- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- e2-680-820/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26677-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Atsakovas
- B. R.
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio, uždarajai akcinei bendrovei „Antakalnio būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos vadovui L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei B. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Antakalnio būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrija, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):Priteisti iš atsakovo 1 277,21 EUR išmokėtą draudimo išmoką.Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 29 d. iš buto, priklausančio atsakovei buvo aplietas ir apgadintas žemiau esantis butas. Apgadintos patalpos buvo apdraustos pas ieškovą ir ieškovas sumokėjo draudimo išmoką – 1 277,21 EUR. Atsakovė yra atsakinga kaip buto savininkė nepriklausomai nuo kaltės. Pas atsakovę trūko šalto vandens privedimas, todėl atsakovė atsakinga už atsiradusią žalą, kuri priteistina iš atsakovės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog vandens privedimo žarnelė trūko ne dėl atsakovės, bet dėl kitų asmenų, kurie ją tokią pastatė kaltės. Ne atsakovė įrengė žarnelę, todėl atsakovė nėra atsakinga. Be to, UAB „Grinda“ neteisingai nurodo, jog trūko žarnelė po skaitiklio, nes faktiškai trūko iki skaitiklio. Atsakovė nurodė, jog keičiant žarnelę buvo pažeista technologija ir pakeista netinkama žarnelė dėl nekvalifikuotų asmenų darbo už kuriuos atsakovė neatsakinga.
Tretysis asmuo AB „Vilniaus vandenys atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti.Nurodė, jog ginčo įvykis įvyko už trečiojo asmens atsakomybės ribų, kurios baigiasi prie namo įvado, todėl tretysis asmuo nėra atsakingas už padarytą žalą. Tretysis asmuo UAB „Antakalnio būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog teikti administravimo paslaugas pradėjo po ginčo įvykio, todėl jo darbuotojai nekeitė ir negalėjo keisti šlangelės, kuri trūko. Tretysis asmuo Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčo įvykis įvyko už uždaromojo ventilio, t. y. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje inžinerinės sistemos dalyje, todėl bendrija nėra atsakinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.O. L. buvo apsidraudusi Gyventojų turto draudimu (1 t., p. 9).O. L. 2012 m. rugpjūčio 30 d. pranešė apie įvykį nurodydama, jog virš jos esančiame atsakovės bute trūko šalto vandens vamzdelis ir įvyko vandens išsiliejimas, kuris padarė žalą žemiau esančiam jos butui (1 t., p. 10). Ieškovo atstovai atliko sugadinto turto apžiūrą ir surašė Turto apžiūros protokolą, iš kurio matyti, jog sugadintos sienos ir lubos ir jas reikės dažyti (1 t., p-. 11). Atliktinų darbų kaina buvo paskaičiuota pagal sąmatą ir pateikta sąskaita (1 t., p. 12-13). Pagal šiuos duomenis ieškovas išmokėjo 4 409,95 LTL arba 1277,21 EUR draudimo išmoką (1 t., p. 16-17). UAB „Grinda“, kurios darbuotojai nuvykę į įvykio vietą, nustatė, jog trūko (duomenys neskelbtini) buto šalto vandens privedimo žarnelė (1 t., p. 19). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butas priklauso atsakovei B. R. (1 t., p. 20). Iš foto nuotraukų matyti, jog buvo padaryta žala dėl vandens išsiliejimo atsakovei priklausiančiame bute (1 t., p. 25-32). Ginčo, jog žala padaryta dėl vandens žarnelės trūkimo atsakovės bute – nėra.Atsakovė pateikė draudimo sutartį (1 t., p. 76) tvirtindama, jog yra apsidraudusi. Tačiau iš šios sutarties matyti, jog draudimo sutarties terminas yra 2015 m. spalio 22 d. – 2016 m. spalio 21 d. Įvykis, dėl kurio ieškovas prašo atlyginti žalą, įvyko 2012 m. rugpjūčio 29 d., todėl pateikta atsakovės draudimo sutartis neapima laikotarpio, kuriuo ieškovas reikalauja žalos atlyginimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog žala padaryta trūkus žarnelei atsakovės bute, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp saugaus naudojimosi nuosavybės teise pareigos ir padarytos žalos. Esminis ginčas byloje kyla dėl asmens, atsakingo už padarytą žalą. Atsakovės teigimu, ji nėra atsakinga, nes ne ji įrengė žarnelę, kuri trūko. Atsakovės teigimu, tai galėjo padaryti UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, arba namo administratorius, arba namo bendrija. Be to, trūkis yra force major aplinkybė.Pagal UAB “Vilniaus vandenys“ duomenis, UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybės ribos baigiasi ant namo įvado (1 t., p. 150 – 151), todėl UAB „Vilniaus vandenys“ nėra atsakingi dėl trūkusios žarnelės. Namo administratorius UAB „Antakalnio būstas“ atsakovės namą pradėjo administruoti nuo 2013 m. gegužės 24 d. (1 t., p. 180-185), todėl akivaizdu, jog negali būti atsakingas dėl įvykių, įvykusių iki šios datos, įskaitant ir ginčo įvykį, įvykusį 2012 m. rugpjūčio 29 d. Iš pateiktos foto nuotraukos (1 t., p. 78) matyti, jog žarnelė trūko už įvadinio čiaupo iki skaitiklio. Nuo įvadinio ventilio prasideda buto savininko atsakomybės ribos, todėl namo bendrija nėra atsakinga dėl žalos, atsiradusios ne dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto sugedimo. Šiuo atveju, žala padaryta dėl atsakovės atsakomybės ribose esančios žarnelės trūkimo. Atsakovė teigia, jog ne ji pati, bet kiti asmenys keitė jai žarnelę, kuri trūko. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekvienas asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Šiuo atveju, atsakovė turėjo įrodyti asmenis, kurie keitė jos žarnelę iki trūkimo, tuomet ji galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų ir būtų galima spręsti klausimą dėl kitų asmenų atsakomybės. Tačiau atsakovė nenurodė jokių konkrečių asmenų, kurie keitė jos žarnelę. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą statinių ar kitokių konstrukcijų gedimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimo jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė, kaip buto savininkė, turi teisę leisti arba neleisti atlikti veiksmus su jos nuosavybe kitiems asmenims, tačiau savininkas lieka atsakingas dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovė, kaip savininkė, yra atsakinga dėl padarytos žalos, nes trūko jos bute buvusi ir jai priklausanti žarnelė. Byloje nėra nustatyta, jog trūkimas atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lokali sąmata ir darbų atlikimo sąskaita patvirtina, jog buvo padaryta žalos už 4 409,95 LTL arba 1 277,21 EUR (1 t., p. 12-13). Ieškovas, kaip draudikas, išmokėjo šią sumą žalą patyrusiam asmeniui (1 t., p. 15-17), todėl įgijo reikalavimo teisę reikalauti šios sumos iš atsakovės (CK 6.1015 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 1 277,95 EUR žalos atlyginimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas sumokėjo 29 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 24) ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.Tretysis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrija pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos išrašytą sąskaitą (2 t., p. 154). Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Nagrinėjamu atveju rašytinius paaiškinimus trečiajam asmeniui parengė Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga. Procesinių dokumentų rengimas yra viena iš atstovavimo formų. Trečiojo asmens reikalavimas, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismas patyrė 2,74 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ (į. k. (duomenys neskelbtini) veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (į. k. 300633222) iš atsakovės B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 277,21 EUR (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis euro ir 21 euro centą) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 277,21 EUR (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt septyni euro ir 21 euro centas) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015 m. rugpjūčio 05 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29 EUR (dvidešimt devynis euro) bylinėjimosi išlaidų
Atmesti trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.