Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-645-821/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-08
Bylos Nr.: I3-645-821/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02089-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: J. A.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai

Administracinė byla Nr. I3-645-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02089-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8., (S) 20.2.3.;55.2

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, atsakovo įpareigojimo ir žalos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu ir jo patikslinimu (I t. b.l. 1-5,56-57) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019-05-07 raštą Nr. 1SS-869-(7.5.) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2019-04-16 skundą (2019-04-15 prašymas Tarnyboje gautas 2019-04-18); 2) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2019-04-15 siekdamas tinkamai disponuoti jam priklausančiu turtu – žemės sklypu, kreipėsi į Tarnybą, prašydamas sudaryti komisiją įvertinti situacijai vietoje siekiant nustatyta, kad jo žemės sklype ir kituose besiribojančiuose žemė sklypuose nėra 4 metrų valstybės prižiūrimo kelio ir jam priklausantis žemės sklypas niekada nebuvo padidintas. Gavęs Tarnybos 2019-05-07 raštą buvo informuotas, kad priimtas sprendimas palikti skundą nenagrinėtu, kadangi sudaryti komisiją dėl kelio nebuvimo fakto nustatymo, nėra tikslinga. Su šiuo atsakovo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir pažymi, jog atsakovo darbuotojai išgalvotais motyvais, nesivadovaudami galiojančiais teisės aktais, nesiremdami faktinėmis aplinkybėmis ir klastodami dokumentus, grubiai pažeidinėja jo teises, o Tarnybos sprendimai riboja jo teises.

Pareiškėjas taip pat paaiškina, jog 1999-04-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.33-9999, jam buvo atkurta nuosavybė į seneliui V. A. priklausiusį 7,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Alytaus raj. Savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, jog pareiškėjas negali pilnai disponuoti žemes sklypu, t.y. įregistruoti sklypo su jam pastatytais ūkiniu ir gyvenamuoju pastatais, nes Tarnyba nepagrįstai atsisako tvirtinti atliktų kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų bylą pateiktus NŽT Alytaus skyriui, 2013-02-28 ir 2013-12-20 aktais išgalvotais motyvais atsisakyta tvirtinti atliktus kadastrinius matavimus. Pareiškėjas pažymi, kad iki 2017 m. daugybę kartų kreipėsi į Alytaus NŽT prašydamas patvirtinti kadastrinius matavimus. Pridedamuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad 7,65 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priklauso J. A. ir joks kelias per sklypą neina, jokie kelio servitutai nenustatyti. Pateiktuose dokumentuose ties jo pavarde esantys parašai suklastoti, įrašai padaryti skirtingu laiku

Kadangi Tarnybos darbuotojai neteisėtai taikė Žemės įstatymo nuostatas reglamentuojančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias disponavimą asmeniniu turtu, bei klastodami nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, melagingai teigdami, kad per jo sklypą eina savivaldybės prižiūrimas kelias, toliau trukdo įgyvendinti pareiškėjo teisėtus interesus susijusius su disponavimu jam priklausančiu turtu, kreipiasi dėl pažeistų teisių gynimo. Tarnyba trukdydama įgyvendinti teisėtus interesus ir blokuodama kadastrinių matavimų bylos tvirtinimą padarė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro 500 Eur. Neturtinę žalą sudaro 3000 Eur, todėl pagal Žemės įstatymo 44 str. 3 d. kreipiasi dėl žalos atlyginimo.

Patikslindamas skundą pareiškėjas nurodė, jog prašo panaikinti Tarnybos 2019-05-07 raštą ir įpareigoti išnagrinėti jo 2019-04-18 skundą. Taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovai Tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti, taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo (I t. b.l. 71-76, II t. 83).

Atsiliepime nurodoma, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą.

Tarnyba nuosekliai laikėsi pozicijos, kad į klausimus dėl žemės sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kertančio bendro naudojimo kelio, kurio plotas nebuvo ir nėra įskaičiuotas į bendrą minėto žemės sklypo plotą, ir dėl privažiavimo kelio iki žemės sklypo (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini)) yra atsakiusi 2013-04-10 raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013-11-05 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014-02-27 raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014-04-08 raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016-06-15 raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017-06-13 raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019-03-18 raštu Nr. 1SS-537-(7.5), 2019-05-07 Nr. 1SS-869-(7.5), 2019-05-13 raštu Nr. 1SS-900-(7.5). Šiuose raštuose pareiškėjas buvo informuotas, jog gali skųsti Tarnybos poziciją.

Tarnybos Alytaus skyrius 2015-07-08 2GS-95-(14.2.45), 2016-01-11 raštu Nr.2SD-119-(14.2.104.), 2017-07-28 raštu Nr.1SD-3916-(14.2.104) taip pat paaiškino pareiškėjui, kad jis gali ginčyti atsisakymą suderinti kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjas pripažįsta, kad žinojo apie įbraižytą kelią iš 1999-03-06 grąžinimo natūra žemės sklypo plano, kuris yra Alytaus apskrities viršininko 1999-04-17 sprendimo Nr.33-9999 sudedamoji dalis, tačiau neginčijo minėto sprendimo.

Galima konstatuoti, kad pareiškėjas prašymais ir skundais nesutiko su atsakovo atsisakymu nagrinėti jo pakartotinius prašymus ir skundus. Pareiškėjas pasirinko neskųsti jo netenkinančio Tarnybos pirminio rašto, bet teikia naujus, iš esmės analogiško pobūdžio prašymus, nenurodant naujų faktinių duomenų. Atsakovas negali pradėti antros administracinės procedūros, nes ją draudžia imperatyvios teisės normos, todėl prašymą buvo atsisakyta nagrinėti. Be to, pareiškėjas skunde teismui nepateikia jokių argumentų, kad pakartotiniame prašyme buvo išdėstyti nauji faktiniai duomenys, tačiau dėsto argumentus, jog nesutinka su keliu, kuris kerta jo žemės sklypą, ir pateikia tuos pačius dokumentus (sprendimus, paženklinimo – parodymo aktą, abrisus, Nekilnojamojo turto registro duomenys ir pan.).

Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis patyrė turtinę žalą dėl atsakovo veiksmų. Pažymi, jog Tarnyba ir skyrius informavo pareiškėją apie kelių skirstymą. Pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu į minėtą sklypą įsiterpusiu 4 metrų pločio keliu užimtas valstybinės žemės plotas buvo priskirtas neprivatizuojamai žemei pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 ir 2 dalyse išdėstytą reglamentavimą, t.y. žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių <...> užimta bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kaip įsiterpęs į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999-12-16 įsakymu Nr. 33-1257 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, planinėje dalyje bei privatizavimo dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba ir Alytaus skyrius, pareiškėją informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir Lietuvos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, sklypų kadastriniai matavimui atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų patvirtintus žemės sklypų planus, o žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniais, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliai užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Skyrius pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjas inicijuos savo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, asmuo (matininkas), atliksiantis kadastrinius matavimus, privalės vadovautis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo dokumentuose esančiais duomenimis, 1999 metais parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, bei žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniais, susijusiais su bendro naudojimo kelių tinklu ir atlikdamas žemės sklypo paženklinimą vietovėje valstybinės žemės ploto, užimto bendro naudojimo keliu negalės įtraukti į žemės sklypo ribas, o privalės minėtą valstybinės žemės plotą išskirti, t.y. pareiškėjui priklausantį žemės plotą suformuoti kaip atskirus sklypus. Skyrius padarė išvadą, kad pagal UAB „Geodėja“ parengtą situacijos brėžinį, rengti žemės sklypo kadastro duomenų bylos negalima. Pažymi, jog NŽT ir skyriaus veiksmai pagrįsti ir teisėti.

Taip pat atsakovas nesutinka, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pagal teismų formuojamą praktiką, neturtinę žalą asmuo privalo pagrįsti įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinę žalą sukėlusius atsakovo neteisėtus veiksmus ir kad tokia žala kilo.

Pareiškėjas pateikė Tarnybos Alytaus teritorinio padalinio 2013-02-28 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pažymėta, jog matininkas turi tikslinti kadastrinius matavimus dėl aukščiau aptartų argumentų ir jie nėra pašalinti. Pareiškėjas jau 2013 m. žinojo apie skyriaus nustatytus kadastrinių matavimų trūkumus bei tą pripažįsta, tačiau neginčijo skyriaus atsisakymo derinti kadastro duomenų bylą, todėl yra pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2013-02-28.

Atsiliepimas

2019-09-06 pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pabrėžia, jog nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytomis nuostatomis. Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovą prašydamas sudaryti komisiją, kad būtų išsiaiškinta, jog per žemės sklypą niekada nebuvo nutiestas savivaldybės prižiūrimas kelias, sklypo plotas nebuvo didinamas. Dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas atsisakė tenkinti prašymą. Kai kurie atsakovo pateikti priedai rodo, kad atsakovo motyvai išgalvoti. Pateikti du abrisai, iš kurių vienas suklastotas. Iš pateiktų ortofotonuotraukų matyti, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti teiginiai prasilenkia su tikrove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos 2019-05-07 rašto Nr. 1SS-869-(7.5), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2019-04-18 prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Tarnybos įpareigojimo šį prašymą išnagrinėti ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą adresuotą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, 2019-03-18 raštu Nr. 1SS-537-(7.5), (I t. b.l. 124-127) pareiškėją informavo, kad į skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (iki žemės sklypo pertvarkymo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kertančio bendro naudojimo kelio, kurio plotas nėra ir nebuvo įskaičiuotas į bendrą minėto žemės sklypo plotą Tarnyba yra pateikusi atsakymus 2013-04-10 raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013-11-05 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014-02-27 raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014-04-08 raštu Nr. 1SS-(10.5)-900 ir 2016-06-15 raštu Nr. 1SS-1918-(9.5). Taip pat pareiškėjui priminta, jog 2017-06-13 Tarnybos raštu Nr.1SS-1578-(9.5.) buvoi paaiškinta, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 22 punktas reglamentuoja, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliai užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo 2017-06-05 skunde nurodytą aplinkybę, jog minėto bendro naudojimo kelio vietoje šiuo metu jau nėra, Alytaus skyriaus vedėjas buvo įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę. 2017-07-14 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę žemės kontrolę buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-137-(14.2.78.). Patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas savavališkai užėmė (suarimo ir užsėjimo būdu) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės sklypo dalį 4 m pločio bendro naudojimo kelią Tarnybos Alytaus skyrius 2017-08-28 priėmė nutarimą Nr.NZTANH-115062578-17 dėl administracinio nusižengimo ir pareiškėją nubaudė 400 Eur bauda padarytą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 110 str. 1 d. Kauno apygardos teismas 2018-02-27 neskundžiama nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-89-530/2018 paliko nepakeistu NŽT nutarimą.

Pareiškėjas 2019-04-15 prašymu (Tarnyboje gautu 2019-04-18, reg. Nr.1GS-598) kreipėsi į Tarnybą nurodydamas, jog nesutinka su 2019-03-18 rašte Nr. 1SS-537-(7.5) dėstomomis nuostatomis, pažymėdamas, jog Tarnyba toleravo neteisėtus NŽT Alytaus skyriaus veiksmus, nesirėmė jo pateikiamais dokumentais, o vadovavosi NŽT Alytaus skyriaus darbuotojų suklastotais dokumentais, kuriuose dėstomos iškreiptos tikrovės neatitinkančios nuostatos. Siūlė atkreipti dėmesį į su prašymu pateikiamus dokumentus (Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-04-27 sprendimą Nr.33-9999 dėl nuosavybės teisių į 7,65 ha žemės sklypą, atkūrimą, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2000-05-24 pažymėjimus, kuriuose nurodyta, jog žemės sklype jokių servitutų nėra, 2013-04-22 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 1999-03-06 Žemės naudojimo plotų eksplikaciją, 1999-03-03 abrisą, Alytaus savivaldybės administracijos 2015-06-12 raštą Nr.(3.7)K26-1518. Pareiškėjas prašė sudaryti komisiją, kuri objektyviai įvertintų situaciją vietoje, nustatant faktą, kad jo žemės sklype ir gretimuose sklypuose nėra ir niekada nebuvo savivaldybės prižiūrimo 4 metrų pločio kelio ir niekada nebuvo padidintas jam priklausantis žemės sklypas (I t. b.l. 81-82, 83-96).

Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pridedamą informaciją, 2019-05-07 raštu (I t b.l. 79-80) nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniais Tarnybos raštais skundą palieka nenagrinėtą. Minėtame rašte Tarnyba paaiškino, kad prašyme keliamus klausimus dėl bendro naudojimo kelio, esančio žemės sklype (iki žemės sklypo pertvarkymo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dokumentus pareiškėjas pateikė kartu su prašymu, ir žemės sklypo ploto yra išnagrinėjusi ir atsakymus pateikusi 2013-04-10 raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013-11-05 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014-02-27 raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014-04-08 raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016-06-15 raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017-06-13 raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019-03-18 raštu Nr. 1SS-537-(7.5), todėl pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 5 d. 4 p. skundas nenagrinėjamas. Taip pat rašte pažymima, jog prašyme išdėstyti klausimai jau ne kartą nagrinėti Tarnyboje, pateikti atsakymai, kurių pareiškėjas neginčijo, todėl, Tarnybos nuomone, sudaryti komisiją siekiant nustatyti šios dienos faktą dėl kelio nebuvimo nėra tikslinga, nes NŽT Alytaus skyrius, vykdydamas NŽT pavedimą, 2017-04-17 atliko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinimo dieną nustatė, kad pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį, t.y. padarė administracinį teisės nusižengimą, už kurį 2017-08-28 nutarimu nubaustas paskiriant baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šį raštą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jo 2019-04-16 prašymą. Nesutikdamas su raštu pareiškėjas nurodo, kad į atsakovą kreipėsi prašydamas sudaryti komisiją, kuri įvertintų situaciją vietoje ir būtų nustatyta, kad jo žemės sklype ir kituose besiribojančiuose žemė sklypuose nėra 4 metrų valstybės prižiūrimo kelio ir jam priklausantis žemės sklypas niekada nebuvo padidintas, NŽT nesirėmė jo pateikiamais dokumentais, galiojančiais teisės aktais ir riboja jo teises. Tarnyba nepagrįstai atsisako tvirtinti atliktų kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų bylą pateiktus NŽT Alytaus skyriui, 2013-02-28 ir 2013-12-20 aktais išgalvotais motyvais atsisakyta tvirtinti atliktus kadastrinius matavimus.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos rašto, kuriuo nuspręsta, jog į pareiškėjo 2019-04-16 prašyme keliamus klausimus dėl bendro naudojimo kelio ir prie prašymo pridedamus dokumentus Tarnyba yra išnagrinėjusi ir atsakymus jau yra teikusi ankstesniuose pareiškėjui teiktuose administraciniuose aktuose, kurių pareiškėjas neginčijo. Taip pat nurodyta, jog sudaryti Komisiją, siekiant nustatyti faktą, jog kelio sklype nėra, netikslinga, nes 2017-07-14 atlikus žemės sklypo valstybinę kontrolę buvo nustatyta, kad pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019-04-15 prašymą imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo (komisijos sudarymo), kadangi aplinkybės dėl bendro naudojimo kelio, esančio žemės sklype, ir pateikiami dokumentai, jau buvo išnagrinėti ir nepakito. Taigi, šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė, ar pareiškėjo prašymas pagrįstai laikytas pakartotiniu prašymu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme, taip pat tai, ar pareiškėjo keliamas klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais Tarnybos raštais.

VAĮ 14 str. 5 d. 4 p. nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VAĮ 14 str. 5 d. nuostatas, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš VAĮ 14 str. 5 d. normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 14 str. 5 d. 4 p. taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Teisėjų kolegija, išsamiai bei visapusiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išanalizavusi skundų, prašymų ir atsakymų į juos turinį, daro išvadą, kad ginčijamame Tarnybos rašte padaryta išvada, kad į pareiškėjo keliamus klausimus dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio įsiterpusio kelio buvo atsakyta ankstesniais Tarnybos raštais (2013-04-10 raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013-11-05 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014-02-27 raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014-04-08 raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016-06-15 raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017-06-13 raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019-03-18 raštu Nr. 1SS-537-(7.5), taip pat ir NŽT Alytaus skyriaus raštais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos 2013-09-06 NŽT Alytaus skyriaus raštu (I t. b.l. 106-107) pareiškėjui paaiškina, kad iš sklypo ploto išimtas įsiterpusios kontūro plotas 0,13 ha bendro naudojimo 4 m pločio kelias, o 2000 m. pareiškėjo prašymu kelio vieta sklype pakeista, kadangi kirto planuojamą sodybos vietą. 2014-04-08 raštu Nr. 1SS-(10.5)-900 (I t. b.l. 116- 117) paaiškinta, kad atsakymai dėl kelio pateikti ankstesniais raštais (2013-04-10 raštu ir 2013-11-05 raštu). 2016-02-29 NŽT Alytaus skyriaus raštu (I t. b.l. 110-11) pareiškėjui paaiškina dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534, 22 punkto taikymo, į kurį nebuvo atsižvelgta rengiant pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat paaiškinta, kad apie kadastro duomenų bylos tikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2013-09-06 NŽT Alytaus skyriaus raštu, 2015-07-08 raštu ir 2016-01-11 raštu.

Tarnybos 2017-06-13 raštu (I t. b.l. 157-158) atsakovas paaiškino, jog į pareiškėjo keliamą klausimą dėl žemės sklypą kertančio bendro naudojimo kelio, kurio plotas nėra ir nebuvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, ir dėl privažiavimo kelio iki žemės sklypo NŽT atsakymus yra pateikusi 2013-04-10, 2013-11-05, 2014-02-27, 2014-04-08 ir 2016-06-15 raštu. Taip pat minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta bendro naudojimo kelias ir kad privatizuoti bendro naudojimo kelią, kertantį jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra galimybės, kadangi tai pažeistų teisės aktų nuostatas. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo 2017-06-05 skunde nurodytą aplinkybę, jog minėto bendro naudojimo kelio vietoje šiuo metu jau nėra, Alytaus skyriaus vedėjas bus įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu taip pat būtų patikrinta pirmiau minėta aplinkybė dėl bendro naudojimo kelio.

Kaip matyti iš byloje esančio patikrinimo akto 2017-07-14 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, naudojimo valstybinę žemės kontrolę ir patikrinus aplinkybes, susijusias su galimu bendro naudojimo kelio užėmimu, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-137-(14.2.78.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės, t.y. nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) įsiterpusio bendro naudojimo kelio dalis 2017 m. liepos 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2ŽN-137-(14.2.78.) pažymėta A1-C yra suarta, auga grūdinė kultūra, pravažiavimui galimybių nėra (I t. b.l. 145-147).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Tarnyba pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ir pareiškėjui buvo atsakyta 2013-04-10 raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013-11-05 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014-02-27 raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014-04-08 raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016-06-15 raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017-06-13 raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019-03-18 raštu Nr. 1SS-537-(7.5). Taip pat paminėtina, jog ginčijamame rašte Tarnyba nurodė ne visus raštus, o į pareiškėjo keliamus klausimus dėl kelio žemės sklype atsakymus teikė ne tik Tarnyba, bet ir NŽT Alytaus skyrius.

Be to, žemės sklype esančio kelio buvimo faktas buvo patikrintas ir teisme. Nustačius, kad pareiškėjas savavališkai užėmė (suarė ir užsėjo) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės sklypo dalį (4 m pločio bendro naudojimo kelią) Tarnybos Alytaus skyrius 2017-08-28 priėmė nutarimą Nr.NZTANH-115062578-17 dėl administracinio nusižengimo ir pareiškėją nubaudė 400 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 110 str. 1 d. Kauno apygardos teismas 2018-02-27 neskundžiama nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-89-530/2018 paliko nepakeistu NŽT nutarimą. Minėtoje teismo nutartyje (6.3 nutarties punktas) konstatuota, kad „ iš 1999 m. kovo 3 d. abriso matyti, kad jame yra nubraižytas J. A. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7.65 ha), o per sklypo teritorija punktyrine linija pažymėtas bendro naudojimo kelias. Šiame dokumente pasirašė ir pats J. A. (b. l. 44). Atsižvelgiant į J. A. 2000 m. kovo 27 d. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą, VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas 2000 m. balandžio 10 d. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projektą M: 10000 (toliau - padalijimo projektas). Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 33-461 patvirtino minėtą padalijimo projektą pagal kurį žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. .(duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į du žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 7,40 ha) ir Nr. 292-1 (žemės sklypo plotas 0,25 ha). Padalijimo projekto metu taip pat buvo patikslinta ir 4 m pločio kelio, kertančio žemės sklypą, vieta. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projekte 1:10000 savininkas J. A. pasirašė, taip neprieštaraudamas su patikslinta bendrojo naudojimo kelio vieta“. Taip pat teismas nurodė (6.4 nutarties punktas), jog „tai, kad 7,65 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiterpęs 0,13 ha ploto 4 m pločio bendro naudojimo kelias, patvirtina ir Alytaus apskrities Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 ištrauka (šioje schemoje kelio Nr. AL0439, danga Z-G)“. Teismas taip pat pažymėjo, jog „apie tai, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria 4 m pločio kelias, kurio plotas neskaičiuotas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, J. A. buvo išsamiai paaiškinta NŽT 2013 m. balandžio 10 d. atsakyme Nr. lSS-(10.5)-748 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, NŽT 2013 m. lapkričio 5 d. atsakyme Nr. lSS-(10.5)-2348 „Dėl skundo nagrinėjimo“, NŽT 2014 m. vasario 27 d. atsakyme Nr. 1SS- (10.5)-526 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 73 – 93). Nei vieno iš šių raštų J. A. neskundė, taip sutikdamas su juose pateikta informacija“ (6.5 nutarties punktas).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba 2019-05-07 rašte iš tiesų yra pagrįstai nurodžiusi, jog į pareiškėjo keliamus klausimus dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio ir sklypą skiriančio 4 m pločio kelio, kurio plotas neskaičiuotas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta tiek Tarnybos, tiek NŽT Alytaus skyriaus raštais. Šių Tarnybos ir skyriaus sprendimų ir raštų teismui pareiškėjas neskundė. Be to, vykdant žemės sklypo naudojimo valstybinę žemės kontrolę buvo patikrintos aplinkybės, susijusios su galimu bendro naudojimo kelio užėmimu, ir pareiškėjas už administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 110 str. 1 d, nubaustas bauda. Nutarimo dėl baudos skyrimo teisėtumas buvo patikrintas teisme. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog Tarnyba pagrįstai atsisakė imtis veiksmų dėl valstybinės žemės kontrolės sudarant komisiją, nurodydama, jog aplinkybės dėl kurių pareiškėjas kreipėsi ir prašo ją sudaryti nepakito, o pareiškėjo prašymą iš naujo vertinti pateikiamus dokumentus pagrįstai laikė pakartotiniu.

Vadovaujantis VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., viešojo administravimo subjektas, kuris jau yra priėmęs administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu, gavęs naujų faktinių duomenų, turėtų svarstyti, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pateikti nauji faktiniai duomenys, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą (LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-5177-602/2018).

Iš Tarnybos pareiškėjui pateikto ir šioje administracinėje byloje skundžiamo atsakymo matyti, kad Tarnyba vertino pareiškėjo prašymą sudaryti komisiją, tačiau atsižvelgdama į tai, kad naujų duomenų nebuvo pareikta, nusprendė, jog komisijos sudarymas nėra tikslingas.

Tarnybos 2019-05-07 raštas Nr. 1SS-869-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2019-04-18 prašymą.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovo jo patirtą 500 Eur turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalą. Žalos atlyginimą pareiškėjas sieja su, jo teigimu, Tarnybos darbuotojų neteisėtais veiksmais, pažymėdamas, jog negali pilnai disponuoti žemes sklypu, t.y. įregistruoti sklypo su jam pastatytais ūkiniu ir gyvenamuoju pastatais, nes Tarnyba nepagrįstai atsisako tvirtinti atliktų kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų bylą pateiktus NŽT Alytaus skyriui, 2013-02-28 ir 2013-12-20 aktais išgalvotais motyvais atsisakyta tvirtinti atliktus kadastrinius matavimus. Pažymi, jog iki 2017 m. daugybę kartų kreipėsi į Tarnybą prašydamas patvirtinti kadastrinius matavimus, pateikdamas dokumentus, jog joks kelias per žemės sklypą neina, servitutai nenustatyti. Tarnyba trukdydama įgyvendinti teisėtus interesus ir blokuodama kadastrinių matavimų bylos tvirtinimą padarė turtinę ir neturtinę žalą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybę atstovaujanti Tarnyba, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas jau 2013 m. žinojo apie skyriaus nustatytus kadastrinių matavimų trūkumus bei tą pripažįsta, tačiau neginčijo skyriaus atsisakymo derinti kadastro duomenų bylą, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2013-02-28. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas pateikė Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus 2013-02-28 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.02KAM-14393 (I t. b.l.9) ir 2013-12-20 pakartotinį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.02KAM-109257 (I t. b.l. 8), kuriuose pažymėta, jog byloje neteisingai nustatyta žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ir matininkui nurodyta tikslinti matavimus. Šių tikrinimo aktų pareiškėjas neskundė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog būtų parengęs kitas kadastro bylas, kurias Tarnyba būtų atsisakiusi tvirtinti. Taigi nuo 2013-02-28 pakartotinio kadastro duomenų tikrinimo akto perengimo pareiškėjui buvo žinoma, apie, jo teigimu, nepagrįstą atsisakymą derinti atliktų kadastrinių matavimų bylą, o tuo pačiu ir apie pažeidžiamas teises. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog NŽT Alytaus skyriaus 2013-09-06 rašte Nr.2502-()14.2104)-201 dėl kelio yra melagingos, tačiau šio rašto pareiškėjas taip pat neskundė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2019-07-16 (I t, b.l. 67), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog žalą patyrė negalėdamas įgyvendinti savo interesų susijusių su kadastrinių matavimų bylos tvirtinimu, todėl atsisakius tvirtinti kadastrinių matavimų bylą suvokė ar turėjo suvokti apie galimą savo teisių pažeidimą ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą.

Pagal teismų formuojamą praktiką, tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą 2019-09-06 pateikė prieštaravimus dėl atsiliepime išdėstytų argumentų (II t. b.l. 63-64), tačiau atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašė, priežasčių dėl ko nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo per įstatyme nustatytą trejų metų terminą nenurodė.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, dėl galimai patirtos žalos į teismą kreipėsi praėjus daugiau negu penkeriems metams, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, galinčių pateisinti tokį delsimą, nenurodė. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas sistemingai teikė skundus kitoms institucijoms (Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, Lietuvos Respublikos vyriausybei, Specialiųjų tyrimų tarnybai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas galėjo suvokti galimų jo teisių pažeidimus ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą per įstatyme numatytą terminą.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, dėl galimai patirtos žalos į teismą kreipėsi praėjus beveik penkeriems metams, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, galinčių pateisinti tokį delsimą, nenurodė. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam galimai padarytą neturtinę ir turtinę žalą taikytina ieškinio senatis (skaičiuotina nuo 2013-12-28) ir pareiškėjo skundas dėl žalos priteisimo atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėErnestas SpruogisIveta Pelienė