Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2S-869-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2S-869-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
I. B.
Ieškovas
M. B.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-869-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00116-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8.2.11;
3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir pagal atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje tokiu būdu: 1) leisti M. B. susitikti ir bendrauti su dukra ne mažiau kaip du kartus per mėnesį (nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat M. B. kasmetinių atostogų metu mėnesį laiko per metus netrukdomai bendrauti su vaiku paimant nakvynei, atostogų laiką derinant su atsakove bei atsižvelgiant į vaiko interesus. Nustatyti, kad jis gali bet kada lankyti dukrą (mokykloje), dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo; 2) nustatyti, kad M. B. turi teisę kas antras Kalėdas, kas antras Velykas, išskyrus Tėvo dieną, susitikti su dukra, bendrauti su ja išsivežant ją į savo namus. Termino pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus 2019 metų Kalėdas, paliekant teisę M. B. antrą Kalėdų dieną susitikti (bendrauti) jo pasirinktoje vietoje).

2. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė I. B. kategoriškai atsisako suteikti galimybę pasimatyti su vaiku, jiems bendrauti bei leisti laiką kartu. Apie jam dirbtinai sudaromas kliūtis ir nenorą geranoriškai spręsti šią problemą eilę kartų žodžiu bei raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad ieškovas be jokio pagrindo teigia, kad ji kate­goriškai neleidžia jam bendrauti su dukra. Atsakovės teigimu, jei ieškovas tinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo valdžią ir elgtųsi supratingai bei paisytų dukros interesų, jie visada galėtų susitarti dėl jo ir dukros bendravimo. Nurodė, jog pati dukra neturi noro bendrauti su tėvu dėl jo netinkamo ir kartais neadekva­taus elgesio jos atžvilgiu. Ieškovas dažnai nieko neperspėjęs jam patogiu metu ateina pas dukrą į mokyklą, į treni­ruotes, vidury ugdymo proceso išsiveda vaiką „pasišnekėti“, pradeda dukrą kamantinėti, ją išgąsdina, po to mergai­tei sutrinka sveikata – prasideda nervinės problemos. Tokiam ieškovo elgesiui kartojantis dukrai teko kreiptis psichologinės pagalbos – šiai dienai tiek ji, tiek dukra reguliariai lankosi moterų krizių centre. Manė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ir realiai net negali būti įgyvendinama dėl dukros mokymosi ir treniruočių režimo. Atsakovės nuomone, laikina bendravimo tvarka negali būti nustatyta su vaiko nakvyne pas ieškovą todėl, kad dukra su tėvu neturi normalaus ryšio, jaučia jam baimę, ieškovas nesugeba suteikti dukrai pastovumo ir saugumo jausmo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, pasiimdamas dukrą su nakvyne ar atostogų metu galės užtikrinti jai reikiamas sąlygas, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, pastovias pajamas. Teigė, kad reikalavimas dukrą lankyti mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, jos manymu, yra perteklinis ir beprasmis, nes pagal įstatymą tėvas ir be atskiro teismo leidimo gali (ir privalo) domėtis vaiko ugdymu, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir pan. Nurodė, kad jų dukra profesionaliai užsiima menine gimnastika, todėl daug dėmesio ir laiko skiria ne tik mokslui, bet ir treniruotėms, ir tai turėtų būti laikoma prioritetu spren­džiant tėvo ir vaiko bendravimo klausimą. Atsižvelgdama į dukros užimtumą, jos pomėgį ir norą lankyti meninę gimnastiką, ji sutiko, kad ieškovas kiekvieną trečiadienį bendrautų su dukra, 14.30 val. ją paimant iš mokyklos ir nuvežant į treniruotes, parvežant iš jų namo iki 19.30 val., kad dukra spėtų pasiruošti kitai dienai, pavalgyti ir pailsėti, nes vaikas eina miegoti apie 21.00 val. Taip pat atsakovas galėtų su dukra bendrauti kas antrą šeštadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., paimant dukrą iš treniruotės bei parvežant ją nustatytu laiku namo. Manė, kad tokia laikina bendravimo tvarka leistų užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo tėvo ir dukros santykiai nenutrūktų, leistų užtikrinti ieškovo teisę bendrauti su dukra netrukdant vaiko ugdymui ir sportui.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2019 m. vasario 4 d. skyriuje vykusio pokalbio metu G. B. išsakė savo nuomonę, kad ji nelabai nori bendrauti su tėčiu dėl jo netinkamo elgesio jos ir mamos atžvilgiu (interneto atjungimo, apsilankymo netinkamu laiku ir neperspėjus mokykloje ir treniruotėse), ji pergyvena dėl to, kas vyksta tarp jos tėvų. Skyrius, įvertinęs turimą informaciją, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau koreguojant bendravimo tvarką siekiant užtikrinti mergaitės saugumą, išvengti emocinių ir psichologinių išgyvenimų. Siūlė nustatyti tokią tvarką: kiekvieną trečiadienį nuo 14.30 val. iki 19.30 val. ieškovas paima dukrą iš mokyklos po pamokų 14.30 val. ir 19.30 val. parveža mergaitę į gyvenamąją vietą; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., sekmadienį - nuo 10.00 val. iki 18.00 val. dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą. Ryšio priemonėmis su vaiku bendrauti ne pamokų ar treniruočių metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Laikinai iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo su nepilnamete dukra G. B., gim. Duomenys neskelbtini., tvarką: 1) leisti M. B. susitikti ir bendrauti su dukra G. B. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio nuo 15.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. jo gyvenamojoje vietoje, paimant dukrą iš treniruotės bei parvežant ją nustatytu laiku namo; 2) leisti M. B. kasmetinių atostogų metu (mėnesį laiko per metus) netrukdomai bendrauti su dukra paimant ją nakvynei, atostogų laiką derinant su atsakove bei atsižvelgiant į vaiko interesus; 3) nustatyti, kad M. B. turi teisę kas antras Šv. Kalėdas, kas antras Šv. Velykas, išskyrus Tėvo dieną, susitikti su dukra, bendrauti su ja išsivežant ją į savo namus tarpusavio sutarimu. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus 2019 metų Kalėdas, paliekant teisę M. B. antrą Kalėdų dieną susitikti (bendrauti) jo pasirinktoje vietoje.

6. Nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, kad ieškovo bendravimas su mažamete dukra pastarajai darytų neigiamą įtaką, pažeistų jos teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas deda pastangas, jog galėtų bendrauti su mažamete dukra. Taip pat teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas M. B. būtų teistas, vartotų alkoholį ar psichotropines medžiagas, kas rodytų jo pavojingumą, grėsmę mažamečiui vaikui, jo saugumui. Teismo nuomone, negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teises bendrauti su savo vaiku, taip pat vaiko teises bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, atsakovė siekia iš esmės apriboti ieškovo teisę bendrauti su savo mažamete dukra ieškovui pasiimant ją į savo gyvenamąją vietą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokią būtinybę, nepateikė.

7. Nurodė, kad nors Skyrius pateikė išvadą, kurioje prašė taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau bendravimo tvarką pakoregavo, o teismas, priimdamas spendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, vertino ir atsižvelgė į įrodymų visumą.

8. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad šalys, gyvendamos atskirai, geruoju nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, taip pat atsižvelgęs į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į atsakovės siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, į Skyriaus nuomonę, į nepilnametės G. B. amžių ir užimtumo laiką, į visuotinai žinomą kalendorinių švenčių specifiką, bei į tai, jog tėvų teisės ir pareigos yra lygios, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovui laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.

Šalies argumentai

9. Ieškovo prašymą nustatyti, kad jis gali bet kada lankyti dukrą (mokykloje), dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, vertino kaip perteklinį, todėl dėl šio prašymo plačiau nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku nustatyti atsižvelgiant į atsakovės argumentus. Prašo pridėti naujus įrodymus – biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. vasario 7 d. pažymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Šiuo laikotarpiu dukra neturi noro bendrauti su tėvu dėl jo netinkamo ir kartais neadekvataus elgesio jos atžvilgiu. Šiuo metu dukra lankosi moterų krizių centre, kur jai teikiama psichosocialinė pagalba dėl M. B. psichologinio, ekonominio smurto.

10.2. Kadangi dukra su tėvu neturi normalaus ryšio, jaučia jam baimę, ieškovas nesugeba suteikti dukrai pastovumo ir saugumo jausmo, todėl vaiko pasiėmimas su nakvyne negali būti nustatytas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galimybės įvertinti ieškovo ryšį su dukra, realias ieškovo galimybes maksimaliai bendrauti su vaiku, ieškovo gyvenimo sąlygas, moralines vertybes ir kt.

10.3. Teismas neįvertino atsakovės akcentuotų aplinkybių, kad ieškovas, prašydamas pasiimti dukrą su nakvyne, nepateikia įrodymų, jog jis galės užtikrinti dukrai reikiamas sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų, kur šiuo metu ieškovas gyvena, nes vienoje vietoje ieškinyje nurodyta, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o kitoje ieškinio vietoje nurodoma, kad ieškovas nuolatinės gyvenamosios vietos bei santaupų šiuo metu neturi.

10.4. Teismo nustatytas punktas, kad ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 15.00. iki sekmadienio 15.00., paimant dukrą iš treniruotės bei parvežant ją nustatytu laiku namo, turėtų būti pakeistas, nustatant vaiko ir tėvo bendravimą kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 15.00. iki 20.00., vaiką parvežant nakvynei namo. Pažymėtina, kad ateityje, tėvui atkūrus ryšį su dukra ir dukrai pageidaujant, bei tėvui užtikrinus sąlygas vaikui, bendravimas galėtų vykti ir su nakvynėmis.

10.5. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos per atostogas ir per šventes taip pat turėtų būti atsižvelgta į atsakovės nurodytus pastebėjimus dėl ieškovo gyvenamosios vietos bei pateiktus įrodymus apie šiuo metu dukros turimas psichologines problemas dėl ieškovo netinkamo elgesio, ir iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas neturėtų būti nustatomas vaiko ir tėvo bendravimas po mėnesį laiko atostogų metu. Bendravimas švenčių dienomis taipogi galimas dienos metu, nakvynei dukrą grąžinant į jos gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

11. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, elektroninio laiško išrašą, valstybės įmonės Registrų centro pažymą, gimnastikos sporto klubo „Duomenys neskelbtini“ raštą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Byloje nėra išvados apie dukros psichologinę – emocinę būseną, amžiaus tarpsnio ypatumus, gebėjimus suprasti ir įvertinti įvykius, kurie tiesiogiai yra susiję su jos tėvais.

11.2. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte Nr. S-31-380 nurodyta informacija apie jį bei dukrą yra neteisinga bei iškraipyta. Ši nurodyta informacija yra subjektyvi bei šališka, kadangi atsakovės nurodyta informacija nebuvo išsamiai ir detaliai patikrinta, į pokalbį su specialistu nebuvo iškviestas M. B..

11.3. Šeimos ir vaiko gerovės centras neturi kompetencijos ir negali nustatyti asmenų priklausomybės dėl žalingų įpročių ar medžiagų, tokias išvadas gali pateikti tik priklausomybės ligų centras ir pan. Todėl šie teiginiai yra paremti tendencingais I. B. pasakojimais, o ne objektyviai pagrįsta informacija. Jokių priklausomybių alkoholiui, narkotikams ar psichotropinėms medžiagoms pas M. B. nėra.

Šalies argumentai

11.4. I. B. teiginius paneigia Klaipėdos miesto meninės gimnastikos klubo „Duomenys neskelbtini " prezidentės raštas, kuriame yra nurodyta, kad G. B. nuo 2016 m. lanko klubą, ir jos tėvas aktyviai dalyvauja dukters ugdymo procese, bendrauja ir domisi jos sportiniais pasiekimais.

11.5. Atsakovei yra žinoma, kad M. B. gyvena jo tėvams priklausančiame bute, adresu Duomenys neskelbtini. Mergaitei ši aplinka yra žinoma. Minėtas butas yra visiškai įrengtas bei tinkamas gyventi šeimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Apeliantė ir ieškovas prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 10 ir 11 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado priėmus skundžiamą nutartį, bei įvertinęs, kad naujų įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, daro išvadą, kad yra pagrindas šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir juos vertinti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtintos laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ieškovo bendravimas su mažamete dukra pastarajai darytų neigiamą įtaką, pažeistų jos teises ir interesus ar jų neatitiktų, todėl nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iš esmės tenkino ieškovo prašymą. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir akcentuoja, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dukra su tėvu neturi normalaus ryšio, jaučia jam baimę, ieškovas nesugeba suteikti dukrai pastovumo ir saugumo jausmo, todėl vaiko pasiėmimas su nakvyne negali būti nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.

20. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

22. Atsakovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog ateityje tėvui atkūrus ryšį su dukra ir dukrai pageidaujant, bei tėvui užtikrinus sąlygas vaikui, bendravimas galėtų vykti ir su nakvynėmis, tačiau šiuo metu dukters maksimalus bendravimas su tėvu nėra galimas dėl jos psichologinės būsenos.

23. Bylos duomenimis, 2019 m. vasario 7 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau – Gerovės centras) raštu Nr. S-68-337 informavo, kad atsakovė su dukra į šio centro padalinį kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 23 d. dėl patiriamo psichologinio, fizinio ir ekonominio smurto nuo sutuoktino M. B.; nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki šiol I. B. ir jos dukrai teikiama psichosocialinė pagalba, apimanti socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijas (1 t., b. l. 77). 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-31-380 Gerovės centras nurodė, jog mergaitė konsultacijų metu savais žodžiais pasakojo apie savo šeimoje nuolat girdėtus barnius, todėl jautė padidintą stresinę būseną, nuolatinę įtampą, minėjo, jog tėtis ne kartą ją nuvylęs; emocinė būsena: padidintas jautrumas ir nervingumas, miego sutrikimas, nesaugumo jausmas. Minėtame rašte Gerovės centras nurodo, kad G. B. nerekomenduojamas nepertraukiamas bendravimas su tėvu ir dar dėl labai svarbios priežasties – priklausomybės, apie kurią daug kartų konsultacijose kalbėjo I. B..

24. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, jog minėti Gerovės centro raštai nelaikytini neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais neigiamą ieškovo įtaką nepilnametei dukrai, kadangi atsakovės nurodyta informacija nebuvo išsamiai ir detaliai patikrinta, į pokalbį su specialistu nebuvo iškviestas M. B.. Tačiau kiti byloje esantys įrodymai leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės argumentai, jog šalių nepilnametės dukters ir ieškovo ryšys nėra pakankamai tvirtas, jog būtų galima nustatyti mergaitės laikiną bendravimo tvarką su nakvyne, pagrįsti.

25. Visų pirma, Gerovės centro nurodytas aplinkybes patvirtina ir Skyriaus nuomonėje nurodyti faktai. Bylos duomenimis, 2019 m. vasario 6 d. Skyrius pateikė nuomonę dėl ieškovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo (1 t. b. l. 61-62). Skyriaus teigimu, 2019 m. vasario 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio pokalbio metu G. B. išsakė savo nuomonę, kad ji nelabai nori bendrauti su tėčiu dėl jo netinkamo elgesio jos ir mamos atžvilgiu (interneto atjungimo, apsilankymo netinkamu laiku ir neperspėjus mokykloje, treniruotėse ir kt.), ji pergyvena dėl to, kas vyksta tarp tėvų. Skyrius, įvertinęs turimą informaciją, siūlo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą, koreguojant bendravimo tvarką, užtikrinant mergaitės saugumą bei siekiant išvengti emocinių ir psichologinių išgyvenimų.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į byloje pateiktą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t. b. l. 141-158), iš kurio matyti, kad garso įraše, kuris padarytas tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovas pripažįsta rūkantis žolę (1 t., b. l. 147). Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie savo gyvenamąją vietą. Ieškinyje ieškovas savo adresą nurodo Duomenys neskelbtini., tačiau šioje byloje nėra ginčo, jog nurodytu adresu gyvena ieškovė su dukra. Ieškinio dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovas nurodo pastovios gyvenamosios vietos neturintis. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo gyvenantis tėvams priklausančiame bute, esančiame Duomenys neskelbtini. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog šiuo atveju nėra galimybių net preliminariai įvertinti ieškovo gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant išvengti bet kokios rizikos ir vaiko interesų pažeidimo, bendravimo tvarka turėjo būti nustatyta be vaiko nakvynių pas ieškovą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog vaiko ir tėvo bendravimas nėra sudėtingas, ar kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra tvirtas. Priešingai, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalių vaikui dėl bendravimo su tėvu pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką kyla grėsmė jo dvasiniam ar moraliniam ugdymui, emocinei būsenai.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama.

29. Taip pat pažymėtina, kad šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, nepilnametį vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.

30. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis keistina ir klausimas išspręstinas iš esmes – laikina ieškovo bendravimo tvarka su dukra tvarka nustatyta atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Atsakovei grąžintinas 38,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti.

Ieškovo prašymą tenkinti iš dalies.

Laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo su nepilnamete dukra G. B., gim. Duomenys neskelbtini tvarką:

1) kiekvieną trečiadienį nuo 14.30 val. iki 19.30 val. ieškovas paima dukrą iš mokyklos po pamokų 14.30 val. ir 19.30 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą;

2) antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą;

3) ryšio priemonėmis su vaiku bendrauti ne pamokų ar treniruočių metu.

Atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. vasario 12 d. ) (mokėtojas H. M.).

Teisėjas Alvydas Žerlauskas