Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3846-2026 (ROIK: 26294767087).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3846-2026 (ROIK: 26294767087 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) J. J. (toliau – ir Pareiškėja) paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėnesiui bei transporto priemonės – automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas už tai, kad 2026 m. sausio mėn. 21 d., 07 val. 30 min., Ukmergės rajono sav., Ukmergė, Linų g. 6, vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti tokią transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta. Pažeidimas padarytas pakartotinai, tuo pažeisdama kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Pareiškėjos kaltės ir administracinio nusižengimo kvalifikavimo nėra, Pareiškėja pripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, pakartotinai vairavo automobilį. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiame nutarime nurodyta kvalifikacija. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pakeisti Institucijos nutarimą dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, ir jo netaikyti. Teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl J. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo.

KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, be kita ko, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios sąlygos yra alternatyvios, todėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija arba teismas turi nustatyti bent vieną iš aukščiau įvardintų sąlygų, taip pat pateikti šios sąlygos taikymo motyvus.

Vertinant transporto priemonės konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017).

Teismas pažymi, kad, kaip ir buvo minėta, pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, todėl nagrinėjamu atveju bus sprendžiamas klausimas, ar Institucijos vyriausiasis tyrėjas teisingai parinko Pareiškėjai alternatyvą, nustatytą ANK 424 straipsnio 8 dalyje, t. y. skirti jai aptariamą administracinio poveikio priemonę.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Institucija Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai skyrė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą – motyvuodama tuo, kad transporto priemonė priklauso jos sugyventiniui V. V., Pareiškėja ne pirmą kartą naudojasi sugyventinio transporto priemone. Be to, transporto priemonės savininkas elgėsi nerūpestingai ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniems teisė pažeidimo atvejams ir leido Pareiškėjai toliau naudotis jo transporto priemone, todėl vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis, ši transporto priemonė gali būti konfiskuota. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimo motyvacija dėl Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonės savininkas yra jos sugyventinis, kuris buvo išvykęs į darbą ir nedavė jai leidimo važiuoti. Ji neatsiklaususi paėmė jam priklausančią mašiną. Nėra įrodymų apie sąmoningą transporto priemonės savininko leidimą Pareiškėjai 2026 m. sausio 21 d. naudotis jo transporto priemone ar sudarytas sąlygas konkrečiam pažeidimui padaryti, nes jis buvo išvykęs į darbą. Vien tik artimas ryšys negali būti laikomas pakankamu konfiskavimo pagrindu, transporto priemonės konfiskavimas laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu, todėl prašo minėto automobilio nekonfiskuoti. Taip pat nesutinka su transporto priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu. Iš bylos duomenų matyti, ir dėl to ginčo nėra, kad teismo konfiskuotas automobilis buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymo įrankis. Taigi tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis. Bylos esantys duomenys (2026 m. sausio 13 d. prašymas dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, 2026 m. vasario 12 d. paaiškinimas) patvirtina, kad automobilio savininkas V. V. žinojo, kad J. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes ši teisė jai yra atimta, tačiau pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimui leidimo nedavė ir nesutiko, kad ji būtų naudojama pažeidžiant teisės aktus. Nurodytas aplinkybes V. V. patvirtino ir teismo posėdžio metu, papildomai nurodydamas, kad turi tris transporto priemones, dvi iš jų yra sugedusios, liko tik viena, kuri jam yra reikalinga nuvykimui į darbą. Nurodė ir tai, kad automobilių rakteliai visada būdavo spintelėje, jeigu kartais reikėtų patraukti transporto priemones, bet negalvojo, kad Pareiškėja gali taip pasielgti. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad V. V. turi tris transporto priemones, su kuriomis važinėja, nurodydama, kad kartais ir Pareiškėja nusižengia, jas paimdama. Pareiškėja taip pat nurodė, kad automobilis Toyota Auris yra laikomas kieme, kaip ir kiti automobiliai, rakteliai nuo transporto priemonių yra laikomi stalčiuose, Pareiškėjai žinomoje vietoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, suinteresuoto asmens V. V. nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis Pareiškėjai transporto priemonės vairavimui leidimo nedavė ir nesutiko, kad ji būtų naudojama pažeidžiant teisės aktus, vertintina kaip siekis išvengti transporto priemonės konfiskavimo, kadangi V. V. žinojo, jog J. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jai atimta, kaip transporto priemonės savininkas, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniems teisės pažeidimo atvejams, t. y. iš esmės buvo sudarytos sąlygos Pareiškėjai pasinaudoti V. V. priklausančiomis transporto priemonėmis, nes jos buvo paliktos neužrakintos, rakteliai padėti Pareiškėjai žinomoje vietoje, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėja ne pirmą kartą, neturėdama teisės vairuoti, naudojasi V. V. priklausančia transporto priemone, todėl galima konstatuoti, kad V. V. jam priklausantį automobilį perleido savo šeimos narei – Pareiškėjai, žinodamas, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniam pažeidimui daryti, todėl šiuo atveju buvo pagrindas taikyti V. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.

Teismas, vertindamas Pareiškėjos prašymą – netaikyti turto konfiskavimo, taip pat atsižvelgia ir į administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26294767087) esančią Pareiškėją charakterizuojančią medžiagą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus nustatyta, kad J. J. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymą buvo bausta 6 kartus, padaryti teisės pažeidimai, susiję su transporto priemonių valdymu, t. y. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnio 2, 3 dalyse, 415 straipsnio 2 dalyje, bei 424 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. 2025 m. sausio 2 d. – pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės; 2025 m. balandžio 9 d. – pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tačiau transporto priemonės konfiskavimas nebuvo taikytas. Paskirtos nuobaudos yra galiojančios. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja 2026 m. sausio 21 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jai yra atimta. Taigi matyti, kad J. J. anksčiau bausta už ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tačiau Pareiškėjai skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nebuvo veiksmingos ir Pareiškėja 2026 m. sausio 21 d. vėl vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, kai tokia teisė yra atimta. Neabejotina, kad J. J. suvokė, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau nepaisydama įstatyme numatyto reikalavimo ir keldama grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, sąmoningai pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, taigi veikė tyčia. Svarbu ir tai, kad Pareiškėja savo poelgio kritiškai nevertino, teismo posėdžio metu nurodydama, kad kartais nusižengia, paimdama sugyventiniui priklausančią transporto priemonę, įvykio dieną važiavo į darbą, nes buvo šalta, rizikavo. Tokie Pareiškėjos pasisakymai iš esmės rodo jos atsainų požiūrį į visuotinai priimtas elgesio ir moralės normas, teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir iškelia asmeninius savo poreikius aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, Pareiškėja sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdama teisės jas vairuoti, pažeidimų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog Pareiškėja linkusi nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, teigiamos įtakos J. J. nepadarė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų Pareiškėją nuo naujų pažeidimų padarymo. Ankstesniais nutarimais jai taikytos švelnesnės nuobaudos ir vien imperatyvios administracinio poveikio priemonės jos nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, todėl nėra abejonės, kad tokiam asmeniui ši papildoma administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi siekiant užkirsti kelią Pareiškėjai ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, teismo vertinimu, Pareiškėjos sugyventiniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas.

Nors suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad automobilis yra vienintelis jo likęs turtas, kuris yra reikalingas nuvykimui į darbą, tačiau teismas pažymi, kad V. V. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad Pareiškėja neturi teisės vairuoti transporto priemones ir suprato, kad automobilis yra būtina susisiekimo priemonė, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama J. J. sulaikyti nuo nusižengimo padarymo.

Teismas neabejoja, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad be konfiskuotino automobilio suinteresuotas asmuo apskritai neturėtų galimybės nuvykti į darbą.

Aptariama administracinio poveikio priemone siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Jau aptartais duomenimis, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog Pareiškėjos sugyventiniui V. V. paliekant toliau valdyti konfiskuotiną automobilį, Pareiškėja nebevairuos paminėtos transporto priemonės, laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nepažeidinės Kelių eismo taisyklių, juolab atsižvelgiant į tai, jog tai nebuvo vienintelis atvejis, kuomet J. J. vairuoja automobilį neturėdama tam teisės. Pareiškėja, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines, turtines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiima pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Taigi, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima konfiskuoti transporto priemonės, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, todėl teismas sprendžia, jog turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta, adekvati ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl nėra pagrindo pažeidėjai administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjos skundo argumentus, Skundžiamą nutarimą, Institucijos pateiktą atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, suinteresuoto asmens paaiškinimus, nemato pagrindo Pareiškėjos skundą tenkinti, todėl Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 – 6 dalimis,

nutaria:

J. J. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3846-2026 (ROIK: 26294767087) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.