti jos sutuoktinio gaunamas pajamas, apriboti skolininkės ir jos sutuoktinio disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigose. Antstolės 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos prašymas nukreipti įsiskolinimą į skolininkės sutuoktinio turtą netenkintas, kadangi nustatyta, jog skolininkė ir jos sutuoktinis nedirba, pajamų ir turto neturi, socialinių pašalpų negauna, todėl sutuoktinio bendros dalies nustatymas yra perteklinis. Į gautą išieškotojos 2022 m. gruodžio 2 d. pakartotinį prašymą, 2022 m. gruodžio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pakartotinis prašymas 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)yra išspręstas, prašymas atmestas, skundas dėl šio patvarkymo nėra gautas ir pakartotinai išieškotojai išaiškinta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis (santuoka įregistruota 2022 m. liepos 14 d.) įregistruoto turto neturi, antstolė negali areštuoti skolininkės sutuoktinio sąskaitų, nežinodama piniginių lėšų esančių sąskaitoje paskirties.

12. Nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas taip pat papildomai ėmėsi veiksmų siekdamas nustatyti skolininkės sutuoktiniui priklausančio turto apimtį ir surinko duomenis apie skolininkės sutuoktinio darbovietę bei mokamas išmokas, turimą registruotą turtą, tačiau jokių duomenų apie tokio turto egzistavimą nustatyta nebuvo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad skolininkės sutuoktinis neturi jokių piniginių lėšų kredito ar mokėjimo įstaigose, o taip pat, kad mokėjimo ar kredito įstaigose esančių sąskaitų areštas nėra galimas tol, kol nėra duomenų apie tose sąskaitose esančio turto faktą bei apimtis.

13. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Be to, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

14. Disponavimo lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimų nustatymą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų lėšų reguliuoja CPK 689 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog lėšų, esančių keliose skolininko sąskaitose, areštas, nurodant lėšų arešto mastą, lygų visam dengtinos išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos dydžiui, kai banko sąskaitose faktiškai nėra jokių lėšų, nereiškia CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklės pažeidimo. Toks lėšų areštas yra proporcingas skolininko teisių ribojimas, būtinas veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nes, nesant galimybių areštuoti ir nurašyti iš sąskaitos konkrečią lėšų sumą, yra tikimybė, jog tam tikros lėšos galimai bus pervestos į kurią nors iš sąskaitų. Nežinant, į kokią konkrečiai banko sąskaitą, kokiu metu ir kokia lėšų suma gali būti pervesta, toks gautinų lėšų areštas negali būti laikomas neproporcingu ar iš esmės pertekliniu skolininko teisių ribojimu. Jei CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklė būtų aiškinama taip, kad, skolininkui turint keletą banko sąskaitų ir jose faktiškai nesant lėšų, būtų galimas tik vienos kurios nors banko sąskaitos lėšų areštas, neviršijant turto arešto masto, būtų neįmanoma užtikrinti išieškotojo interesų, nes, areštavus gautinas lėšas vienoje banko sąskaitoje, tačiau atsiradus lėšų kitoje – neareštuotoje sąskaitoje, jų negalima būtų nurašyti ir taip patenkinti išieškotojo interesus. Be to, tai sudarytų sąlygas piktnaudžiauti skolininkui ir išvengti apribojimų padarinių, jam organizuojant pinigų judėjimą būtent ne per areštuotą banko sąskaitą/as.

15. Papildomai pažymėtina ir tai, kad CPK 667 straipsnis nustato skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarką. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad asmens disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje negali būti apribotas vien tuo pagrindu, jog nėra duomenų apie asmens gaunamas pajamas ar registruotą turtą. Šiuo atveju pajamų ar registruotino turto nebuvimas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad asmuo ir ateityje negaus jokių įplaukų į sąskaitas, jam nebus grąžinta skola (jei tokia buvo suteikta), jis nepaveldės turto ar niekada legaliai neįsidarbins ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, jog skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkės sutuoktinio kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančiose sąskaitose nėra jokių lėšų ir jų neabejotinai neatsiras ateityje.

17. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, o taip pat įvertindamas CPK 689 straipsnyje nustatytus reikalavimus bei procedūrą, kuri įtvirtina antstolio veiksmų eigą bei apimtį apribojant skolininko disponavimą piniginėmis lėšomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti tinkamą tiek išieškotojo, tiek skolininko procesines teises užtikrinančių vykdymo veiksmų atlikimą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria antstolė netenkino pakartotinio prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės M. K. (buvusi K.) sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir įpareigoti antstolį spręsti šį klausimą iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės V. Ž. 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria antstolė netenkino pakartotinio prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės M. K. (buvusi K.) sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir įpareigoti antstolį šį klausimą spręsti iš naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas