- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1N-145-148/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Algis Petrulis
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo advokato Algio Petrulio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. V. gynėjo advokato prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-557/2013 R. V. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 199² str. 1 d. 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir 150 MGL (19500 litų) dydžio baudą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu R. V. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo bei ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
N. R. V. gynėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas pritaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo prašymą, nutartyje nurodęs, kad nuteistasis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nesigaili nusikaltęs, teismui nebuvo nuoširdus, meluodamas ir išsisukinėdamas bandė išvengti atsakomybės. Tokia nuteistojo pozicija savo ruožtu patvirtina ir išlikusius jo ryšius su kitais iki šiol nenustatytais organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kuriuos jis, kaip ir kiti nuteistieji šioje byloje, proceso metu atsisakė įvardinti. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina labai didelę tikimybę ir riziką, kad praėjus daugiau kaip 4 metams po nusikaltimų padarymo savo elgesį iki šiol nekritiškai tebevertinantis ir kaltę tebeneigiantis nuteistasis, tebeturintis ryšių su iki šiol neišaiškintais organizuotos grupės padarytų nusikaltimų bendrininkais, atidėjus jam bausmės vykdymą gali toliau tęsti nusikalstamą veiklą.
Šalies argumentai
N. R. V. gynėjas advokatas Algis Petrulis skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir atidėti R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skunde gynėjas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui 2015 m. birželio 4 d. buvo pateikta Alytaus pataisos namų R. V. charakteristika. Teismas šį dokumentą grąžino, nes nustatė, kad buvo pateiktas pavėluotai. Formalioji aplinkybių pusė leidžia tokius dokumentus ignoruoti ir jų nevertinti, tačiau gynėjas pažymi, jog nuteistasis R. V. bausmę atlieka pataisos namuose, dėl informacijos apribojimo R. V. iš pradžių charakteristiką siuntė gynėjui, o ją gavęs gynėjas persiuntė į Klaipėdos apygardos teismą. Dėl šių priežasčių šį dokumentą Klaipėdos apygardos teismas gavo dviem dienomis pavėluotai. Charakteristikoje pateikti duomenys iš esmės paneigia Klaipėdos apygardos teismo pateiktus samprotavimus.
Bylą nagrinėjant iš esmės Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikta nuteistojo R. V. asmenybę charakterizuojantys, jo šeiminę, socialinę ir dorovinę padėtį liudijantys dokumentai, kurie patvirtino aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismui priimant sprendimą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus A. V. charakteristika apie R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. charakteristika apie R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. J. charakteristika apie R. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma apie R. V. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, santuokos liudijimas, R. V. sūnaus M. V. gimimo liudijimas. Gynėjas atkreipia dėmeį į tai, kad R. V. charakterizuojantys duomenys nėra susiję su kelių mėnesių laikotarpiu, o apima gana ilgą gyvenimo laikotarpį.
Klaipėdos apygardos teismas nepateikė jokių su tokiu aplinkybių konstatavimu susijusių objektyvių duomenų: kokiu būdu ir kokiais dokumentais teismas nustatė, kad nuteistasis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltęs. Alytaus pataisos namų pateikta charakteristika tai paneigia.
Klaipėdos apygardos teismo konstatuota aplinkybė, kad R. V. „teismui nebuvo nuoširdus, meluodamas ir išsisukinėdamas bandė išvengti atsakomybės“ jokiais argumentais neparemtas subjektyvus manymas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, Klaipėdos apygardos teismo neigiamas R. V. pozicijos vertinimas, kad jis išdrįso savo poziciją ginti aukštesnės instancijos teismuose nesuprantamas - tokią teisę nuteistajam suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija. J. R. V. šia teise nebūtų pasinaudojęs, tai pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo patenkintas Klaipėdos teritorinės muitinės pareikštas civilinis ieškinys, nuteistasis būtų įpareigotas du kartus atlyginti tą pačią žalą - LAT panaikino Klaipėdos apygardos teismo dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir jį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Gynėjo manymu neaiški sąsaja yra su R. V. užimta pozicija teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo teise pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe skųsti žemesnės instancijos teismų sprendimus aukštesnės instancijos teismams su kaltinimais, neva tai „patvirtina išlikusius jo ryšius su kitais iki šiol nenustatytais organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kuriuos R. V., kaip ir kiti nuteistieji šioje byloje, proceso metu atsisakė įvardinti“. Byloje nėra duomenų, kad R. V. atsisakė įvardinti nenustatytus organizuotos grupės narius.
Gynėjas taip pat nurodo, kad teismai jau kartą yra konstatavę, jog nėra pagrindo manyti, kad R. V. darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys tyrimui ar slėpsis nuo teismo, kai buvo sprendžiamas griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymo klausimas. R. V. buvo paleistas iš suėmimo, teismui įvertinus jo asmenybę, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes.
Jis per ketverius metus nuo nusikaltimo padarymo ir paleidimo iš suėmimo iki šiol nepadarė jokių nusikalstamų veikų, vykdė visus teismo ir teisėsaugos institucijų įpareigojimus, laikėsi įstatymų.
Gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad esami socialiniai ryšiai nepadėjo R. V. susilaikyti nuo nusikaltimo padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimą apžvalgoje asmens turimus socialinius ryšius akcentuoja kaip vertybę, kurią bausmės vykdymo atidėjimu siekiama išsaugoti.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. R. V. gynėjo advokato Algio Petrulio skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Nepriklausomai nuo to, kad baudžiamoji byla šiuo metu yra grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, tai netrukdo nagrinėti nuteistojo R. V. gynėjo skundo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
R. V. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje padarymą. Galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo R. V. klausimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad jis anksčiau neteistas, turi šeimą, būdamas laisvėje dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vis dėlto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. V. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tokią išvadą padarė įvertinęs tai, jog jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas organizuotoje grupėje, buvo aktyvus bendrininkų padarytų nusikaltimų vykdytojas, bendrininkų pagrobto turto vertė, taip pat akcizinių prekių, kuriomis neteisėtai disponavo bendrininkai, vertė keliasdešimt kartų viršija įstatymo numatytą minimalią veikų kvalifikavimui reikšmingą 250 MGL ribą. R. V. savo elgesio nevertino kritiškai, nesigailėjo nusikaltęs, teismui nebuvo nuoširdus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pateikta Alytaus pataisos namų charakteristika paneigia šiuos teismo argumentus. Iš tiesų, kaip matyti iš prie skundo pridėtos Alytaus pataisos namų R. V. charakteristikos, joje nurodyta, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta ir gailisi. Tačiau BK 75 straipsnio taikymui esminės reikšmės turi tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino visos proceso ir visų instancijų teismuose, ir tik jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis (išskyrus dalį dėl civilinio ieškinio), kuriuo nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, būdamas pataisos namuose, jis nurodo, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Ši nurodyta aplinkybė, priešingai nei skunde nurodo gynėjas, nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų argumentų, kad nuteistasis, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus ir neišreiškė gailesčio dėl nusikalstamų veikų padarymo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, R. V. savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 3 dalies nepripažino, o dėl BK 199² straipsnio 2 dalies davė parodymus, neatitinkančius teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu nuoširdaus galėjimosi neišreiškė, o davė klaidinančius parodymus, o tai rodo, jog jis kritiškai savo elgesio nevertina.
Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja R. V. socialinius ryšius, nurodo, kad neigiamas pasekmes patiria jo mažamečiai vaikai bei senyvo amžiaus tėvai, kuriems reikia paramos. Aplinkybės, kad jis turi šeimą yra svarbios, ir jos buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau jos turi būti vertinamos visų reikšmingų aplinkybių kontekste ir vienos pačios nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo nutartį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje, vien tik nusikalstamas veikas padariusių asmenų aplinkoje, nuteistajam taip pat daro žalingą poveikį. Pažymėtina, kad R. V. yra nuteistas už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko ir kyla įstatyme numatytos pasekmės, susijusios su tam tikrų jo teisių bei laisvių suvaržymu.
Gynėjo skundo argumentai, kad R. V. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nepagrįsti. Pirmiausia, R. V. nuteistas už dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, o ne už vieno nusikaltimo, be to, veikė organizuotoje grupėje, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, o šios aplinkybės rodo ne atsitiktinį nusikalstamų veikų pobūdį, o priešingai - planuotus, sistemingus veiksmus.
Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, jog teismai jau yra konstatavę, kad nėra pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys tyrimui ar slėpsis nuo teismo ir paleido jį iš suėmimo. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė ir bausmė yra skirtingi institutai, be kita ko, turintys ir skirtingus tikslus bei paskirtį, todėl toks gynėjo argumentas yra nepagrįstas ir nedaro skundžiamos nutarties neteisėta. Tuo tarpu skundo teiginiai apie tai, kad R. V. veikos buvo įvertintos nuosprendžiu, todėl antrą kartą bloginti jo padėtį tais pačiais pagrindais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, apskritai nėra suprantami. Teismas svarsto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ir visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes vertina tuo aspektu, o tai, kad skundžiama nutartimi teismas gynėjo prašymą atidėti bausmės vykdymą nuteistajam atmetė, negalima laikyti nuteistojo teisinės padėties bloginimu, taikyti ar netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo prerogatyva.
Taigi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog R. V. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. V. gynėjo advokato Algio Petrulio skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.