- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- I-2875-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01466-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A., atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018-03-29 išvadą Nr. 10-IL-6201; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m.
Paaiškino, kad dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau - Vertinimo komisija) 2018-03-29 išvada Nr. 10-IL-6201 nepritarė jo tiesioginio vadovo įvertinimui tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertinti „labai gerai“, jo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, paliko esamą pareiginės algos koeficientą. Vertinimo komisijos sprendimas taip pat išdėstytas 2018-03-30 protokole Nr. 10-IL-6284, su kuriuo Vilniaus aps. VPK vadovas susipažino, tačiau jokio sprendimo nepriėmė.
Nesutinka su Vertinimo komisijos išvada jo tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti „gerai“.
Paaiškina, kad užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 113 punkte, jo tiesioginis vadovas 2018-02-06 parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-4034, kurioje jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertino „labai gerai“ ir Vertinimo komisijai suformulavo pasiūlymą nustatyti jam nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.
Taisyklių 5 priede išvardinti labai konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintos sąlygos įvertinti pareigūnų tarnybinę veiklą visapusiškai ir objektyviai. Taisyklių 134 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo.
Pokalbio metu, vykusio Vertinimo komisijos posėdžio metu tarp jo ir Vertinimo komisijos, trukusio vos kelias minutes, Vertinimo komisija teiravosi apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą bei domėjosi, kodėl savigynos įskaita išlaikyta 2018 m. Tuo pokalbis tarp jo ir Vertinimo komisijos narių baigėsi. Iš esmės, klausimų, susijusių su jo tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms, Vertinimo komisija neuždavė ir jo tarnybinės veiklos šiais aspektais nenagrinėjo. Mano, kad Vertinimo komisija, turėjusi įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m., neatliko teisės aktais jai nustatytų veiksmų ir pažeidė Statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132-134 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas dėsto ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką ir teigia, kad Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Vertinimo komisija, po pokalbio su juo priimdama sprendimą, jo tarnybinės veiklos rezultatų, kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms neanalizavo ir dėl to nepasisakė. Mano, kad šie Vertinimo komisijos pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2018-03-29 Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms per ataskaitinį laikotarpį nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui ir siūlymui ir pareiškėjo veiklą 2017 metais vertino „gerai“, tokį sprendimą motyvuodama aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu 2018-02-13 buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, t. y. tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. K. 2017 metais važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose nurodė, jog į tarnybą ir iš jos vyko automobiliu, kurio techninė apžiūra negaliojo nuo 2017-02-24, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo nutraukta 2017-10-11. T. K. pripažino ir patvirtino tą faktą 2018-03-20 pateiktame paaiškinime Vilniaus aps. VPK Vidaus tylimų skyriui. Tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybai spręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 ir 2 dalis.
Tarnybinė atsakomybė nėra formalumas, taikant ją pareigūnui gali būti sukeltos tam tikros neigiamos pasekmės, todėl negalima į šią aplinkybę neatsižvelgti, ją ignoruoti, vertinant pareigūno veiklą. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 5 priede yra detaliai reglamentuoti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, jo 2 skyriuje numatyti kriterijai, apibūdinantys vertinamo pareigūno tinkamumą tarnybai (tame tarpe veiklos kokybę), kvalifikaciją (tame tarpe atsakingumą, lojalumą tarnybai).
Vertinimas „labai gerai“ yra tam tikras absoliutas, kai visus numatytus kriterijus atitinkantis pareigūnas įgyja teisę į aukštesnes pareigas (be atrankos procedūros), į aukštesnio pareiginės algos koeficiento nustatymą ar vienkartinę piniginę išmoką, t. y. visi išvardinti sprendimo vertinti „labai gerai“ įgyvendinimo būdai yra susiję su policijos įstaigos darbo užmokesčio fondo papildomomis išlaidomis, būtent todėl ypač svarbu kiekvieno pareigūno veiklą įvertinti kruopščiai ir objektyviai. Pareigūno vertinimo procedūra yra sudaryta iš atskirų etapų, nėra vienašmenė, būtent taip yra užtikrinamas pareigūno vertinimo objektyvumas. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas „labai gerai“ ir neatsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus pagal Taisyklių 5 priedą, vertinimas nebūtų sąžiningas ir teisingas ir kartu būtų demotyvuojami tie policijos pareigūnai, kurie ne tik puikiai vykdo jiems pavestas pareigas ir suformuotas užduotis, bet ir atitinka kitus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir kuriems dėl pareigų atlikimo kokybės per ataskaitinį laikotarpį jokių priekaištų nebuvo pareikšta.
Mano, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisijos 2018-03-29 išvadą Nr. 10-IL-6201 ir įpareigoti Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 metus yra neteisėtas - jis reikalauja, kad teismas kištųsi į policijos įstaigos vidaus administravimą, juo labiau, kai pareiginės algos didinimas susijęs ir su biudžeto asignavimų, skirtų darbo užmokesčio fondui, panaudojimu. Toks reikalavimas privalo būti atmestas, kaip išeinantis už bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų.
Kasmetinio vertinimo metu pagal esamą teisinį reglamentavimą vertinama pareigūno kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai ir tinkamumas einamoms pareigoms, t. y. vertinamos ne tik jam ataskaitiniam laikotarpiui tiesioginio vadovo suformuluotos užduotys ir jų įvykdymas, tačiau kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms (pagal Taisyklių 5 priede suformuluotus veiklos vertinimo kriterijus). Šiuos vertinimo aspektus įtvirtina tiek Statuto 25 str., tiek ir Taisyklių VI skyrius, todėl ši nuostata yra privalomas imperatyvas ir negali būti ignoruojama
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 25 ir 26 straipsniuose bei Taisyklių VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ įtvirtintos nuostatos.
Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Statuto 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 25 str. 7 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (Statuto 25 str. 8 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 str. 9 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 17 dalyje nurodytu siūlymu (Statuto 25 str. 10 str.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (Statuto 25 str. 11 d.). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 25 str. 12 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 25 str. 23 d.).
Pareigūnų vertinimo tvarką detalizuoja Taisyklių VI skyrius - pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima, pirma, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; antra, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; trečia, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); ketvirta, vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Taisyklių 134 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisijoje pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių: pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 135 punkte įtvirtintas nuostatas, Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Teismo vertinimu, iš esmės analogiškos nuostatos, kurių privalo laikytis vertinimo komisijos, vykdančios valstybės tarnautojų vertinimą, įtvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės) 20-23 punktuose. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisijos veiklos, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs aiškinimą, pagal kurį, teismine tvarka yra tikrinama, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018-02-06 tiesioginis pareiškėjo T. K. vadovas, įvertinęs pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, surašė statutinio pareigūno vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūno veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 4 balais, bendras vertinimas išvadoje „labai gerai“, tiesioginio pareiškėjo vadovo siūlymas išvadoje – nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 1-4). Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Vilniaus aps. VPK viršininko 2017-03-02 įsakymu Nr. 10-V-156, 2018-03-28 posėdyje, atlikusi Vilniaus aps. VPK pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 10-IL-6201, kurioje vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinę veiklą įvertino ,,gerai“ ir pasiūlė iki vertinimo buvusios teisinės padėties nekeisti (b. l. 6). Vilniaus aps. VPK vadovas patvirtino 2018-03-30 protokolą (b. l. 19-20).
Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Kaip minėta, pagal Taisyklių 133 punktą vertinimo metu nagrinėjami ne tik pareigūno kvalifikacija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, bet ir tinkamumas einamoms pareigoms. Taisyklių 5 priede pateiktas vertinimo kriterijaus ,,atsakingumas” aprašymas ir įvertinimas: negalima pasitikėti pavedant užduotis. Nepripažįsta savo klaidų, atsakomybę stengiasi užkrauti kitiems (1 balas); Trūksta atsakingumo, stengiasi išvengti įsipareigojimų (2 balai); paprastai patikimas, nevengia atsakomybės (3 balai); pareigingas, patikimas, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus (4 balai); ypač patikimas, siekia prisiimti didesnę atsakomybę, uoliai vykdo visas užduotis (5 balai).
Pareiškėjas tiesioginio vadovo pildytoje išvadoje atsakingumo kriterijumi įvertintas 4 balais. Nurodyta, kad pareiškėjas pareigingas, patikimas, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus, tačiau dažnai tenka priminti apie pavedimus, kad įvykdytų laiku.
Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimas yra prieštaringas. Pareiškėjas, viena vertus, charakterizuojamas kaip pareigingas, patikimas, noriai vykdantis pavedimus, prisiimantis atsakomybę už priimtus sprendimus, kita vertus, tiesioginis vadovas nurodo, kad pareiškėjui tam, kad užduotys būtų atliktos laiku reikia priminti. Spręstina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas jame įžvelgė tokias charakterio savybes kaip nerūpestingumą, atsainumą, aplaidumą.
Išklausius Komisijos 2015-04-20 posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad Komisijos narių klausimai buvo susiję su savigynos įskaitos pavėluotu išlaikymu ir pareiškėjo atžvilgiu atliekamu tarnybiniu patikrinimu. Pareiškėjas dėl savigynos įskaitos paaiškino, kad buvo padaryta klaida, užsiėmimus lankė pas visus tris instruktorius. Apie tai ar vyko užsiėmimai, ar įskaita instruktoriai nesakė, todėl greičiausiai laiku nepasirašė. Dėl tarnybinio patikrinimo paaiškino, kad jis pradėtas dėl to, kad asmeniniu transportu į tarnybą ir iš jos vyko automobiliu, kuris neturėjo techninės apžiūros ir neturėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Šią aplinkybę grindė aplaidumu, neapdairumu, užimtumu. Teigia, kad suvokia pasielgęs blogai.
Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis pats save vertina kaip aplaidų ir neapdairų asmenį. Teismo vertinimu būtent tokį įspūdį pareiškėjas paliko ir komisijos nariams. Komisija, užduodama klausimus apie savigynos įskaitą ir tarnybinį patikrinimą, vertino pareiškėjo atsakymus ir jų pagrindu pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo tam tikros asmeninės savybės necharakterizuoja jo kaip labai atsakingo asmens, tuo pačiu ir pareigūno. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Komisijos užduoti klausimai neturi nieko bendro su jo tarnybinės veiklos rezultatų vertinimu. Teismo vertinimu, Komisija minėtus klausimus uždavė tam, kad pašalintų tiesioginio vadovo išvadoje surašytus prieštaringus pareiškėjo atsakingumo kvalifikacijos apibūdinimus ir apsispręstų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultato.
Iš garso įrašo matyti, kad Komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjo veiklą labai gerai. Byloje nenustatyta, kad Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėjas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „labai gerai“, o „gerai“.
Teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl Komisijos sprendimo nemotyvuotumo.
Pažymėtina, jog pagal Vertinimo taisyklių 51 ir 51¹ punktus, Komisijos posėdžio eigai fiksuoti rašomas protokolas ir daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie Komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš Komisijos narių. Taisyklių 139 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (šių Taisyklių 8 priedas). Įvertinus šias nuostatas, Komisijos 2018-03-30 posėdžio protokolą Nr. 10-IL-6284, posėdžio garso įrašą, jokių procedūrinių trūkumų nenustatyta. Kaip matyti, Komisijos 2018-03-29 išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus „gerai“ įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Kaip matyti, Komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju Komisijos nariai vieningai nusprendė pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, todėl teismo vertinimu, jokie pareigūno veiklos trūkumai išvadoje negalėjo būti nurodyti. Be to, pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, jam buvo užduoti klausimai, susiję su kvalifikacijos vertinimu ir iš jų galėjo susidaryti nuomonę, jog Komisijos nariams kilo abejonių dėl tiesioginio vadovo jo tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai“.
Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl vertinimo procedūros pažeidimų atmestini, kaip nepagrįsti.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro besąlygišką išvadą, kad T. K. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2017 metus „gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir įpareigoti Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.