Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

gynėjui, nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL (6500 Lt) bauda.

E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. išteisinta, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad jis, būdamas uždaros akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsniu, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-13 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, veikdamas užimamų pareigų pagrindu, veikdamas vieninga tyčia, su tuo metu dirbusiais (duomenys neskelbtini) filialo vadovais, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

t.y. nuo 2007-01-01 iki 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui A. L., o nuo 2008-05-19 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir vadovui S. J., nurodydavo dalies gautų pajamų už parduotas įmonės prekes nefiksuoti apskaitos dokumentuose, kurie nurodymą įvykdydavo, bei neperduodavo duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai finansininkei kuri pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, todėl įmonės (duomenys neskelbtini) filiale dalis parduotų prekių nebuvo fiksuojama apskaitos dokumentuose, neįformino tokių prekių pardavimo apskaitos dokumentais ir gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu be apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale 2007 metais buvo parduota prekių už 55 794,00 Lt, o 2008 metais už 67 591,00 Lt, viso už 123 385 Lt, o gautos pajamos buvo neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus,

be to, nuo 2007-01-01 iki 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui A. L., o nuo 2008-05-19 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir vadovui S. J., nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbusiems darbuotojams M. M., M. J., A. S., A. M., E. S., A. S., L. B., J. Š. ir sau patiems, dalį darbo užmokesčio išmokėti pagal direktoriaus R. D. pateiktą informaciją - nefiksuojant mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais ir jų neįrašant į bendrovėje tvarkomus apskaitos registrus, kurie nurodymą įvykdydavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems darbuotojams už darbą bendrovėje nuo 2007 iki 2008 metų buvo išmokėtas apskaitos dokumentais nepagrįstas ir bendrovės apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, tokiu būdu nuo 2007-01-02 iki 2008-12-31 darbuotojams buvo išmokėta 123 385 Lt, t.y. S. J. 2008 metais 9005,16 Lt, A. L. 2007 metais 16168,44 Lt, 2008 metais 7636,77 Lt, D. M. 2007 metais 11271,37 Lt, 2008 metais 12814,16 Lt, M. J. 2007 metais 7723,20 Lt, 2008 metais 5711,58 Lt, A. S. 2007 metais 8 492,40 Lt, 2008 metais 7 836,83 Lt, A. M. 2007 metais 2317,28 Lt, 2008 metais 4214,96 Lt, E. S. 2007 metais 4502,08 Lt, 2008 metais 4381,40 Lt, A. S. 2008 metais 4929,64 Lt, L. B. 2007 metais 5319,46 Lt, 2008 metais 9238,05 Lt, J. Š. 2008 metais 1821,80 Lt, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad 2007– 2008 metų laikotarpyje , o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. organizuodamas (duomenys neskelbtini) filialo vadovus ir užimamų pareigų pagrindu, veikdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

t.y. R. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsniu, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-13 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

t.y. nuo 2007-01-01 iki 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui A. L., o nuo 2008-05-19 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui S. J., R. D. nurodydavo dalies gautų pajamų už parduotas įmonės prekes nefiksuoti apskaitos dokumentuose, kurie nurodymą įvykdydavo, neperduodavo visų apskaitos dokumentų, kad įmonės (duomenys neskelbtini) filiale dalis parduotų prekių nefiksuojama apskaitos dokumentuose, todėl vyriausioji finansininkė neįformino tokių prekių pardavimo apskaitos dokumentais ir gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu be apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale 2007 metais buvo parduota prekių už 55 794,00 Lt, o 2008 metais už 67 591,00 Lt, viso už 123 385 Lt, o gautos pajamos buvo neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus,

be to, nuo 2007-01-01 iki 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui A. L., o nuo 2008-05-19 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui S. J., R. D. nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbusiems darbuotojams M. M., M. J., A. S., A. M., E. S., A. S., L. B., J. Š. ir sau patiems, dalį darbo užmokesčio išmokėti pagal R. D. pateiktą informaciją - nefiksuojant mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais ir jų neperduodant į buhalteriją, neįrašant į bendrovėje tvarkomus apskaitos registrus, kurie nurodymą įvykdydavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems darbuotojams už darbą bendrovėje nuo 2007 iki 2008 metų buvo išmokėtas apskaitos dokumentais nepagrįstas ir bendrovės apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, tokiu būdu nuo 2007-01-02 iki 2008-12-31 darbuotojams buvo išmokėta 123 385 Lt, t.y. S. J. 2008 metais 9005,16 Lt, A. L. 2007 metais 16168,44 Lt, 2008 metais 7636,77 Lt, D. M. 2007 metais 11271,37 Lt, 2008 metais 12814,16 Lt, M. J. 2007 metais 7723,20 Lt, 2008 metais 5711,58 Lt, A. S. 2007 metais 8 492,40 Lt, 2008 metais 7 836,83 Lt, A. M. 2007 metais 2317,28 Lt, 2008 metais 4214,96 Lt, E. S. 2007 metais 4502,08 Lt, 2008 metais 4381,40 Lt, A. S. 2008 metais 4929,64 Lt, L. B. 2007 metais 5319,46 Lt, 2008 metais 9238,05 Lt, J. Š. 2008 metais 1821,80 Lt, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

E. B. buvo kaltinama tuo, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vyriausiąja finansininke ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalimi, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-13 būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, veikdama bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. D., tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

t.y. nuo 2007-01-01 iki 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui A. L., o nuo 2008-05-19 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui S. J., R. D. nurodydavo dalies gautų pajamų už parduotas įmonės prekes nefiksuoti apskaitos dokumentuose, kurie nurodymą įvykdydavo, o ji, žinodama, kad įmonės (duomenys neskelbtini) filiale dalis parduotų prekių nefiksuojama apskaitos dokumentuose, neįformino tokių prekių pardavimo apskaitos dokumentais ir gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu be apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale 2007 metais buvo parduota prekių už 55 794,00 Lt, o 2008 metais už 67 591,00 Lt, viso už 123 385 Lt, o gautos pajamos buvo neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus,

be to, nuo 2007-01-01 iki 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui A. L., o nuo 2008-05-19 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovui S. J., R. D. nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) plentas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbusiems darbuotojams M. M., M. J., A. S., A. M., E. S., A. S., L. B., J. Š. ir sau patiems, dalį darbo užmokesčio išmokėti pagal jos pateiktą informaciją - nefiksuojant mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais ir jų neįrašant į bendrovėje tvarkomus apskaitos registrus, kurie nurodymą įvykdydavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems darbuotojams už darbą bendrovėje nuo 2007 iki 2008 metų buvo išmokėtas apskaitos dokumentais nepagrįstas ir bendrovės apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, tokiu būdu nuo 2007-01-02 iki 2008-12-31 darbuotojams buvo išmokėta 123 385 Lt, t.y. S. J. 2008 metais 9005,16 Lt, A. L. 2007 metais 16168,44 Lt, 2008 metais 7636,77 Lt, D. M. 2007 metais 11271,37 Lt, 2008 metais 12814,16 Lt, M. J. 2007 metais 7723,20 Lt, 2008 metais 5711,58 Lt, A. S. 2007 metais 8 492,40 Lt, 2008 metais 7 836,83 Lt, A. M. 2007 metais 2317,28 Lt, 2008 metais 4214,96 Lt, E. S. 2007 metais 4502,08 Lt, 2008 metais 4381,40 Lt, A. S. 2008 metais 4929,64 Lt, L. B. 2007 metais 5319,46 Lt, 2008 metais 9238,05 Lt, J. Š. 2008 metais 1821,80 Lt, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

Prokuroro nuomone, kaltinamieji R. D. ir E. B. suinteresuoti duoti parodymus, kad nusikalstamą veiką padarė tik vienas R. D., o E. B. nusikaltime nedalyvavimo ir apie direktoriaus veiksmus nieko nežinojo. Tokiais parodymais E. B. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o R. D. palengvinti savo atsakomybę, t. y. pašalinti sunkinančią aplinkybę-veiką padarė bendrininkų grupė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką organizavo direktorius R. D., jis sukurstė dalyvauti tiek pačią finansininkę E. B., tiek kitus (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojus. Jam tenka ir moralinė atsakomybė prieš E. B., todėl jis vienas ir siekia prisiimti atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. D., išteisintoji E. B., jų gynėjas ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas prašė prokuroro skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmę, netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog E. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prokuroro apeliacinį skundą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko ją pagrįsta, nes byloje duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų E. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nėra.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su E. B. išteisinimu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojo S. J. parodymų, jo pateiktoje USB atmintinėje „Kingstom“ esančių duomenų, liudytojo D. M. parodymų, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose esančių duomenų įvertinimu, kurių teismas nelaikė vienareikšmiškai pagrindžiančiais E. B. kaltę. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad prokuroras savaip interpretuoja S. J. ir D. M. parodymus, S. J. pateiktoje USB atmintinėje „Kingstom“ ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose esančius duomenis ir siūlo besąlygiškai jais remtis, priimant sprendimą. Jau savaime toks apelianto siūlymas prieštarauja įrodinėjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimą vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad prokuroras tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, tarp jų ir dėl S. J. ir D. M. parodymų, S. J. pateiktoje USB atmintinėje „Kingstom“ ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose esančių duomenų, ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – nuteistojo R. D. (4 t. 98-100 b. l.), išteisintosios E. B. (4 t. 30–34 b. l.), nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ž. Kalinausko (4 t. 99 b. l.), liudytojų S. J. (4 t. 34–40, 44, 45 b. l.), A. L. (4 t. 40, 41 b. l.), L. B. (4 t. 41–43 b. l.), J. Š. (4 t. 43, 44 b. l.), A. M. (4 t. 44 b. l.), A. S. (4 t. 75, 76 b. l.), M. J. (4 t. 76-78 b. l.), E. S. (4 t. 95, 96 b. l.), D. M. (4 t. 96-98 b. l.), T. Ž. (4 t. 131 b. l.), J. R. (4 t. 131, 132 b. l.) parodymus, specialistės J. D. paaiškinimą (4 t. 78, 79 b. l.), specialisto išvadą (2 t. 151-199 b. l.), S. J. 2010-12-03 protokolą-pareiškimą ir prie jo pridėtus priedus (1 t. 1-15 b. l.), dokumentų apžiūros protokolą (1 t. 17-19 b. l.), kratos protokolą (2 t. 81-93 b. l.), daiktų ir duomenų apžiūros protokolą (1 t. 23–200 b. l., 2 t. 1-73 b. l.), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus (3 t. 44, 46 b. l.), (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą (4 t. 65 b. l.), visų pirma, matyti tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo vadovo S. J. protokolą-pareiškimą (1 t. 1–15 b. l.). Antra, pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama išteisintosios E. B. kaltė, ir yra S. J. parodymai, jo paties pateiktoje USB atmintinėje „Kingstom“ ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose esantys duomenys. Trečia, išskyrus S. J. parodymus, daugiau nė vienas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas neparodė, kad E. B. žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale dalis prekių buvo parduodama be apskaitos dokumentų ir kad iš gautų pinigų be apskaitos dokumentų darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, ir priešingai, liudytojai nuosekliai teigė, jog su E. B. dėl neoficialių atlyginimų ir neapskaitytų prekių nebendravo, iš jos nurodymų neapskaityti prekių nėra gavę, neoficialius atlyginimus mokėjo padalinio vadovas. Ketvirta, nors S. J. teigimu, informaciją apie prekes parduodamas be apskaitos dokumentų ir neoficialius atlyginimus, jis gaudavo iš pačios E. B. telefonu, faksu ir elektroniniu paštu, tačiau šiuos liudytojo parodymus paneigė tiek pati E. B., tiek nuteistasis R. D. ir liudytojos T. Ž. ir J. R.. Išteisintoji E. B. pirmosios instancijos teisme teigė, kad ji apie prekes parduodamas be apskaitos dokumentų nieko nežinojo, už pardavimus buvo atsakinga filialo apskaitininkė, jai iš direktoriaus jokių nurodymų, kad kažko nefiksuoti ar nerodyti apskaitoje nebuvo, apie pardavimus jis su ja nebendravo, direktorius bendraudavo tik su filialo vadovais, o dėl neoficialių atlyginimų ji taip pat nieko nežinojo, atlyginimo dydį nustatydavo direktorius, ji išrašydavo žiniaraštį, nurodydavo sumas, o pasirašytus juos grąžindavo, kad nereiktų važinėti, informaciją, kiek reikia išmokėti atlyginimų, kartais siųsdavo elektroniniu paštu, kartais faksuodavo, bet faksu ji naudotis nemokėjo, buvo sekretorė, kuri ir išfaksuodavo, o iš jos kompiuterio duomenis galėjo perduoti bet kas, nes jų kompiuteriai neužrakinti, slaptažodžių anksčiau nebūdavo, kadangi direktorius neturi savo darbo vietos, jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) kartais naudodavosi jos darbo vieta, ką jis dirba, ji nestebėdavo (4 t. 30-34 b. l.). R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. B. kaltinama nepagrįstai, nes tai, kuo ji yra kaltinama, darė jis ir padalinių vadovai, jis sudarė sąlygas ką nors parduoti neoficialiai ir taip gauti neapskaitytų lėšų ir užsidirbti, jis pats skaičiuodavo, kiek reikės pinigų neoficialiems atlyginimams, neapskaitytų pinigų gavimas ir atlyginimų mokėjimas buvo pavestas patiems padalinių vadovams, atvykęs į (duomenys neskelbtini) jis naudodavosi bet kokiu kompiuteriu, sekretorei liepdavo priimti ir išsiųsti faksą, iš E. B. elektroninio pašto dokumentus su įvairiomis lentelėmis su paskaičiavimais apie darbo užmokestį, parduodamų prekių apyvartą galėjo išsiųsti jis, o darbuotojai T. Ž. liepdavo išsiųsti faksą (4 t. 98-100 b. l.). Liudytoja T. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. D. nuolatinės darbo vietos (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl dirbdavęs ir prie kitų kompiuterių, tame tarpe naudodavosi ir buhalterės kompiuteriu, kad su faksu dirbdavo ji, ji buvo atsakinga už faksą, kartais faksu ji perduodavusi direktoriaus R. D. duodamus dokumentus visiems filialams, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) filialui, o prieš perduodant faksu dokumentus reikėdavę paskambinti, kad jie priimtų faksuojamą dokumentą (toks fakso aparatas) (4 t. 131 b. l.). Liudytoja T. Ž. taip pat parodė, kad ji faksu persiųsdavo ir E. B. dokumentus, tačiau liudytoja negalėjo nurodyti, koks buvo dokumentų, gautų iš E. B., turinys. Liudytoja J. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad direktorius R. D. (duomenys neskelbtini) neturėjo nuolatinės darbo vietos, tačiau jis kaip savininkas gali dirbti prie bet kurio kompiuterio, kabinetai nėra rakinami (4 t. 131, 132 b. l.). Nors prokuroro skunde teigiama, kad liudytojos T. Ž. ir J. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas kaltinamasis R. D. yra jų darbdavys, todėl jos suinteresuotos duoti jam palankius parodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į šių liudytojų duotus parodymus nėra pagrindo išvadai, jog jos davė nuteistajam R. D. palankius parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, liudytoja T. Ž. darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė dar 2009-09-04. Penkta, prokuroro nuomone, S. J. parodymus patvirtino ir liudytojas D. M., kuris nurodė, kad iš centro ateidavo faksas su paskaičiavimais, kiek kam išmokėti neoficialaus atlyginimo, o prieš tai paskambindavo filialo vadovui ir perspėdavo, kad atsiunčiamų duomenų nepastebėtų kiti asmenys, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šio liudytojo parodymai nepatvirtina, kad būtent E. B. siųsdavo faksu filialo vadovui dokumentus su paskaičiavimais, kiek išmokėti neoficialaus atlyginimo darbuotojams, o prieš siųsdama faksu šiuos dokumentus paskambindavo. Šešta, byloje esančiais duomenimis nepaneigta išteisintosios E. B. ir nuteistojo R. D. iškelta versija, kad S. J. E. B. apkaltino nepagrįstai, t. y. todėl, kad ji atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)” ginčuose dėl darbo užmokesčio su S. J. darbo ginčo komisijoje ir teisme, kur jam buvo priimti nepalankūs sprendimai ir S. J. žadėjęs, kad „jiems abiems (R. D. ir E. B.) pridarys“. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo S. J. parodymai, atsižvelgiant į jo ir išteisintosios E. B. santykius, bei jų prieštaravimą kitų liudytojų parodymams, nelaikytini E. B. kaltės įrodymu, todėl jais nesivadovaujama.

Kitas, prokuroro nuomone, E. B. kaltę pagrindžiantis įrodymas – S. J. pateiktoje USB atmintinėje „Kingstom“ esantys duomenys apie prekes, (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojų darbo užmokesčius, atsiųsti iš eletroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog USB atmintinėje „Kingstom“ esantys duomenys yra atsiųsti iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nepatvirtina to, kad šiuos duomenis atsiuntė būtent E. B.. Kaip jau minėta anksčiau, pati išteisintoji E. B. nurodė, kad apie prekes parduodamas be apskaitos dokumentų ir neoficialius atlyginimus nieko nežinojo ir niekam nesiuntė su tuo susijusių dokumentų, o nuteistasis R. D. ir liudytojos T. Ž. ir J. R. parodė, kad R. D. nuolatinės darbo vietos (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl dirbdavęs ir prie kitų kompiuterių, naudodavosi ir buhalterės kompiuteriu, todėl iš E. B. elektroninio pašto dokumentus su įvairiomis lentelėmis su paskaičiavimais apie darbo užmokestį, parduodamų prekių apyvartą galėjo išsiųsti jis. Esant šioms aplinkybėms, S. J. pateiktoje USB atmintinėje „Kingstom“ esantys duomenys apie prekes, (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojų darbo užmokesčius, nelaikytini įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu, kad E. B. žinojo apie prekes parduodamas be apskaitos dokumentų ir neoficialius atlyginimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Dėl telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose esančių duomenų, iš kurių matyti, kad R. D. kalbasi su įmonės darbuotojais kratos metu 2011-02-08 ir prašo pakviesti buhalterę E. neva jai skambina iš banko, iš (duomenys neskelbtini) ir klausia, ar švaru, kokius dokumentus ima, ar yra kablių, o E. B. patikina, kad viskas gerai ir kad problemų neturėtų būti, o po atliktų kratų 2011-02-08, 2011-02-09, 2011-02-10 R. D. kalbasi su E. B. apie tai, kad E. buvo viską susitvarkiusi, o kitam kabinete irgi viskas tvarkoje, kad ji susiskambino su L. ir tariasi, kaip jai viską pateikti, kalba ar L. žino ar nežino apie tų sąskaitų prirašinėjimus ir kaip ji reaguos, kad buvo darašomi prekių kiekiai, būdavo mažinama prekių kaina ir didinami prekių kiekiai ir tai būdavo daroma tūkstančiais, pažymėtina tai, kad šie pokalbiai nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog E. B. iki prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir 2011-02-08 atlikus kratas žinojo apie neoficialiai parduodamas be apskaitos prekes ir mokamus neoficialius atlyginimus. Liudytoja J. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirbdama pastebėjo, jog su (duomenys neskelbtini) filialo prekių apskaita, sąskaitomis kažkas negerai, nes grąžinamų prekių kaina važtaraštyje neatitinka su kompiuteryje nurodyta kaina, tačiau tik po atlikto patikrinimo apie tai pranešė E. B. (4 t. 132 b. l.). E. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po kratos jie pradėjo žiūrėti ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) filialas daro machinacijas, sąskaitose darašinėja didesnius prekių kiekius (4 t. 32 b. l.). R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kratos metu skambino buhalterei, norėdamas sužinoti, ar viskas gerai (4 t. 98 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, daryti neabejotiną išvadą dėl E. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad kiti prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (kad pats direktorius ar kitas asmuo iš E. B. kompiuterio negalėjo siųsti elektroninių laiškų su duomenimis, kad vyriausiojo finansininko kompiuteriu, kuriame saugoma svarbi įmonės informacija, elektroniniu paštu, negali pasinaudoti kiti asmenys, kad R. D. ir E. B. suinteresuoti duoti parodymus, jog nusikalstamą veiką padarė tik vienas R. D., o E. B. nusikaltime nedalyvavimo ir apie direktoriaus veiksmus nieko nežinojo, nes tokiais parodymais E. B. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o R. D. palengvinti savo atsakomybę, kad bendrovės finansininkė E. B. negalėjo nieko nežinoti apie atlyginimus ir prekių neatitikimą, apie filialo vykdomą ir nuo centro slepiamą politiką, apie tai, kad direktorius visiems padalinio vadovams aiškino, kaip reikia apgaudinėti, kaip tvarkyti apskaitą filiale ir kad visi padalinio pagrindiniai darbuotojai (vadybininkai, apskaitininkės) žino ir supranta apie veikiančią sistemą, kad E. B., dirbdama kelis metus, turėjo pastebėti atlyginimų neatitikimus, žinoti apie atlyginimų dydį (duomenys neskelbtini), kad vadybininkas už 1000 Lt nedirbs, kad tokią atlyginimų politiką, prekių neapskaitimą taiko ir kitos įmonės) yra nepagrįsti ir tėra tik prielaidos ir samprotavimai, todėl atmestini.

Taigi iš visų paminėtų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad, išskyrus S. J. parodymus nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl E. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. B. išteisinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir visiškai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu principu – in dubio pro reo, reiškiančiu, kad, jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, dėl to pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog E. B. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių E. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl naikinti pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu prokuroras, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė per mažą baudą, prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., padarymą paskirti 200 MGL (26 000 Lt) baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdami bausmes teismai turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 54 str.), bausmės paskirtimi (Lietuvos Respublikod BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra individualus, todėl konkrečią bausmę konkrečiam asmeniui lemia tos aplinkybės, kurios apibūdina to asmens padarytą veiką, jį patį ir pan.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., už kurios padarymą juridinis asmuo gali būti baudžiamas iki 50000 MGL bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteista, vykdo veiklą, išskyrus (duomenys neskelbtini) filialas), visumą padarytą veiką apibūdinančių aplinkybių (padarytas tyčinis apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas, siekiant gauti daugiau pelno), nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta 50 MGL bauda yra per maža, nėra efektyvi, įgyvendinant bausmės paskirtį, pažeidžiamas teisingumo principas bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. padarymą paskirta bauda didintina iki 100 MGL.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendį:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. paskirtą bausmę padidinti iki 100 MGL (13000 Lt) baudos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.