Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-06-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-2008-418/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-22
Bylos Nr.
e2YT-2008-418/2022
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00134-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jaukbauskienė
Pareiškėjas
J. J. Š.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, notarė J
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2008-418/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00134-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonorai Jakubauskienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. Š.,dalyvaujant pareiškėjai J. J. Š., pareiškėjos atstovui advokatui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, notarė J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad pareiškėja J. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pusseserė ir pusbrolis; 2) kad pareiškėja J. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo pusbrolio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodo, kad yra V. V. pusseserė - šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjos tėvas V. P. yra V. V. motinos M. V. (mergautinė pavardė P.) brolis, atitinkamai pareiškėja J. J. Š. yra V. V. pusseserė. Šiuos giminystės santykius grindžia dokumentais: (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) apie V. V. gimimą, kuriama nurodyta, kad jo tėvai yra A. V. ir M. P. V.; (duomenys neskelbtini)d. įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) metrikoje apie A. V. ir M. P. santuoką, kuriame nurodyta, kad M. P. tėvai yra P. P. ir Teofilė M. P.; (duomenys neskelbtini)gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. J. P. gimimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos tėvai yra V. P. ir V. B.; (duomenys neskelbtini) įrašu Nr(duomenys neskelbtini) metrikoje apie V. P. ir V. B. santuoką, kuriame nurodyta, kad V. P. tėvai yra P. P. ir T. M. P.; (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) apie S. Š. ir J. J. P. santuoką, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos tapo Š..

Nurodo, kad archyvuose dėl nerastų duomenų apie pareiškėjos tėvo V. P. gimimą ir V. V. motinos M. P. gimimą, pareiškėjai gali kilti teisinių kliūčių užvedant paveldėjimo bylą notarų biure, todėl teismo prašo pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir pareiškėjos paaiškinimus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. J. Š. ir V. V. yra pusseserė ir pusbrolis. Šis juridinis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai priimti pusbrolio V. V. palikimą. Nurodo, kad jos tėvas V. P. ir V. V. motina M. P. (po santuokos V.) buvo brolis ir sesuo, o jų tėvai buvo P. P. ir T. M. P.. M. P. sudarė santuoką su A. V., o V. V. yra jų sūnus. V. P. sudarė santuoką su V. B., o J. J. P. yra jų duktė, kurios pavardė po santuokos tapo Š., todėl pareiškėja ir V. V. yra pusseserė ir pusbrolis.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad savo pusbroliui V. V. ir jo tėvams buvo labai artimas žmogus, šeimos narys. Visada padėjo ir prisidėjo ūkio darbuose, prižiūrint namus. Pusbrolis V. V. šeimos, vaikų neturėjo. Už nuolatinę priežiūrą ir pagalbą, pusbrolis 1992 metais jai padovanojo namą su priklausiniais. Pusbroliui mirus (duomenys neskelbtini)metais, ji rūpinosi jo nuosavybės teisės atkūrimu žemės sklypams, kuriems 2004 metais ši teisė buvo atkurta. Visą laiką pusbrolio turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savą, mokėjo mokesčius. Pusbrolio dovanotoje sodyboje gyvena, ja rūpinasi iki šiol, taip prižiūri žemės sklypus. Į teismą kreipėsi norėdama tinkamai sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas pareiškimą prašė tenkinti, nurodė, kad kai kurie seni įrašai turi pavardžių rašymo neatitikimų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 34-37), kuriame nurodė, kad turto perėjimo Lietuvos Respublikai procedūra, dėl žemės sklypų 1,5 ha miškų ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,05 miškų ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)k.; 9,3 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)k. šiuo metu registruotų V. V. vardu, (duomenys neskelbtini) skyriuje nepradėta, atsižvelgiant į tai prašo pareiškėjos pareiškimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo notarė J. L. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad pareiškėja J. J. Š. yra jo mama, o V. V. buvo jos pusbrolis. Jo mama labai dažnai lankydavosi pas pusbrolį, jo tėvus. Jų santykiai buvo labai artimi, kaip šeimos. Pusbrolis mamai 1992 metais padovanojo namą (duomenys neskelbtini)sen., mama daug metų gyveno pusbroliui V. V. priklausančiame gyvenamajame name, rūpinosi pusbroliu, bendrai tvarkė ūkio reikalus. Mama po pusbrolio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė iš karto po jo mirties, faktiškai kaip savo pradėdama valdyti visą V. V. paliktą turtą, įskaitant jo namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, rūpinosi dėl pusbrolio nuosavybės teisės atkūrimo žemės sklypams, manė jog gaudami oficialius dokumentus, yra laikomi savininkais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). V. V. gimė (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. tėvai yra A. V. ir M. P. – V. (b. l. 9). V. V. tėvai A. V. ir M. P. – V. susituokė (duomenys neskelbtini)metrikoje įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. J. P. apie A. V. ir M. P. santuoką. (duomenys neskelbtini) metrikos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. P. tėvai yra P. P. ir T. M. – P. (b. l. 11). J. J. P. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. J. P. tėvai yra V. P. ir V. B. (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė V. P. ir V. B., metriko įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. P. tėvai yra P. P. ir T. M. – P. (b. l. 12). Pareiškėja J. J. Š. (P.) susituokė (duomenys neskelbtini) su S. Š., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Santuokos sudarymo įraše pareiškėja nurodyta kaip J. J. Š. (P.).

Taigi, nurodytų duomenų pagrindu nustatyta, kad V. V. motina M. P. – V. ir pareiškėjos J. J. Š. (P.) tėvas V. P. buvo brolis ir sesuo, kilę iš tėvų P. P. ir T. M. – P.. Vertinant aplinkybę, kad skirtingu metu (1925 metais ir 1931 metais), skirtingose bažnyčiose registruojant pareiškėjos tėvų ir V. V. tėvų santuokas, asmenys pildę bažnytines metrikas galėjo nevienodai įrašyti pareiškėjos ir V. V. senelių – P. P. ir T. M. – P. pavardes, tačiau tai nesudaro prielaidos laikyti, jog tai skirtingi asmenys. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pareiškėja J. J. Š. ir V. V. yra pusbrolis ir pusseserė.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-398/2010). Byloje nustatyta, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), po kurio mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre palikėjos palikimo priėmimo faktų nėra registruota (b. l. 17). Bylos duomenimis, medinis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini)km., žemės sklypas (duomenys neskelbtini)sutartimi V. V. padovanotas pareiškėjai (b. l. 18-20). Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog po V. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, todėl po V. V. mirties atsiradusio palikimo paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė, t. y. 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis ( CK 587 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdyje teiktais paaiškinimais nustatyta, kad po V. V. mirties pareiškėja kaip gyveno iki V. V. mirties taip ir liko toliau gyventi palikėjui priklausančiame name, (duomenys neskelbtini)k. ir jame nepertraukiamai nuolat gyvena iki šiol, todėl darytina išvada, jog pareiškėja aktyviais veiksmais palikėjo V. V. palikimą per įstatyme nustatytus terminus priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpinosi kaip savu (1964 m. CK 587 str.).

Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepateikus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniai, 576– 578 straipsniai,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., pusseserė, o V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusbrolis.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį pradėdama valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Leonora Jaukbauskienė