Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 5 kartus:

1. Vilniaus r. apyl. teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis, nebendrauti su tam tikrais asmenims;

2. Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėn., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 mėn. Vadovaujantis 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šios bausmės subendrintos su bausme, paskirta Vilniaus r. apyl. teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą;

3. Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 78 paroms;

4. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimas;

5. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 4 m. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – 5 m. laisvės atėmimas, bausmė atlikta 2016 m. gegužės 26 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. F. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent, jis 2022 m. kovo 5 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje, adresu Verkių g. 24, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,57 promilės girtumas), sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies, kai V. K. (V. K.) kartu su J. G. ir U. R. važiavo jam (V. K.) priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, negalėdamas pravažiuoti, sustojo ir išlipo iš automobilio pasiteirauti, kas atsitiko, o jam (V. K.) pasiteiravus, T. F. staigiai atsistojo ir minėtų liudytojų akivaizdoje puolė V. K., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties tyčia kumščiais sudavė V. K. ne mažiau kaip penkis kartus ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir krūtinės sritį, V. K. rankomis dengiantis galvą ir kūną nuo smūgių, po to V. K. pavykus įsėsti į savo automobilį, T. F. pribėgo prie automobilio ir kumščiu trenkė į 200 eurų vertės automobilio priekinį stiklą, kuris nuo smūgio įskilo, bei kumščiu trenkė ir išdaužė 150 eurų vertės automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą, po to per sudaužytą durelių stiklą kumščiais sudavė V. K. nemažiau kaip tris kartus į kairįjį petį ir kairiąją ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžiu, odos nubrozdinimais kairio momens srityje, nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kairiame žaste, ir apgadino V. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 350 eurų turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. T. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Kaltinamasis T. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad pasielgė spontaniškai, neapgalvotai. Buvo nemažai išgėręs, dėl šios aplinkybės padarė nusikalstamas veikas. Susipykęs su savo sutuoktine jis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju V. K., kuris visiškai nebuvo susijęs su konfliktu tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės. Pamena, kad įvyko konfliktas, kurio iniciatorius buvo jis, pamena, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau dėl suvartoto alkoholio kiekio nepamena kiek kartų sudavė, taip pat pamena, kad keletą kartų trenkė į nukentėjusiojo automobilį. Kad jis buvo konflikto iniciatorius jam patvirtino jo sutuoktinė. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo. Ieškinio neatlygino tik dėl to, kad nežinojo, kokiu būdu sumokėti.

3. Kadangi kaltinamasis T. F. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis 2022 m. kovo 5 d., apie 22 val., Vilniuje, Apkasų gatvėje, vairuodamas savo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo su savo draugais – J. G. ir U. R. Jiems bevažiuojant, įvažiavus į Verkių gatvę, ties pastatu Nr. 24, jis pamatė ant kelio sėdintį vyrą, kuris keistai elgėsi. Ant kelio sėdėjęs vyras buvo apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs prasegtą striukę ir marškinius. Šis vyras sėdėjo ant važiuojamosios dalies ir niekur nesitraukė, kadangi kelias buvo siauras, jo apvažiuoti jis negalėjo. Sustabdęs savo vairuojamą automobilį netoli sėdinčio ant asfalto vyro, jis kurį laiką pastovėjo. Vyras nesitraukė. Tuomet jis, norėdamas paklausti ant kelio sėdinčio vyro, kas jam nutiko, gal jam reikalinga pagalba, išlipo iš automobilio. Kai šio vyro paklausė klausimo, jis jam nieko neatsakė, pradėjo keiktis, tuomet staigiai atsistojo nuo žemės ir pradėjo agresyviai artintis link V. K., suspaudęs kumščius. Į klausimus šis vyras neatsakinėjo. V. K., norėdamas išvengti konflikto, atsitraukė nuo šio vyro, bet vyras jį toliau persekiojo. V. K. nesuprato, kas vyksta, bet ant kelio sėdėjusiam vyrui jį pavijus, vyras pradėjo smūgiuoti į V. K. Jis tuomet pradėjo dengtis galvą ir kūną savo rankomis nuo šio vyro smūgių. Šis vyras be jokios priežasties pradėjo V. K. smūgiuoti kumščiais bei spardyti kojomis į galvą bei krūtinę, sudavė nemažiau kaip 5 smūgius į galvą bei krūtinę kumščiais ir spyrė nemažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą ir krūtinę. Suduoti smūgiai sukėlė V. K. fizinį skausmą. Kuomet ant kelio sėdėjęs vyras jį pradėjo mušti, iš automobilio taip pat buvo išlipęs ir V. K. draugas J., tačiau ką jis darė, V. K. negali pasakyti, galbūt norėjo jį užstoti ir apginti, bet visko gerai nematė, nes jis dengė savo galvą nuo smūgių. Kuomet šis vyras jį puolė mušti, V. K. nuo jo pasislėpė savo automobilyje. Kuomet grįžo į automobilį, jo viduje buvo U. ir J. Jiems visiems būnant automobilyje, šis vyras, kuris V. K. trenkė, pribėgo prie automobilio priekio ir savo rankos kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą. Nuo smūgio priekinis stiklas įskilo. Kuomet vyras trenkė smūgį į automobilį, V. K. pradėjo važiuoti iš šios vietos, o šis vyras pradėjo juos vytis. Kadangi gatvėje buvo daug automobilių, labai greitai judėti jis negalėjo, vyras, užpuolęs jį, prisivijo automobilį. Prisivijęs automobilį šis vyras rankomis pradėjo daužyti jo automobilio AUDI priekinį, šoninį vairuotojo pusės stiklą, kurį išdaužė. Jam išdaužus stiklą, jo vairuojamas automobilis užgeso, dėl to tas vyras pro išdaužtą stiklą pradėjo jį mušti, jis vėl savo rankų kumščiais sudavė jam nemažiau kaip tris smūgius į jo kairįjį petį ir kairiąją ranką, dėl to V. K. jautė fizinį skausmą. Netrukus V. K. pavyko užsivesti automobilį ir išvažiuoti į Apkasų gatvę, vėliau – į Kalvarijų gatvę, kurioje jis iškvietė policijos pareigūnus. Juos užpuolęs asmuo bandė vytis bėgdamas pėsčiomis, bet jam to padaryti nepavyko, jis nuo jų atsiliko ir nuėjo į Verkių gatvėje esančio darželio teritoriją. Kuomet jie buvo Kalvarijų gatvėje, sulaukė atvykusių policijos pareigūnų, kuriems jo draugas J. nurodė kryptį, kur pasislėpė V. K. ir jo automobilį užpuolęs vyras. Ten nuvykę pareigūnai šį vyrą sulaikė. Netrukus į vietą atvyko greitoji pagalba, gydytojai V. K. nuvežė į Lazdynų ligoninę. Gydytojai jį apžiūrėjo ir nustatė dešinės rankos 4 piršto (bevardžio) lūžimą ir dislokaciją. Po gydytojų apžiūros V. K. buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl šio įvykio V. K. buvo padaryta fizinė ir turtinė žala. Mano, kad jo pirštas galėjo lūžti ir būti dislokuotas tuo metu, kai nepažįstamam vyrui jį mušant, jis dengė galvą ir kūną, dėl to vienas iš jo suduotų smūgių galėjo pataikyti į jo pirštą ir taip jam jį galėjo dislokuoti bei sulaužyti. Dėl išdaužto automobilio šoninio vairuotojo pusės priekyje esančio stiklo V. K. buvo padaryta 100 eurų dydžio turtinė žala, dėl įskilusio priekinio automobilio stiklo – 100 eurų dydžio turtinė žala. Iš viso dėl šio vyro veiksmų V. K. buvo padaryta bendra 200 eurų turtinė žala. Apgadintas automobilis KASKO nedraustas. Kuomet šis vyras jį užpuolė, mušė ir daužė automobilį, matė gatvėje buvę kiti žmonės, taip pat matė jo draugai U. ir J. Įvykio metu sumuštas buvo tik jis, U. šis vyras nemušo. Ar kokių nors smūgių šis vyras nebuvo sudavęs J., V. K. negali pasakyti, nematė (b. l. 31–33).

5. Papildomos apklausos metu V. K. papildė, kad Apkasų g., Vilniuje, T. F. be jokios priežasties apgadino jo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sudaužė priekinį stiklą ir šoninį vairuotojo pusės stiklą. Taip pat T. F. jį puolė mušti, jam sukėlė fizinį skausmą, sudavė jam nemažiau kaip 5 smūgius kumščiais į galvą ir krūtinę, jis rankomis užsidengė galvą, tuo metu jis jam pataikė į rankas ir sulaužė dešinės rankos vieną pirštą, tuomet jau pamatė, kad pirštas nesilanksto ir yra pakrypęs. Po to jis dar spyrė koja nemažiau kaip 3 kartus į galvą ir krūtinę. Po to kumščiais sudavė nemažiau kaip 3 smūgius į kairįjį petį ir kairiąją ranką. Po smūgių V. K. išvažiavo iš įvykio vietos. Jo automobilis buvo stipriai apgadintas, vertina, kad jam dėl apgadinto automobilio padaryta 350 eurų turtinė žala. Dokumentų, įrodančių apgadinimo mastą, neturi. Po įvykio automobilį pardavė, nes buvo stipriai apgadintas, o taisyti jo neapsimokėjo. Taip pat jis patyrė moralinę žalą, t. y. patyrė didelį psichologinį stresą, emocinį sukrėtimą, patyrė fizinį skausmą, iki šiol yra nedarbingas, dėl piršto lūžio negalėjo dirbti, sunku buvo susikaupti studijoms, buvo palaužtas psichologiškai. Ilgą laiką jautė nerimą, baimę. Vertina, kad jam padaryta moralinė žala – 3 000 eurų. Taip pat kreipėsi į medikus, į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kardiolita“ kliniką, už konsultaciją sumokėjo 73 eurus, prideda išrašą ir kvitą. Jam padaryta 3 000 eurų neturtinė žala ir 423 eurų turtinė žala, iš viso jam padaryta 3 423 eurų žala (b. l. 47–49).

6. Papildomos apklausos metu V. K. patikslino savo duotus parodymus, nurodė, kad įvykis įvyko 2022 m. kovo 5 d., apie 22.30 val., šalia pastato Verkių g. 24, Vilniuje, vyras be jokios priežasties apgadino jo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužė 200 eurų vertės priekinį stiklą ir 150 eurų vertės šoninį vairuotojo pusės stiklą. Dėl apgadinto automobilio jam padaryta 350 eurų turtinė žala. Dokumentų, įrodančių apgadinimo vertę, neturi, pateikti negali (b. l. 54–55).

7. Iš 2022 m. kovo 6 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. pateikė medicinos dokumento išrašo kopiją. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2022 m. kovo 5 d. jam diagnozuotas dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio bazės lūžis su dislokacija (b. l. 37–39).

8. Iš 2022 m. balandžio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. pateikė UAB „Kardiolitos klinika“ konsultacijos išrašą ir kvitą. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. K. 2022 m. kovo 8 d. buvo konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo A. G. Už konsultaciją V. K. sumokėjo 73 Eur (b. l. 50–53).

9. Iš 2022 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 802/2022(01) nustatyta, kad V. K. diagnozuotas dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžis, odos nubrozdinimai kairio momens srityje, nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), gali būti, kad užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 5 d. Sužalojimai dėl dešinės plaštakos IV-o piršto lūžio vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto individualias savybes, neužfiksuota. V. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 43–44).

10. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausiama U. R. parodė, kad 2022 m. kovo 4 d., apie 22.42 val., Vilniaus m., Apkasų g., ji važiavo kartu automobiliu Audi, žalios spalvos, valstybinio numerio negali pasakyti, su sugyventiniu V. K. Važiuojant Apkasų gatve, kelias buvo siauras, nepažįstamas asmuo sėdėjo ant važiuojamosios dalies ir trukdė eismui. Šalia vyriškio buvo priklaupusios dvi moteriškės ir bendravo su juo. Jos sugyventinis išlipo iš automobilio ir norėjo paprašyti nepažįstamo vyriškio, kad jis pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies. Sugyventiniui išlipus vyriškis staiga atsistojo ir pradėjo artintis prie jos sugyventinio, norėdamas jam suduoti kumščiu, pradėjo jį stumdyti, tada ji išlipo iš automobilio keleivio pusės priekinės sėdynės ir norėjo atitraukti nepažįstamą asmenį nuo savo sugyventinio, kad nekiltų muštynės. Su jais kartu automobiliu važiavo jos sugyventinio draugas J. G., kuriam išlipus iš automobilio, nepažįstamas asmuo jį irgi puolė mušti, bet jis pasišalino. Tada jos sugyventinis sušuko, kad greičiau sėstų į automobilį ir važiuotų iš čia. Ji su sugyventiniu įsėdo į automobilį ir, pradėjus važiuoti, asmuo, kuris sukėlė konfliktą, pradėjo kumščiais daužyti jų automobilį, t. y. trenkė į priekinį stiklą, po to į priekinį vairuotojo stiklą, kuris sudužo, ir per langą bandė sugriebti ranka jos sugyventinį. Jiems pavažiavus į priekį asmuo, kuris juos užpuolė, šiek tiek atsiliko nuo automobilio. Jiems sustojus vyriškis vėl bandė artintis prie jų, po to jie siaura gatve nuvažiavo tiesiai ir pasišalino nuo vyriškio. Įvykio metu buvo apgadintas jų automobilis ir jos sugyventiniui sumuštas, t. y. sulaužytas dešinės rankos pirštas. Ji įvykio metu nenukentėjo. Dėl šio vyro veiksmų tiek ji, tiek jos sugyventinis patyrė stresą ir išgąstį (b. l. 62–64).

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas J. G. parodė, kad 2022 m. kovo 5 d., apie 22.00 val., laiko tiksliai neprisimena, važiavo namo su draugais V. K. ir drauge U., draugas V. vairavo automobilį Audi A4, valst. numerio neprisimena. Važiuojant Apkasų gatve, Vilniuje, pamatė ant kelio stovintį automobilį ir ant važiuojamosios dalies sėdintį vaikiną, prie jo buvo daugiau žmonių, kelias buvo siauras, todėl V. sustojo, nes negalėjo pravažiuoti. Prie automobilio tuo metu priėjo minėtas vaikinas ir apspjovė V. automobilį. V. išlipo iš automobilio paklausti kas atsitiko. Vaikinas iš karto pradėjo elgtis agresyviai, jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais, staigiai puolė kumščiais V. Jis kartu su U. išlipo iš automobilio, bandė atitraukti minėtą vaikiną nuo V., tačiau jis vis tiek puolė V., smūgiavo rankų kumščiais, spardė kojomis V. į galvos sritį, sudavė kokius 3 smūgius. Jį tas vaikinas taip pat puolė ir sudavė 2 smūgius, tačiau jis į medikus nesikreipė, pretenzijų dėl to neturi, pareiškimo nerašė. U. tas vaikinas nemušė, ji nenukentėjo. Bandant išvengti daugiau smūgių, jis tą vaikiną paguldė ant žemės ir užlaužė jam rankas. V. įlipo į savo automobilį Audi, jis su U. taip pat atsisėdo į automobilį, tuomet tas vaikinas pribėgo prie automobilio, rankos kumščiu trenkė į automobilio šoninį vairuotojo pusės stiklą, kurį išdaužė, paskui užšoko ant automobilio kapoto ir koja trenkė į automobilio priekinį stiklą, stiklas įskilo. Po to jis išlipo iš automobilio, norėjo jį nuraminti. V. pavyko išvažiuoti iš įvykio vietos, tas vaikinas dar bandė vytis automobilį, tačiau nepavijęs bandė vytis jį, bėgo jam iš paskos, jis nuo jo pabėgo, tačiau jį stebėjo iš toli, matė, kaip jis perlipo tvorą ir nuėjo į Verkių gatvėje esančio darželio teritoriją. V. pavažiavęs truputį toliau sustojo Kalvarijų g. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jis nurodė vietą, kur slepiasi minėtas vaikinas. Pareigūnai nubėgo į nurodytą vietą, perlipo tvorą ir sulaikė vaikiną, jis iš karto atpažino, kad čia tas pats vaikinas. V. K. buvo sumuštas, jam buvo sulaužytas pirštas, jis patyrė didelį stresą. Atvykusi greitoji pagalba išvežė V. į Lazdynų ligoninę. Po apžiūros jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Automobilis Audi buvo stipriai apgadintas, V. paliko automobilį toje vietoje, paskui atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo apgadintą automobilį. Vaikinas užpuolė V. be jokios priežasties, jis sumušė V. K. ir apgadino jo automobilį Audi, vaikinas buvo labai agresyvus, elgėsi neadekvačiai. Jis to vaikino nepažįsta, tačiau galėtų jį atpažinti. Jis apie 30–35 metų amžiaus, tamsesnio gymio, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, buvo su prasegtais marškiniais (b. l. 66–68).

12. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022 m. kovo 5 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. A. ir vyriausiuoju patruliu K. S. Maždaug apie 22.40 val. gavo iškvietimą, kad Apkasų g. 5, Vilniuje, vyksta muštynės. Iškart nuvyko minėtu adresu. Atvykus kreipėsi pranešėjas V. K., kuris paaiškino, kad nepažįstamas vaikinas be jokios priežasties apgadino jo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą, priekinį stiklą, apgadino, sulankstė dureles. Jam išlipus iš automobilio, vaikinas pradėjo jį mušti rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Jiems atvykus asmuo jau buvo pasišalinęs, įvykio vietoje buvo liudytojas J. G., kuris nurodė, kad įtariamasis pasišalino į metaline tvora aptvertą teritoriją. Su vyriausiuoju patruliu K. S. nubėgo į nurodytą vietą, pastebėjo ant žemės gulintį vaikiną, taip pat pastebėjo, kad jo rankos buvo kruvinos. Vaikinui buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas ir turi ateiti į įvykio vietą, kurioje buvo liudininkai, kurie galėtų jį atpažinti. Vaikinas atsistojęs puolė link jų, mosikavo rankomis, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl buvo panaudotos spec. priemonės ir, panaudojus fizinę prievartą, vaikinas buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Jis buvo nuvestas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Vaikinas buvo agresyvus, neprisistatė, kojomis spardė automobilio duris ir langą. Kaip vėliau paaiškėjo, sulaikytas T. F. Įvykio vietoje buvę asmenys V. K., U. R. ir J. G. atpažino sulaikytą vaikiną, kuris apgadino automobilį ir sumušė V. K. Atvykusi greitoji pagalba nukentėjusįjį V. K. išvežė į RVUL, jis buvo sumuštas, įtarė dešinės rankos piršto lūžį, pirštas buvo akivaizdžiai pakrypęs. Greitoji pagalba taip pat apžiūrėjo sulaikytą T. F., kadangi jo rankos buvo kruvinos, jam pagalbą suteikė vietoje (b. l. 70–72). R. V. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2022 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 14–15).

13. Iš 2022 m. kovo 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – atkarpa nuo sankryžos Apkasų g./ Verkių g. link 17 namo. Dešinėje pusėje yra 17 numeriu pažymėtas vaikų darželis, kairėje pusėje gyvenamieji namai, pagal kelią dešinėje pusėje priparkuoti automobiliai. Kelio sankryžoje, ties Verkių g. 17, link Kalvarijų g., ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies yra stiklo šukės. Dešinėje pusėje prie šaligatvio priparkuoti automobiliai (b. l. 16–21).

14. Iš 2022 m. gegužės 30 d. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, adresu Verkių g. 24, Vilniuje. Einant nuo Apkasų gatvės patenkama į Verkių gatvę, matoma siaura gatvė, dešinėje pusėje prie šaligatvio stovi priparkuoti automobiliai. Apžiūrint įvykio vietą dešinėje pusėje matomas 24 numeriu pažymėtas pastatas, minėtas pastatas yra sujungtas su kitu pastatu, pažymėtu 22 numeriu. Kairėje pusėje matomas pastatas, pažymėtas 17 numeriu, pastatas aptvertas tvora. Prie minėto pastato kelias išplatėja, po to vėl susiaurėja ir toliau matoma siaura gatvė. Toliau kairėje pusėje prie šaligatvio stovi priparkuoti automobiliai. Dešinėje ir kairėje pusėje auga medžiai. Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad pastatai, esantys Verkių g. 24, Verkių g. 22 ir Verkių g. 17, yra šalia vienas kito. Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad tiksli įvykio vieta yra Verkių g. 24, Vilniuje. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 139–141).

15. Iš 2022 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Kalvarijų g. 101A. Automobilis yra užrakintas. Automobilio priekinis stiklas keleivio pusėje turi įdaužą. Priekinių vairuotojo pusės durelių šoninis stiklas yra sudaužytas, lango ertmėse kyšo stiklo gabalai, automobilio salone, ant vairuotojo sėdynės, yra nubyrėjusių stiklo šukių. Ant automobilio vairuotojo pusės durelių vidinės apdailos yra raudonos spalvos sutepimai. Nuo vieno iš šių sutepimų paimta nuoplova, kuri yra supakuota į voką Nr. 1. Kitų matomų sugadinimų ant automobilio nepastebėta, pats automobilis yra apdulkėjęs ir vietomis jo išorinės apdailos detalės yra apšerkšnijusios. Automobilio salone ir išorėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 22–27).

16. Iš 2022 m. balandžio 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Paleidus garso įrašą girdimas BPC darbuotojo pokalbis su pranešėju (toliau – PRANEŠĖJAS). BPC: 112 klausau. PRANEŠĖJAS: Atvažiuokit davai greičiau (kalba mergina, toliau kalba vaikinas), koks adresas, pasakyk, alio, klausot? BPC: Klausau jūsų. PRANEŠĖJAS: Užsipuolė prie, ta prasme, bėga žmogus iš paskos. BPC: Čia jus puola? PRANEŠĖJAS: Kalvarijų 90, kiek, 99, mašina sulaužyta, ta prasme, važiuokit prašau greičiau. BPC: Supratau, tas asmuo kur pasišalino? PRANEŠĖJAS: Nepasišalino, vis dar matom, ta prasme, jeigu atvažiuosit tai bus gerai. BPC: Supratau, ten tarp kiemų Verkių gatvė gali būti? PRANEŠĖJAS: Taip, taip, tarp namų, tarp namų. BPC: Vyksta pareigūnai, turėkite prie savęs telefoną, laukit. PRANEŠĖJAS: Greičiau, greičiau. BPC: Laukit, vyksta pareigūnai. PRANEŠĖJAS: Greičiau. Garso įrašas baigiasi (b. l. 83–84).

17. Iš 2022 m. balandžio 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš BPC. Paleidus garso įrašą girdimas BPC darbuotojos pokalbis su pranešėju (toliau – PRANEŠĖJAS). BPC: 112. PRANEŠĖJAS: Laba diena. BPC: Laba diena. PRANEŠĖJAS: Vilnius, Apkasų 7, čia jaunuoliai, nežinau, mušasi žodžiu. BPC: Kieme? PRANEŠĖJAS: Jo. BPC: Kiek asmenų? PRANEŠĖJAS: Penki–šeši. BPC: Greitosios reikia kam nors? PRANEŠĖJAS: Kaip ir ne, bet matau jau į mašiną sėda ir išvažiuoja, nes mušėsi 5 minutes. BPC: Matot, kad jie eina į automobilį, taip? PRANEŠĖJAS: Jo. BPC: Turim pranešimų jau ne vieną Apkasų, ten policija informuota yra. PRANEŠĖJAS: Gerai, dar mušasi dar vienas, kiti į mašinas atsisėdo. BPC: Jau yra sujungta su policija, informuota, dėkui jums. PRANEŠĖJAS: Gerai. Garso įrašas baigiasi (b. l. 85–86).

18. Iš 2022 m. balandžio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti garso/vaizdo įrašai iš BODY kameros:

- Atidarius vieną iš vaizdo įrašų, matoma, kad pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Atvykę į vietą išlipo iš automobilio ir nuėjo link žmonių, šalia ant kelio stovėjo automobilis su įjungtu avariniu signalu. Atbėgęs vaikinas sako „Yra tas užpuolikas, gali būt aš jį mačiau darželio teritorijoj, guli, rūko dabar“. Pareigūnas „Guli, rūko?“ Vaikinas „Taip“. Du policijos pareigūnai išeina su vaikinu pažiūrėti, kur yra užpuolikas. Likęs pareigūnas teiraujasi vaikino „O kaip apsirengęs?“. Vaikinas „Jis prasisegęs, rusiškai kalba“. Mergina „Prasisegęs, girtas, pusnuogis“. Pareigūnas „O ką čia jums padarė?“. Vaikinas „Ta prasme, mes važiavom ir, ta prasme, sėdi kažkoks žmogus, su mašina, ta prasme, ir moteris, ta prasme, mes tiesiog važiavom ir nu negalėjom pravažiuot, nes, ta prasme, žmogus ant kelio. Ta prasme, jis tiesiog spjovė mums į mašiną ir dar kažką. Mes išėjom, ta prasme, gal pasiklaust, gal žmogui blogai, gal dar kažką ir jis tiesiog pradėjo mane pult, visiškai, ta prasme, sumušė, vat čia turbūt jo kraujas, tai, ta prasme, pradėjo mus puldinėt, pradėjo mušti mano draugą, mane pradėjo mušti. Mes realiai pradėjom bėgti, ta prasme, nenorėjom kito žmogaus mušti, ta prasme, atsisėdom į mašiną, jis atbėgo, pradėjo daužyt, apdaužė visą mašiną“. Pareigūnas „Gerai, tada Jūs čia palaukit, tuoj mes“. Vaikinas „Ten realiai galit ieškot, ten dvi moterys ir balta mašina su kokiais numeriais užsirašei“ (teiraujasi pas merginą). Pareigūnas „Tai ką tenai tie darė?“. Vaikinas „Tai, ta prasme, tos dvi moterys tiesiog sėdėjo, stovėjo, ta prasme, ir mašina, ir tos moterys dvi sėdėjo su tuo vyru, atrodė vyrui kaip bloga ar ne bloga ir jie tiesiog ant pravažiavimo sėdėjo. Tai mes negalėjom pravažiuoti, tai realiai, ta prasme, nu taip ir gavosi, kad pradėjo mus pulti, ta prasme, nežinau ten žmonės rėkavo pro balkoną, jūs galit paklausti, kad mūsų mašina nu nieko nedarė“. Pareigūnas „O BMW buvo kažkokia?“. Vaikinas „Ne, BMW nebuvo, ten tikriausiai Reno balta“.

- Atidarius kitą vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai toliau bendrauja su nukentėjusiuoju. Mergina „Nelietuviški numeriai, aš užrašiau“. Vaikinas „Lietuviški, tik, ta prasme, ilgi tokie“. Mergina „(duomenys neskelbtini), man atrodo, (duomenys neskelbtini) buvo parašyta ant mašinos“. Vaikinas teiraujasi, ar jiems patiems mašiną reikės tvarkyti. Pareigūnas atsakė, kad palauktų ir niekur nevažiuotų dar. Pareigūnas teiraujasi, kurioje vietoje viskas vyko. Vaikinas teigia, kad čia, kiemuose, ir gali nuvykti ten. Pareigūnas teiraujasi, ar nebus Apkasų gatvėje. Bet vaikinas patikslina, kad ne. Pareigūnas paprašo palaukti, kol nuvažiuos apžiūrėti. Pareigūnui važiuojant, priėjo vaikinas prie mašinos ir sako „Tai, jeigu ką, čia aš šitas, kur skambino dėl Apkasų 5“. Pareigūnas „Aha. Ai Jus čia dėl Apkasų 5?“. Vaikinas „Jo, aš skambinau, balkone buvau“. Pareigūnas „Nes čia vyriškiui langas apdaužytas“. Vaikinas „Kita mašina apie Apkasų 5 laukia, ten mergos rusakalbės, tokios girtos matosi, nežinau... Paskui ta mašina, čia pabėgo, aš nežinau, garsai girdėjosi, ar jie vieni kitus lupo, aš nežinau“. Pareigūnas paaiškino, kad kolega jau nubėgo ten. Vaikinas patikslino, kad žmona filmavo. Vaikinas paaiškino, kad žmona rėkia jiems, kad policiją iškvies, tai lietuviškai kalbantis prašė, o rusakalbiai nieko neatsakė.

- Atidarius kitą vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnai bendrauja tarpusavyje, aptaria veiksmus, kaip perkelti T. F. per tvorą. Pareigūnai bando per tvoros apačią pervilkti vaikiną. Iš balso ir vaizdo galima pastebėti, kad vaikinas yra išgėręs. Vaikinas rėkia, keikiasi ir nesiklauso, kad pareigūnas jo prašo atsistoti. Vaikinas guli ant žemės, nori kažko paklausti, vartoja labai daug keiksmažodžių. Pareigūnai vaikiną pasodino į mašiną. Vaikinas „Pidarastai, suka“. Pareigūnai važiuoja iki nukentėjusiųjų.

- Atidarius kitą vaizdo įrašą girdisi, kaip vaikinas iš policijos mašinos rėkia, prašo kalbėti lietuviškai ir paskambinti žmonai. Pareigūnas paaiškina, kad žmonai paskambins tyrėja, o jis yra sulaikytas dėl chuliganiškų veiksmų. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą, ten jau buvo greitoji. GMP darbuotojai apžiūri T. F., kurio rankos kruvinos.

- Atidarius kitą vaizdo įrašą matoma, kad GMP apžiūri T. F., kurio rankos kruvinos. Girdisi, kad atėjo mergina, kalbanti rusiškai. Vaikinas teigia, kad jam bloga. Pareigūnas vėl pasodina vyrą į mašiną. Moteris verkia ir sako, kad jai gaila jo. Pareigūnas ateina prie nukentėjusiųjų. Nukentėjusysis ketina vykti į ligoninę, nes vienam iš vaikinų yra sulaužyti pirštai. Vaikinas pareigūnui paaiškina, kad tai T. F. koja trenkė jam į rankos pirštus, jis gynėsi ir rankomis užsidengė.

- Atidarius kitą vaizdo įrašą matomas apžiūrintis automobilį policijos pareigūnas, jis fotografuoja sudaužytą automobilį ir įvykio vietą.

- Atidarius kitą vaizdo įrašą matomi į areštinę atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnas aiškina T. F., kad čia jis išsiblaivys ir paaiškina dėl ko jis yra sulaikytas. Pareigūnai vyrą nuveda į areštinę (b. l. 87–88).

19. Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d., 23.45 val., T. F. nustatytas 1,57 prom. girtumas (b. l. 93–94).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

20. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-506/2013, 2K-118-489/2020 ir kt.).

21. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

22. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022).

23. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

24. Tiek nukentėjusysis V. K., tiek liudytojai J. G. ir U. R. parodė, kad T. F. be jokių priežasčių užsipuolė paklausti, ar jam nėra reikalinga pagalba, prie jo priėjusį V. K., sudavė jam ne vieną smūgį, o V. K. įsėdus į automobilį, T. F. keletą kartų smūgiuodamas į įvairias automobilio vietas išdaužė V. K. automobilio vairuotojo durelių stiklą ir suskaldė priekinį stiklą. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai apklausti J. G. ir U. R. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys jų nurodytas ir nustatytas įvykio metu aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek nurodytų liudytojų parodymais, nes jie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to, minėta, jų neneigia ir pats kaltinamasis, juos patvirtina ir kiti teismo ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad V. K. be jokios priežasties buvo užpultas nepažįstamo vaikino, vaikinas ne kartą sudavė V. K. į įvairias kūno vietas, taip pat smūgiavo į V. K. automobilį, išdaužė vairuotojo durelių stiklą, įskėlė priekinį stiklą, sulankstė automobilio priekines keleivio dureles (b. l. 11–12), R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyti analogiški duomenys, kaip BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 14–15), Liudytojo apklausos ir papildomos apklausos protokolai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo V. K. parodymai, kad jis buvo be priežasties užpultas nepažįstamo vaikino, kuris jam sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas, taip pat sudaužė automobilio vairuotojo durelių stiklą, įskėlė priekinį stiklą (b. l. 31, 47, 54), fotolentelė, kurioje užfiksuotos V. K. automobilio išdaužto vairuotojo durelių stiklo šukės (b. l. 20), Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas V. K. automobilio apžiūros procesas – įskeltas priekinis stiklas, išdaužtas vairuotojo durelių stiklas (b. l. 22) ir fotolentelė, patvirtinanti Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis (b. l. 25–27), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. kovo 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta V. K. padaryto sužalojimo diagnozė – dešinės plaštakos IV vidurinio pirštakaulio bazės lūžis su dislokacija (b. l. 39), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 15 d. Specialisto išvada Nr. G 802/2022 (01), iš kurios nustatyta, kad dėl V. K. padaryto sužalojimo – dešinės plaštakos IV vidurinio pirštakaulio bazės lūžio su dislokacija jam padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas (b. l. 43–44), UAB „Kardiolitos klinikos“ konsultacijos išrašas, kuriame užfiksuota, kad V. K. buvo konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo dėl gydymo tęsimo (b. l. 52) ir paslaugų šioje gydymo įstaigoje apmokėjimo kvitas (b. l. 53), Liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti U. R. duoti parodymai, kad T. F. be jokių priežasčių užsipuolė paklausti, ar jam nėra reikalinga pagalba, prie jo priėjusį V. K., sudavė jam ne vieną smūgį, o V. K. įsėdus į automobilį, T. F. keletą kartų smūgiuodamas į įvairias automobilio vietas išdaužė V. K. automobilio vairuotojo durelių stiklą ir suskaldė priekinį stiklą (b. l. 62), Liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti J. G. parodymai, kurių turinys analogiškas V. K. ir U. R. parodymams (b. l. 66), Liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti R. V. duoti parodymai, kad atvykus į iškvietimą, V. K. paaiškino, kad buvo užpultas, jam buvo suduotas ne vienas smūgis į įvairias kūno vietas, taip pat suduoti smūgiai į jo automobilį, išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, įskeltas priekinis stiklas, įvykio vietoje buvęs liudytojas J. G. parodė, kur yra prieš V. K. smurtavęs asmuo, jis buvo sulaikytas (b. l. 70), Kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai (b. l. 83, 85), Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti BODY kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos (b. l. 87–88), Alkotesterio, kuriuo T. F. 2022 m. kovo 5 d. nustatytas 1,57 prom. neblaivumo laipsnis, rodmenys (b. l. 93, 94), Planas-schema, kuriame užfiksuota įvykio vieta (b. l. 141).

25. Kaltinamasis T. F. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad be jokios priežasties sudavė smūgius V. K., taip pat ne kartą smūgiavo į jo automobilį ir, nors visų įvykio aplinkybių dėl neblaivumo nepamena, tačiau jo sutuoktinė jam patvirtino, kad jis be jokios priežasties užsipuolė svetimus žmones.

26. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. F. elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, nesigilino į tai, kodėl V. K. prie jo priėjo, o tiesiog ciniškai sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam, kuris siekė išsiaiškinti, ar T. F. nėra reikalinga pagalba, taip pat sudavė ne vieną smūgį į V. K. automobilį ir jį apgadino. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir tai, kaip kaltinamasis elgėsi iš karto po nusikaltimo padarymo – iš įvykio vietos pasišalino, pasislėpė netoliese buvusio darželio teritorijoje, kurioje jį surado atvykę policijos pareigūnai, policijos pareigūnams jį suradus ir sulaikius, jis priešinosi, vartojo necenzūrinius žodžius, trankė ir spardė policijos automobilį. T. F. veiksmai be jokios priežasties suduodant smūgius V. K. ir į V. K. automobilį pripažįstami įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais ir šokiruojančiais aplinkinius. O, atsižvelgus į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir kitų asmenų (U. R., J. G., taip pat į Bendrąjį pagalbos centrą dėl šio įvykio skambino su įvykiu nesusijęs asmuo, įvykį matė ir šio asmens sutuoktinė, buvusi balkone), patekimas į šią vietą nėra ribojamas, į ją gali patekti bet kuris asmuo, konstatuotina, kad nusikalstamą veiką T. F. padarė viešoje vietoje. Įvertinus tai, kad U. R. ir J. G. dėl T. F. smurtinių prieš V. K. atliktų veiksmų patyrė didelį išgąsti, kad su įvykiu nesusijęs asmuo taip pat ėmėsi priemonių dėl konflikto – skambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie vykstančias muštynes, darytina išvada, kad dėl T. F. prieš V. K. atliktų veiksmų neabejotinai buvo šokiruoti aplinkiniai asmenys, į Bendrąjį pagalbos centrą skambinęs apie konfliktą pranešti asmuo buvo priverstas atsitraukti nuo įprastos veiklos, konstatuotinas ir visuomenės rimties sutrikdymas.

27. Pažymėtina, kad T. F. padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

28. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad T. F. elgėsi įžūliai, jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis be jokios priežasties tyčia kumščiais sudavė V. K. ne mažiau kaip penkis kartus ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir krūtinės sritį, V. K. rankomis dengiantis galvą ir kūną nuo smūgių, po to, V. K. pavykus įsėsti į savo automobilį, T. F. pribėgo prie automobilio ir kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą, kuris nuo smūgio įskilo, bei kumščiu trenkė ir išdaužė automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą, po to per sudaužytą durelių stiklą kumščiais sudavė V. K. nemažiau kaip tris kartus į kairįjį petį ir kairiąją ranką ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl kaltinamojo veiksmų suduodant smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje buvo išgąsdinti U. R. ir J. G., į tai dėmesį atkreipė pašalinis asmuo, buvo kviesta policija, todėl T. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

29. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo T. F. suduotų smūgių nukentėjusiajam V. K. padarytas dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžiu, odos nubrozdinimais kairio momens srityje, nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kairiame žaste, dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus šio nuosprendžio 26 punkte išdėstytus motyvusdėl ciniško T. F. elgesio, T. F. veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis smūgius V. K. sudavė be jokios pagrįstos priežasties, matant kitiems žmonėms, t. y. iš chuliganiškų paskatų.

Dėl T. F. skirtinos bausmės

30. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

31. BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

32. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

33. Kaltinamojo T. F. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad jis savo noru atlygino V. K. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas T. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: nors teistumai išnykę, tačiau anksčiau ne kartą teistas (b. l. 123–125), administracine tvarka nebaustas (b. l. 127), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 129). Teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

34. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti T. F. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį, negu šios bausmės vidurkis bausmės terminą – vienerius metus (BK 48 straipsnio 2 dalis). Minėta, BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnio nuostatas nėra. BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta T. F. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumai išnykę, į tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, į tai, kad administracine tvarka kaltinamasis nebaustas, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendinta bausmės paskirtis už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą nustatant T. F. trumpesnį, negu numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės terminą – dvejus metus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, įvertinus T. F. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

35. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, T. F. padarytos viena veika (veikimu) tuo pačiu laiku, konstatuotina idealioji šių nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015), todėl bausmės, skirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu – apėmimo būdu, t. y. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme apimant už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir nustatant T. F. subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, paaiškino įvykio aplinkybes, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi T. F. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

36. Ikiteisminio tyrimo metu T. F. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 5 d., 23.00 val., iki 2022 m. kovo 6 d., 12.03 val. (b. l. 104–105). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

37. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti T. F. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. T. F. teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

38. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

39. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

40. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

41. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo abejingas tam, ką padarė, taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam V. K. žalą yra atlyginęs, įsipareigojo artimiausiu metu atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kaltinamasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra jauno amžiaus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. T. F. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

42. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš T. F. priteisti padarytą 81,48 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 76–77).

43. Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

44. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su nuoplova, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, vokas su kompaktiniu disku su vaizdo/garso įrašais paliktinas saugoti prie bylos.

45. T. F. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

T. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. F. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. F. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, T. F. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 5 d., 23.00 val., iki 2022 m. kovo 6 d., 12.03 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis T. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams netaikant intensyvios priežiūros ir paskirti jam įpareigojimus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio).

T. F. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. F. 81,48 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 48 centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su nuoplova, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, voką su kompaktiniu disku su vaizdo/garso įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.