Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1355-863/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
e2A-1355-863/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01035-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
A. S., D. P.
Suinteresuotas asmuo
Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1355-863/2024Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01035-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) A. S., A. S. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., A. S. ir D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, be adreso, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai), stovėjo pastatas. Pareiškėjai nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijai galioja Palangos miesto bendrasis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1518 (toliau – ir bendrasis planas). Minėti žemės sklypai patenka į urbanizuojamas teritorijas – mišrios kurorto centro ir kurorto pocentrių teritorijos, kurioms keliami ypatingai reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Pagal bendrojo plano sprendinius žemės sklypai inter alia gali būti naudojami kaip gyvenamosios, komercinės paskirties objektų teritorijos ar kitos. Jie patenka į Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309. Kadangi pagal specialiojo plano dalies tvarkymo plano sprendinius žemės sklypai priskiriami (duomenys neskelbtini), kuriai paveldosaugos reikalavimuose nustatyta, kad „Užstatymas galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga“, pareiškėjai, siekdami sudaryti prielaidas įgyvendinti statytojo teisę žemės sklypuose, turi viešojo administravimo subjektui (savivaldybei) įrodyti ir pagrįsti, kad pagal istorinę ikonografinę medžiagą šioje vietoje stovėjo pastatas; tam tikslui pareiškėjams reikalingas teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypuose stovėjo pastatas. Pažymėjo, kad Kultūros vertybių registro (KVR) (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyme prie dokumentų sąrašo 9 punkte pateikiama ikonografijos medžiaga. Tarp pateikiamų dokumentų yra 1922 m. Palangos m. plano fragmentas, kuriame sklypo teritorijoje žymimas pastatas. Pareiškėjų užsakymu nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė istorikė J. V. parengė istorinių tyrimų ataskaitą (pažymą) (toliau – ir ataskaita), kurioje analizuojama teritorija tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. aptariamų žemės sklypų teritorijos ribose. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad „pagal fragmentiškus kartografinius duomenis, tiriamoje teritorijoje nuo XX a. 2 dešimtmečio iki pokario stovėjo vienas pastatas. Jo vietos aprašomoje teritorijoje tiksliai lokalizuoti dėl senosios kartografijos schematiškumo nėra galimybės. Nugriautas pokaryje (istorinių tyrimų ataskaitos (pažymos) 5 psl.). Istorinių tyrimų ataskaitos (pažymos) išvadose nurodoma, kad apstatymas teritorijoje rodomas nuo XX a 2 dešimtmečio. Jį sudarė vienas nemažas stačiakampis pastatas. Jo paskirtis, medžiagiškumas, architektūrinis vaizdas, trūkstant istorinės informacijos, nenustatyti. Pastatas stovėjo tiriamosios teritorijos pietryčių dalyje, netoli (duomenys neskelbtini). Pokaryje nugriautas.“ Prie ataskaitos pridėti skirtingų laikotarpių planai, iš dalies jų matyti, kad žemės sklypų teritorijoje iš tiesų stovėjo nurodomas pastatas. Pareiškėjų vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypuose stovėjo pastatas, todėl yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris suteiktų galimybes pareiškėjams įgyvendinti statytojo teisę žemės sklypuose.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, remiantis susiformavusia teismų praktika dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu įgyvendinti statytojo teisę, prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarasto dokumento. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, kokių prarastų dokumentų atkurti negalima. Pažymėjo, kad dėl buvusį užstatymą patvirtinančių dokumentų gavimo, tokiam pagrindimui yra būtini istoriniai ikonografiniai tyrimai ir tokie dokumentai yra gautini ne teismo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai pateikė istorikės J. V. atliktus istorinius tyrimus, kuriuose nėra aiškios istorinės medžiagos, ikonografijos, įrodančios, kad sklype stovėjo pastatas. Mano, kad istoriniai tyrimai turėtų būti tikslinami, nurodant tikslius kartografinius duomenis ant topografinio pagrindo, kur būtų aiškiai pažymėtos sklypų ribos bei pagrindžiama dėl pastato buvimo ir jo dydžio. Papildomai pažymėjo, kad istoriniuose tyrimuose, kurie datuojami 2016 m., pateikiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas, išduotas 2005 m. gruodžio 22 d., galiojo iki 2010 m. gruodžio 22 d. Suinteresuoto asmens vertinimu, istoriniai tyrimai nėra pakankami, kad neabejotinai pagrįstų buvusį užstatymą. Prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes.

4. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento poziciją bei mano, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, kad neabejotinai pagrįstų buvusį užstatymą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Nurodė, kad šiuo metu neturi duomenų, kad pareiškėjų žemės sklypuose buvo pastatai. Byloje nepateikta neginčijamų duomenų, kad žemės sklypuose buvo pastatų; istoriniuose tyrimuose pateikti kartografiniai duomenys bei schemos yra fragmentiški, nėra nurodytas mastelis, neryškūs sklypų numeriai, kartografiniai duomenys neperkelti ant kartografinio pagrindo, pateikiama subjektyvi išvada, paremta fragmentiškais duomenimis, kad sklype stovėjo pastatas, todėl istoriniai tyrimai tikslintini.

5. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

6. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu, kurio korektūros klaida buvo ištaisyta teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, pareiškėjų pareiškimą atmetė.

7.1. Teismas vertino, kad iš pateikto Kultūros vertybių registro Palangos miesto istorinės dalies aprašymo, o būtent ikonografinės medžiagos, nustatyta, kad pateiktas XX a. pr. Palangos plano fragmentas iš J. A. P. M. Palangos miesto istorinės dalies kultūros vertybės pagrindinis dosjė, 1995 m. Teismo vertinimu, pateiktas fragmentas objektyviai nepatvirtina fakto, kad žemės sklypuose stovėjo pastatas, kadangi iš fragmento galima spręsti tik apie suskirstytus žemės sklypus, nes nėra galimybės nustatyti tuo metu buvusios teritorijos apstatymo, juo labiau patvirtinti aplinkybės, kad žemės sklypuose stovėjo namas. Analogiška išvada darytina ir dėl pareiškėjų pateikto įrodymo – 1922 m. Palangos miesto plano fragmento, kuriame mastelis nenurodytas, nėra palyginimo su dabartiniu teritorijos kartografiniu pagrindu, taip pat plane nėra pakankamai aiškiai matomi objektai (ar jų numeracija), siekiant juos susieti su plano paaiškinime nurodytais objektais. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, tokie įrodymai nėra pakankami ir patikimi.

7.2. Teismas nurodė, kad išanalizavus Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės, istorikės J. V. istorinių tyrimų ataskaitą, nustatyta, kad tiriamos teritorijos vieta (žemės sklypų) XX a. pirmaisiais dešimtmečiais tapo privačia J. R. nuosavybe, buvo suformuotas 61,09 a sklypas. Ataskaitoje nurodoma sklypo struktūrą tiksliai vaizduojančios kartografijos nerasta. Nors nurodyta, kad XX a. 2 dešimtmečio kartografijoje aprašomoje teritorijoje, arčiau (duomenys neskelbtini) žymimas nemažas pastatas, priklausantis P. M., įsigijus jį iš J. R., tačiau tikslios jo vietos tiriamojoje teritorijoje nustatyti neįmanoma dėl schematiškos kartografijos. Nors tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad tiriamojoje teritorijoje apstatymas formavosi nuo XIX a. pabaigos – XX pradžios, tačiau išvadoje nurodyta, kad tiksliai įvertinti dviejų sklypų susidedančios teritorijos apstatymo istorinę situaciją sudėtinga dėl senosios kartografijos schematiškumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad P. M. turėjo pastatą žemės sklypuose; duomenys patvirtina, kad nurodytas asmuo siekė pasistatyti vilą (2016 m. spalio 16 d. pažyma apie nuosavybę), taip pat duomenys parvirtina faktą, kad P. M. buvo tirtos teritorijos savininkas ( Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997 m. gegužės 29 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors byloje esančioje Kretingos apskrities Palangos miesto dalies sudarytos 1939 m. Žemės Tvarkymo Departamento eksplikacijoje su žemės planu nurodyta, kad P. M. turėjo pastatą tiriamojoje teritorijoje, šie duomenys nėra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais ir pakankamai informatyvūs, todėl teismas negali daryti pagrįstos išvados dėl pastato egzistavimo (CPK 185 straipsnis).

7.3. Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto matininkės/ geodezininkės doc. dr. J. S. V. 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akto įrodomosios vertės teismas pažymėjo, kad ekspertizė buvo atlikta pareiškėjo D. P. prašymu, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertizės išvadų objektyvumo, nes jai atlikti buvo pateikta pareiškėjo medžiaga, ekspertizės išvados pateiktos pagal pareiškėjo suformuotus klausimus, taip pat jokie kiti duomenys nepatvirtina fakto, kad ekspertizei atlikti panaudotas 1943 m. topografinio žemėlapio fragmentas yra būtent žemės sklypų. Be to, ekspertizės akte nenurodyta, kokios techninės priemonės buvo naudotos atliekant ekspertizę. Teismas vertino, kad nurodytas ekspertizės aktas kaip rašytinis įrodymas nėra objektyviai patikimas, nes pats atliktas tyrimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

7.4. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjų žemės sklypuose stovėjo pastatas. Iš esmės visi pareiškėjų pateikti įrodymai yra fragmentiški, nepakankamai tikslūs, pateikti istoriniai tyrimai ir ekspertizės aktas iš esmės grindžiami prielaidomis ir subjektyvia nuomone, be to, minėtų rašytinių įrodymų literatūros sąrašo didžiąją dalį sudaro grožinė literatūra, kurios patikimumo nėra galimybės patikrinti; tie duomenys, kurie pateikti byloje, nėra pakankami ir patikimi pagrįstai išvadai, sudarančiai teisinį ir faktinį pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Pareiškėjai A. S., A. S. ir D. P. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą tenkinti. Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1. Akcentuoja, kad teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Mano, kad teismas, vertindamas 1922 m. Palangos plano fragmentą, padarė nepagrįstas išvadas, kad šis rašytinis įrodymas nepakankamai tikslus ir patikimas. Minėtame įrodyme pastatas yra pavaizduotas vietoje, kurią pareiškėjai apibrėžė raudonu apskritimu. Pagal gatvių ir (duomenys neskelbtini) išdėstymą, plane žymimas pastatas yra vaizduojamas (duomenys neskelbtini). Dabartinių žemės sklypų ribos yra iš esmės toje pačioje vietoje, t. y. žemės sklypų ribos apribotos (duomenys neskelbtini). Nurodytas įrodymas patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad 1922 m. Palangos plano fragmente pažymėtas pastatas buvo žemės sklypo ribose, nei kad nebuvo.

8.2. Kritiškai vertindami teismo poziciją dėl nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės, istorikės J. V. istorinių tyrimų ataskaitos, atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje prieštaravo pats sau teigdamas, kad žemės sutvarkymo plano, sudaryto 1939 m., duomenis neva turėjo patvirtinti kiti bylos rašytiniai įrodymai, tačiau, anot teismo, tie kiti duomenys yra „grožinė literatūra“, kuri nepatikima. Bylai ypatingai reikšmingas oficialus rašytinis įrodymas yra 1997 m. gegužės 29 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys: žemės sutvarkymo planai, sudaryti 1939 m., kuriuose aiškiai matyti pažymėtas pakankamai didelis pastatas. Iš nurodyto rašytinio įrodymo yra akivaizdu, kad žemės sklypų ribose 1939 m. buvo žymimas pakankamai didelis pastatas, kuris, anot ataskaitą rengusios specialistės, buvo nugriautas pokaryje. Mano, kad teismas nepagrįstai sumenkino aukščiau aptariamo rašytinio įrodymo reikšmę, kai turėjo elgtis priešingai, suteikti minėtam įrodymui oficialaus rašytinio įrodymo statusą. Pareiškėjų vertinimu, 1997 m. gegužės 29 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys: žemės sutvarkymo planai, sudaryti 1939 m., turėjo būti laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turėti didesnę įrodomąją reikšmę prieš kitus įrodymus, kurie tokie nėra. Kiti byloje pateikti dokumentai oficialių rašytinių įrodymų nepaneigia.

8.3. Pažymi, kad teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų pateikto įrodymo – ištraukos iš Palangos miesto istorinės dalies (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – teritorijos ir apsaugos zonos ribų bei tvarkymo plano aiškinamojo rašto. Šis dokumentas teismo liko neištirtas, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnį, įpareigojantį teismą visapusiškai įvertinti byloje esančius įrodymus. Šis dokumentas taip pat yra oficialus rašytinis įrodymas. Jis patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309. Nurodo, jog kadangi byloje buvo pateikta tik šio dokumento ištrauka, todėl su apeliaciniu skundu pateikė pilnos apimties dokumentą, kurį prašo prijungti prie bylos. Šio įrodymo 20 puslapyje yra pateikiamas 1938 m. kurorto tikrosios būklės ir ribų planas, kuriame žemės sklypų ribose yra pažymėtas pastatas. Kaip matyti iš pastato lokacijos, jis yra ties (duomenys neskelbtini) ir atstume tarp (duomenys neskelbtini). Visi aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai žymi, kad (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje buvo vienas pastatas, kurio lokacija yra apribota: (duomenys neskelbtini) iš vakarinės pusės, (duomenys neskelbtini) iš pietinės pusės, ir jis buvo tarp (duomenys neskelbtini). Būtent tokioje pačioje lokacijoje yra ir žemės sklypai bei jų ribos. Todėl šių įrodymų visetas patvirtina, jog pastatas turėjo būti žemės sklypų ribose. Pareiškėjų vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, įrodo objektyviąją tiesą, kuri leidžia konstatuoti, kad pastatas žemės sklypų ribose stovėjo.

8.4. Mano, jog teismas nepagrįstai sumenkino rašytinį įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros Ekspertizės aktą. Pažymi, jog ekspertizės aktą parengė savo srities specialistė doc. dr. J. S. V., turinti matininkės/ geodezininkės kvalifikacijos pažymėjimą. Ekspertizės aktas atitinka visus tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, ekspertizės akto tyrimas ir jo atlikimo tvarka yra sistemiškai pateikta bei aprašyta, o gauti rezultatai sutampa su ekspertizės akto išvadomis.

8.5. Nurodo, kad gavus teismo nutartį, kurios rezultatas nemaloniai nustebino pareiškėjus, pareiškėjai ėmėsi papildomų priemonių, siekdami įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjai nustatė, kad viena iš priežasčių, kodėl nutartimi buvo atmestas pareiškimas, buvo neva netinkamai ir šališkai parengtas ekspertizės aktas, todėl siekiant pašalinti šį teismo nurodytą trūkumą (nors pareiškėjų vertinimu, toks teismo argumentas nepagrįstas dėl apeliaciniame skunde jau nurodytų priežasčių), pareiškėjai kreipėsi į teismo ekspertų sąrašą įrašytą teismo ekspertą G. P. (turintį teisę atlikti žemėtvarkos darbų ekspertizę ir Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizę) bei su juo sudarė tyrimo atlikimo ir konsultacinės išvados parengimo sutartį, kurią taip pat prašo prijungti prie bylos. Teismo ekspertas įsipareigojo tyrimą atlikti ir išvadas pateikti ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 31 d.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, priimta įsigilinus į faktines ir teisines ginčo aplinkybes, nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų, todėl naikinti ją nėra teisinio pagrindo. Nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismui, jog byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjų žemės sklypuose stovėjo pastatas. Laiko, jog byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, kad neabejotinai pagrįstų buvusį užstatymą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Taip pat mano, kad neturėtų būti vertinami pareiškėjų kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai.

10. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, iš esmės palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvarkymo plane reglamentuota imperatyvi nuostata – užstatymas (duomenys neskelbtini) dalyje galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis bei priimtu sprendimu, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta aiškios istorinės medžiagos, ikonografijos, įrodančios, kad sklypuose stovėjo pastatas. Priešingai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastatas buvo tik planuojamas statyti ir savininkui P. M. atlygintini nuostoliai už pastogių perkėlimą. Taip pat LVCA pažymos priede nurodytas objektas pastogės aplinkos atžvilgiu dideliais matmenimis neišsiskiria. Nurodo, kad KVR esančiuose apskaitos dokumentuose ir su pareiškėjų pareiškimu bei apeliaciniu skundu pateikiamuose dokumentuose nėra pateikiama pakankamai įrodymų, kad neabejotinai pagrįstų buvusį užstatymą. Tuo pačiu pažymi, kad po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, įstatymais ir kitais teisės aktais ėmė reguliuoti statybą bei jos valstybinę priežiūrą. Statybos klausimus miestuose ir kaimuose sprendė Lietuvos planingo ir kultūringo atstatymo reikalams prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigta Statybos inspekcija; statybos darbams apskričių miestuose ir kaimuose prižiūrėti prie apskričių valdybų buvo skiriami apskričių inžinieriai. Nagrinėjamoje byloje nepateikiama duomenų, kad būtų atliktos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos procedūros. Papildomai pažymi, kad KVR esančiame 1937 m. Palangos plano fragmente ginčo teritorijoje statiniai nepažymėti ir visa sklypų teritorija ir gretimos teritorijos į vakarus ir šiaurę nurodomos kaip užsodintos pušelėmis. Be to, akcentuodamas CPK 445 straipsnio reglamentavimą, atkreipia dėmesį, kad apeliantai (pareiškėjai) nenurodo, kokių prarastų dokumentų atkurti negalima ar kokių dokumentų negali gauti kitokia nei teismo tvarka. Dėl to buvusį užstatymą patvirtinantys dokumentai galėtų būti istoriniai ikonografiniai tyrimai, kaip nurodyta ir tvarkymo plane, ir tokie dokumentai, kaip ir kiti galimi tyrimai, yra gautini ne teismo tvarka ir apeliantams taikytinos statybų teisę reglamentuojančios procedūros, todėl keltinas klausimas, ar toks ginčas nagrinėtinas teisme.

11. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, be adreso, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – žemės sklypai), kuriuose šiuo metu jokių statinių nėra. Siekdami sudaryti prielaidas žemės sklypuose įgyvendinti statytojo teisę, be to atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtintą Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei tvarkymo planą (toliau – ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas) , abu žemės sklypai patenka į apsaugos zonos (duomenys neskelbtini), kurioje užstatymas galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga, pareiškėjai kreipėsi į teismą CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypuose stovėjo pastatas.

15. Pareiškėjams savo pareiškimą be kita ko grindžiant Kultūros vertybių registro duomenimis apie Palangos miesto istorinę dalį, 1922 m. Palangos plano fragmentu, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės istorikės J. V. parengta istorinių tyrimų ataskaita (pažyma) (anksčiau ir toliau – ataskaita), taip pat 2024 m. vasario 15 d. teismui pateiktais papildomais įrodymais – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros Ekspertizės aktu, ištrauka iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano aiškinamojo rašto, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjų žemės sklypuose stovėjo pastatas, taip pat konstatuodamas, kad pateiktų įrodymų nepakanka prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, akcentuodami teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, laikydami, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo objektyvią tiesą, leidžiančią konstatuoti, kad pastatas žemės sklypų ribose stovėjo, dar papildomai pateikdami ir teismo eksperto G. P. parengtą konsultacinę išvadą. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kritiškai.

16. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų įrodymų – tyrimo atlikimo ir konsultacinės išvados parengimo sutarties bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano aiškinamojo rašto prijungimo. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Aptariamu atveju, paminėtų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nepriimti. Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano aiškinamojo rašto prijungimo atkreiptinas dėmesys, kad minėtu dokumentu (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu) pareiškėjai be kita ko rėmėsi ir savo pareiškime, vėliau byloje atskirai pateikė ir jo aiškinamojo rašto ištrauką, todėl atitinkamai nėra pagrindo ir netenkinti prašymo prijungti prie bylos visą minėto dokumento aiškinamąjį raštą. Taip pat prie bylos prijungtina ir tarp pareiškėjų bei Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2024 m. balandžio 23 d. sudaryta Tyrimo atlikimo ir konsultacinės išvados parengimo sutartis, kurios pagrindu buvo parengta ir apeliacinės instancijos teismui 2024 m. birželio 25 d. pateikta 2024 m. gegužės 30 d. konsultacinė išvada, kurią Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo priimtas konstatavus objektyvių įrodymų byloje nepakankamumą, sprendė, jog šio naujo įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jis gali turėti įtakos bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui, minėtą įrodymą (konsultacinę išvadą) priėmė.

17. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

18. Nagrinėjamo ginčo kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į įrodinėjimo svarbą bei jo pagrindinius aspektus civiliniame procese, tame tarpe ir tokio pobūdžio bylose. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

20. Taip pat būtina pažymėti, jog kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

21. Aptariamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktą Kultūros vertybių registro Palangos miesto istorinės dalies aprašymą, ikonografinę medžiagą, spręsdamas, kad pateiktas XX a. Palangos plano fragmentas objektyviai nepatvirtina prašomo nustatyti fakto, kadangi iš fragmento galima spręsti tik apie suskirstytus žemės sklypus, nes nėra galimybės nustatyti tuo metu buvusios teritorijos apstatymo, kaip anot teismo, to negalima nustatyti ir iš pateikto 1922 m. Palangos miesto plano fragmento, kuriame mastelis nenurodytas, nėra palyginimo su dabartiniu teritorijos kartografiniu pagrindu. Kaip ir pakankamai informatyviais pirmosios instancijos teismas nelaikė ir ataskaitos duomenų, nustatęs, kad tiriamos teritorijos vieta (žemės sklypų) XX a. pirmaisiais dešimtmečiais tapo privačia J. R. nuosavybe, buvo suformuotas 61,09 a sklypas, tačiau ataskaitoje nurodoma sklypo struktūrą tiksliai vaizduojančios kartografijos nerasta; nors nurodyta, kad XX a. 2 dešimtmečio kartografijoje aprašomoje teritorijoje, arčiau (duomenys neskelbtini) žymimas nemažas pastatas, priklausantis P. M., įsigijus jį iš J. R., tačiau tikslios jo vietos tiriamojoje teritorijoje nustatyti neįmanoma dėl schematiškos kartografijos. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, fakto, kad P. M. turėjo pastatą žemės sklypuose; vertino, kad duomenys patvirtina, jog nurodytas asmuo siekė pasistatyti vilą (2016 m. spalio 16 d. pažyma apie nuosavybę), tuo pačiu pažymėdamas, kad nors byloje esančioje Kretingos apskrities Palangos miesto dalies sudarytos 1939 m. Žemės Tvarkymo Departamento eksplikacijoje su žemės planu nurodyta, kad P. M. turėjo pastatą tiriamojoje teritorijoje, šie duomenys nėra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Visgi, net ir neneigiant teismo pastebėjimų dėl paminėtų konkrečių įrodymų turinio ir /ar jų svarumo, informatyvumo sprendžiamo klausimo aspektu, pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, kartu atsižvelgiant ir į aukščiau paminėtą tokių bylų nagrinėjimo specifiką, kai nepaisant byloje dalyvaujančių asmenų pareigos rinkti ir teikti byloje įrodymus, teismas taip pat turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Šiuo gi atveju, viena vertus, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio pirmiausia apskritai kylant abejonei dėl byloje teismui pateiktų įrodymų visų ir visumos įvertinimo, pavyzdžiui, nesant duomenų apie minėto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano nagrinėjamam klausimui aktualių duomenų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997 m. gegužės 29 d. rašto, 1939 m. žemės sutvarkymo plano duomenų, ir kt. analizės rezultatus, be kita ko kritiškai vertinant ir teismo poziciją dėl abejonių dėl pareiškėjų pateikto minėto Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akto objektyvumo ar patikimumo vien dėl to, kad tyrimas buvo užsakytas pareiškėjo prašymu, išvados pateiktos pagal pareiškėjo suformuluotus klausimus, kai pagal CPK pareiškėjai tokią teisę įrodinėjimo procese turėjo, kartu iškeliant abejonę ir tyrime naudoto 1943 m. topografinio žemėlapio fragmento tinkamumo/atitikimo ginčo teritorijai, nors pasiaiškinti šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo mėginta. Tokiu būdu, kita vertus, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, turėdamas būti aktyvus įrodymų tyrimo procese, tarp pareiškėjų pateiktų tyrimų, tam tikrų istorinių, kartografinių, ar kaip nurodo teismas, fragmentiškų duomenų visgi esant duomenų apie galimai ginčo teritorijoje buvusį pastatą, teismas pats konstatavęs pateiktų įrodymų nepakankamumą prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, jokių kitų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nesiėmė. Juo labiau, kad pastato buvimas ginčo teritorijoje yra konstatuojamas ir apeliacinėje instancijoje priimtame naujame rašytiniame įrodyme – į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto žemėtvarkos darbų bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo sričių specialisto G. P. 2024 m. gegužės 30 d. konsultacinėje išvadoje. Joje be kita ko nurodyta, kad tyrimo metu išanalizavus skirtingo tipo, rūšies, laikotarpio, tikslumo istorinę kartografinę medžiagą, ją susiejus su valstybine koordinačių sistema LKS-94 bei grafiškai palyginus su esamomis žemės sklypo ribomis, įvertinus objektyviai galimas bei logiškai tikėtinas tikslumo paklaidas, nustatytas pagrįstai vienareikšmiškas / neginčytinas faktas, kad į esamas žemės sklypo ribas 1895-1945 m. laikotarpiu pateko pastatas; tiek pagal šios išvados 2.1.2 papunktyje nurodytoje literatūroje kartografijos tematika aptiktas sutartinių ženklų reikšmes, artimiausias istorinėje kartografinėje medžiagoje pastatus vaizduojantiems ženklams, tiek pagal perskaitytoje literatūroje Palangos tematika aprašytas Palangos XX a. pirmos pusės urbanistinės struktūros / raidos tendencijas bei pagal paties pastato geometrinius parametrus, jo geografinę lokaciją vietovėje (duomenys neskelbtini), galima spręsti, kad tai buvo ugniai neatsparus (medinis), labiausiai tikėtina – poilsio / gyvenamosios paskirties pastatas (vila). Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atsiliepimo dėl minėto įrodymo, matyti, kad suinteresuotas asmuo taip pat pripažįsta, jog konsultacinėje išvadoje pagrindžiama, kad skirtingais laikotarpiais žemės sklype stovėjo pastatas, tačiau suinteresuoto asmens teigimu, vėlgi to nepakanka nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, atkreipdamas dėmesį ir į kitus įrodymus – 1937 m. Palangos plano fragmentą, kuriame ginčo teritorijoje statiniai nepažymėti ir visa žemės sklypo teritorija ir gretimos teritorijos į vakarus ir šiaurę nurodomos kaip užsodintos pušelėmis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. spalio 19 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pastatas buvo tik planuojamas statyti ir savininkui P. M. atlygintini nuostoliai už pastogių perkėlimą; be to akcentavo ir kitus duomenų šaltinius – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1347 fondą (sudarytojas – Palangos miesto savivaldybė; anotacija – burmistro nutarimai, susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentai, poilsiautojų registracijos knyga) arba Kretingos apskrities žemės tvarkytojo fondo Palangos miesto sudegusios dalies ir kitų miesto kvartalų žemės tvarkymo bylą. Taigi, iš paminėto suinteresuoto asmens atsiliepimo galima suprasti, kad konsultacinėje išvadoje pagrindžiamas aplinkybės apie žemės sklype stovėjusį pastatą pagrįstumas turi būti įvertintas ir kitų informacijos šaltinių kontekste, suinteresuotam asmeniui netgi pažymėjus, kad jei daryti prielaidą apie žemės sklype stovėjusią vilą, kaip nurodoma konsultacinėje išvadoje, tokio tipo statiniai turėjo pamatus, apie kurių egzistavimą jokių duomenų nėra.

22. Iš visų paminėtų aplinkybių manytina, kad šiuo atveju ginčijamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė ir įrodymų tyrimas byloje turėtų būti atliktas iš naujo, įvertinant visus byloje esančius, tarp jų ir naujai pateiktus įrodymus, siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjų prašymo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad prie bylos prijungus naują įrodymą – konsultacinę išvadą ir suinteresuotiems asmenims nustačius terminą atsiliepimams pateikti, buvo gauti tik dviejų suinteresuotų asmenų atsiliepimai (Kultūros paveldo departamento ir NŽT), o suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, neišklausius byloje visų suinteresuotų asmenų pozicijos dėl pateikto naujo įrodymo ir jo reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste, vertinant, kad į bylą įtrauktų suinteresuotų asmenų (valstybės ir savivaldybės institucijų) aktyvus dalyvavimas irgi yra būtinas, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir pareiškėjų tikslą, neatmetant tikimybės, kad dėl šios bylos galimo rezultato, ateityje pareiškėjų planuojamų veiksmų tam tikri sprendimai bus priimami ir viešo intereso kontekste, šiuo metu nėra galimybės bylą iš esmės išnagrinėti apeliacinėje instancijoje. Be kita ko neatmetama galimybė ir dėl dalies pareikšto prašymo tikslinimo, kas yra galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atkreipiant dėmesį, kad nors pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas stovėjo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, pavyzdžiui, pagal pateiktą konsultacinę išvadą matyti, kad tyrimas buvo atliktas dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvada padaryta, kad pastatas 1895-1945 m. laikotarpiu pateko į šio žemės sklypo ribas.

23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesiėmęs visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neatsižvelgęs į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. S., A. S. ir D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok