Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo Swedbank AB atstovui V. Š., atsakovui V. T., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, trečiojo asmens BUAB „Čiukuras“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Swedbank AB ieškinį atsakovui V. T., tretiesiems asmenims BUAB „Pamario būstas“, BUAB „Čiukuras“, S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečio asmens BUAB „Čiukuras“ atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Trečiasis asmuo S. S. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „Pamario būstas“ 2005-05-24 sudarė kredito sutartį Nr. 05-029518-IN (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dėl 7 889 090,05 Lt dydžio kredito suteikimo (b. l. 8-20). 2008-12-31 laidavimo sutartimi atsakovas V. T. laidavo už kredito gavėją (UAB „Pamario būstas“) ir įsipareigojo atsakyti bankui kaip ir kredito gavėjas – už visų mokėjimų sumokėjimą bankui, tačiau ne didesne kaip 3 700 000 Lt suma (b. l. 21-23). UAB „Pamario būstas“ gauto kredito negrąžino, 2010-05-06 įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-05 nutartis dėl bankroto bylos UAB „Pamario būstas“ iškėlimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt skolą pagal minėtą laidavimo sutartį.

Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovas laidavimo sutartį būtų sudaręs ne laisva valia. Kiekvienas asmuo turi elgtis apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5 straipsnis), įvertinti sudaromo sandorio riziką ir galimus padarinius. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo (CK 1.6 straipsnis). Ieškovo ir atsakovo sudaryta laidavimo sutartis yra teisėtai sudaryta ir galiojanti, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį yra laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieškinį atsakovams P. B., D. B. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui „Swedbank“, AB, dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, bylos Nr. 3K-7-229/2009.). Šiuo atveju šalių laidavimo sutarties 9.1 punktas teigia, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Prievolės bankui nėra įvykdytos, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžintas kreditas, nes laiduotojas laisva valia sutiko su tokiais teisiniais padariniais. Tokiu būdu atmestinas atsakovo argumentas dėl to, jog ieškinys pateiktas praleidus CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

CK 6.87 straipsnio 4 dalis nustato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą. Nagrinėjamu atveju atsakovas laidavo už tam tikros prievolės dalies, išreikštos konkrečia suma, įvykdymą. Aplinkybė, susijusi su kitų asmenų laidavimu niekaip nepadidina atsakovo atsakomybės, todėl taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies šiuo atveju nėra pagrindo. CK 6.193 straipsnis įtvirtina sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Laidavimo sutarties dalykas yra laiduotojo atsakomybė bankui už kredito gavėją tuo atveju, jei kredito gavėjas neįvykdo visų ar dalies piniginių prievolių pagal sutartį (laidavimo sutarties 2 punktas). Sutartis nenumatė jokių išlygų dėl kredito gavėjo negalėjimo vykdyti pinigines prievoles. Todėl bankroto bylos iškėlimas kredito gavėjui neatleidžia atsakovo nuo laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Be to, atsakovas buvo UAB „Pamario būstas“ direktorius, kuris ir pasirašė su ieškovu kredito sutartį (b. l. 14). Įmonės direktorius turėjo ir galėjo numatyti, kad egzistuoja bendrovės bankroto tikimybė, todėl jei jis nesutiko laiduoti už UAB „Pamario būstas“ šio bankroto atveju, turėjo visas galimybes šią situacija aptarti laidavimo sutartyje. Dėl UAB „Pamario būstas“ bankroto atsakovo laidavimo prievolė nepasikeitė.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Tokia pati taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai laiduotojo pareiga vykdyti savo asmeninę prievolę kyla dėl to, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui dėl bankroto bylos iškėlimo skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis). Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m.gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko (buvęs AB DnB Nord bankas) ieškinį atsakovams A. J. ir S. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – BUAB „Ekspolita“, bylos Nr. 3K-P-537/2011). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo įstatyme numatytų procesinių palūkanų mokėjimo nepaisant to, jog kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovo ieškinyje reiškiami reikalavimai yra pagrįsti, todėl turi būti patenkinti. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas jo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui Swedbank AB 1 000 000 Lt skolą, 14 000 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo V. T..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.