- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-710-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15441-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Resolution advisers LT“
- Ieškovas
- BUAB ,,Neonetas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Prisma LT“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-710-163/2016
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-15441-2014-3)
2016 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Neonetas“ ieškinį atsakovei UAB „Resolution advisers LT“, trečiajam asmeniui UAB „Prisma LT“ dėl nepagrįstai gauto atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9909,90 Eur nepagrįstai gauto atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-15 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Sutartimi atsakovė įsipareigojo tarpininkauti ieškovei surandant tinkamas patalpas, apibūdintas sutarties priede Nr. 1, kurias ieškovė galėtų išsinuomoti savo veiklai vykdyti, o ieškovė už atsakovės surastą objektą, atitinkantį sutarties sąlygas, turėjo sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą („sėkmės mokestį“) – 12,5 proc. nuo vidutinio metinio nuomos mokesčio, nuomos sutartyje numatytam nuomos terminui. Vykdydama sutarties nuostatas, atsakovė ieškovei surado du objektus – (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini), Kaune. Aptarus nuomos sutarties nuostatas, tarpininkaujant atsakovei, ieškovė su patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininke UAB „Prisma LT“ 2013-12-04 sudarė nuomos sutartį. Nuomos sutartyje ieškovė su UAB „Prisma LT“ sutarė, kad UAB „Prisma LT“ išnuomoja ieškovei 2200 kv. m patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 10 metų laikotarpiui nuo objekto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Sudarius objekto nuomos sutartį, 2012-12-19 atsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 87434,05 Lt sumai (46031,59 Lt už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bei 41402,46 Lt už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini)). Kadangi su abiejų objektų savininku nuomos sutartys buvo pasirašytos, 2012-12-28 ieškovė atsakovei pervedė sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Nurodyta suma buvo ne visas ieškovės mokamas mokestis atsakovei už objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Kitą mokesčio dalį – 69470,68 Lt ieškovė turėjo sumokėti iki 2013-03-08. 2013 m. pradžioje paaiškėjo, kad UAB „Prisma LT“ negali įvykdyti sutarties visa apimtimi, t. y. UAB „Prisma LT“ gali perduoti tik 1470 kv. m patalpų ploto iš nuomos sutartimi sutartų 2200 kv. m. Kadangi UAB „Prisma LT“ nesugebėjo perduoti nuomos sutartimi sutartų išnuomoti patalpų ieškovei, 2013 m. kovo 12 d. ieškovė UAB „Prisma LT“ įteikė pretenziją dėl neperduodamų patalpų pagal pasirašytą nuomos sutartį, vėliau nuomos sutartį nutraukė dėl UAB „Prisma LT“ kaltės. Kadangi ieškovė atsakovei už surastą objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo sumokėjusi 34216,90 Lt ir 9909,90 Lt PVM mokesčio, atsakovė, nenorėdama grąžinti gautų lėšų, pažadėjo surasti kitą objektą, atitinkantį sutarties sąlygas, o gautas sumas įskaičiuoti už kitą objektą. Tačiau kito objekto atsakovė ieškovei nesurado, gautų lėšų negrąžino. Atsižvelgdama į tai, kad nuomos sutartis nebuvo įvykdyta, ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių neperėmė patalpų, kurias jai surado atsakovė ir už kurių suradimą ieškovė atsakovei sumokėjo 41402,46 Lt, ieškovė mano, kad atsakovei sumokėtos lėšos buvo sumokėtos nepagrįstai – atsakovė ieškovei nesuteikė paslaugų, už kurias sutartyje jai buvo nustatytas atlygis, todėl privalo grąžinti sumokėtus 9909,90 Eur (34216,90 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-29 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ 9909,90 Eur nepagrįstai gauto atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1426,88 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei BUAB „Neonetas“. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ 223,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; priteisė iš atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ 1329,94 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Prisma LT“ naudai. Teismas byloje nustatė, kad BUAB „Neonetas“ (buvusi UAB „TOPO TECHNIKA“) kreipėsi į atsakovę UAB „Resolution advisers LT“, kad surastų patalpas nuomai, t. y. suteiktų nematerialaus pobūdžio paslaugas. Ieškovė ir atsakovė pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo surasti patalpas, kurias ieškovė galėtų išsinuomoti savo veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą, t. y. 12,5 proc. nuo vidutinio nuomos mokesčio, numatyto nuomos sutartyje. 2012 metų gruodžio mėnesį atsakovė surado objektą – 2200 kv. m patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalyvavo kartu su ieškove pasirašant nuomos sutartį tarp ieškovės ir UAB „Prisma LT“. Sudarius objekto nuomos sutartį, 2012-12-19 ieškovė atsakovei pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo sutartą pinigų sumą. Paaiškėjus, kad UAB „Prisma LT“ gali perduoti nuomai tik 1470 kv. m patalpų vietoje žadėtų 2200 kv. m, 2013-03-12 ieškovė UAB „Prisma LT“ įteikė pretenziją dėl neperduodamų patalpų pagal pasirašytą nuomos sutartį, o vėliau nuomos sutartį nutraukė. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės sumokėtos 9909,90 Eur (34216,90 Lt) sumos, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei už surastas patalpas, grąžinimo. Kita pinigų dalis sumokėta už atsakovės ieškovei rastas išsinuomoti patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir dėl šio mokesčio ginčo nėra. Teismas, tenkindamas ieškinį, sprendimą motyvavo tuo, kad, pagal byloje esančius duomenis, toks ieškovės ir patalpų nuomotojos UAB „Prisma Lt“ aktas nebuvo pasirašytas, patalpos neperduotos. Nors nuomos sutartis sudaryta 2012-12-04, tačiau patalpų nuomos pradžia joje numatyta 2013-03-08. Iš ieškovės 2013-03-12 rašto dėl patalpų neperdavimo matyti, kad patalpos ieškovei nuomos teise nebuvo perduotos, t. y. realiai nekilnojamojo turto perdavimas pasirašius nuomos sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį ir suteikė paslaugą ieškovei, t. y. kad buvo surastas ieškovės pageidaujamas nekilnojamojo turto objektas, kurį realiai būtų ieškovė išsinuomojusi. Taip pat teismas nurodė, kad, pagal byloje esančius duomenis, atsakovei, suradus nuomotoją ir organizuojant ieškovei tinkančio objekto nuomos sutarties sudarymą, turėjo būti žinomi šio nekilnojamojo turto duomenys. Dėl to atsakovė, siūlydama ieškovui surastą objektą bei nuomotoją, prisiėmė ir riziką, kad ieškovės nuomos sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jam nebus sumokėtas ir atlyginimas pagal Sutarties 5.1–5.2. punktus. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas ieškovės direktorius M. S.. Liudytojas nurodė, kad po sutarčių ir darbų atlikimo aktų pasirašymo paaiškėjo, kad UAB „Prisma LT“ neturi galimybių išnuomoti 2200 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune. Apie tai buvo informuota atsakovė, kuri (jos agentas) dar apie 6 mėn. aktyviai ieškojo reikiamo dydžio patalpų Kaune, Vilniuje. Liudytojo parodymu, atsakovė tuo metu pripažino, kad 2012-10-15 sutartis nėra tinkamai įvykdyta, ir toliau ją vykdė ieškodama ieškovei reikalingų patalpų. Vėliau, bendrovėje kilus finansinių sunkumų, bendradarbiavimas su atsakove nutrūko. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad galutinis tarp šalių sudarytos sutarties tikslas – reali patalpų nuoma. Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui pripažinus, kad pagal šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį ieškovei paslauga suteikta nebuvo, nes realiai turtas išnuomotas ir perduotas ieškovei nebuvo, taip pat remiantis paslaugų sutarties nuostatomis, ieškovė pagrįstai reikalauja šioje byloje iš atsakovės grąžinti sumokėtą atlyginimą CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl trečiojo asmens atsakomybės teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis nebuvo įvykdyta, t. y. ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių neperėmė patalpų, kurias jai surado atsakovė ir už kurių suradimą ieškovė atsakovei sumokėjo sutartą atlyginimą, atsakovė privalo grąžinti sumokėtas sumas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės BUAB „Neonetas“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovės UAB „Resolutions advisers LT“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:
(1) teismas pažeidė sutarčių privalomumo principą (LR CK 6.189 str.), kadangi pagal sutartį turi būti pripažįstama, jog ieškovei atsakovė suteikė paslaugas. Šalių sudarytoje sutartyje ieškovė ir atsakovė aiškiai nurodė, kad paslaugos yra laikomos suteiktomis nuo sutarties dėl ginčo patalpų nuomos sudarymo. Šią atsakovės poziciją visiškai patvirtina į bylą pačios ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – 2012-12-19 darbų atlikimo aktas (Priedas Nr. 6), kuriame nurodyta: „Suteiktos paslaugos: 1) aktyvi nuomojamų patalpų paieška; 2) objektų apžiūrų organizavimas; 3) derybų organizavimas; 4) dalyvavimas rengiant galutinę sutartį sandoriui įtvirtinti; 5) sandorio sudarymo organizavimas. Įvykdymas: paslaugos įvykdytos 100 procentu, pasirašyta patalpų nuomos sutartis su tarpininko surastų prekybinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) Nuomotoju UAB „PRISMA LT.“ teismas pažeidė CPK 178 str., 270 str. ir CK 6.193 nuostatas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra galimybės apginti ieškovo teises kitu būdu, įskaitant ir civilinės sutartinės atsakomybės taikymą;
(2) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas (CK 6.193 str. pažeidimas) ir be pagrindo konstatavo, kad ieškovė turi prisiimti riziką už nuomos sutarties vykdymą. Teismo nuomone, sutarties tikslas buvo tai, kad ieškovė realiai išsinuomotų tokias patalpas, kurių pageidavo, kas, teismo vertinimu, nebuvo pasiekta. Teismas koncentruodamasis vien tik į sutarties tikslą (kuris iš tikrųjų buvo atsakovės paslaugų suteikimas, dėl kurių rezultato ieškovė sudarytų nuomos sandorį, o ne tai, kad atsakovė prisiimtų atsakomybę už tokio nuomos sandorio vykdymą), ignoravo sutarčių nuostatas, kuriomis šalys aiškiai susitarė, kad paslaugų suteikimas yra sietinas su nuomos sutarties sudarymu ir kad atsakovė neprisiima rizikos dėl nuomos sutarties realaus vykdymo;
(3) teismo išvada, kad nėra poreikio ir teisinio pagrindo analizuoti civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nustatinėti atsakovės neteisėtus kaltus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos, yra nepagrįsta todėl, kad atsakovė apskritai nėra atsakinga už tai, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl to, kad nuomotojas neįvykdė nuomos sutarties. Ieškovės atsakovei sumokėtos piniginės lėšos nebuvo įgytos be pagrindo, kadangi atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. suteikė paslaugas, ką patvirtino pati ieškovė, sudarydama 2012-12-19 darbų priėmimo aktą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo, kad apeliantės argumentas, jog ieškovės ir atsakovės tarpininkavimo sutarties įvykdymas sietinas tik su nuomos sutarties pasirašymu, o nuo nuomos sutarties pasirašymo momento tarpininkavimo sutartis laikytina įvykdyta, atmestinas, kadangi apeliantei mokėtino atlyginimo dydis yra sietinas su objekto nuomos mokesčio dydžiu ir nuomos terminu. Nuomos mokesčio dydis, nustatytas su UAB „Prisma LT“ pasirašytos nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3 punkte, buvo apskaičiuotas atsižvelgiant būtent į sutarto dydžio patalpų plotą (t. y. 8,5 Eur už kv. m x 2200 kv. m). Taip pat apeliantei sumokėjimo data buvo susieta būtent su objekto faktinio naudojimo pradžios data, t. y. 2013-03-08. Po darbų atlikimo akto pasirašymo buvo sumokėta tik 30 proc. sėkmės mokesčio dalis, o likusios 60 proc. mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas būtent iki dienos, kurią ieškovė turėjo pradėti faktiškai valdyti ir naudotis objektu. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė nedviprasmiškai pripažino tai, kad ieškovės tikslas buvo realiai valdyti ginčo patalpas. Ieškovė taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, kad 2012-12-19 tarp ieškovės ir apeliantės pasirašytas darbų pagal paslaugų sutartį atlikimo aktas įrodo, jog apeliantė paslaugų sutartimi sutartas paslaugas įvykdė ir įvykdė visiškai tinkamai. Tačiau tiek nuomos sutartis, tiek ir 2012-12-19 darbų atlikimo aktas ieškovės buvo pasirašytas nežinant ir net neįtariant, jog nuomotoja UAB „Prisma LT“ neturi teisės nuomoti nuomos sutartimi sutarto ploto patalpų. Kitaip tariant, minėti dokumentai buvo pasirašyti vien todėl, kad pati apeliantė nesurinko, nepatikrino ir neatskleidė ieškovei visos reikšmingos ir esminės reikšmės turinčios informacijos apie objektą. Apeliantė į bylą nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi bent kažkokių veiksmų, siekdama nustatyti realias objekto nuomos galimybes, taip pat UAB „Prisma LT“ įgaliojimus dėl šio objekto ir pan. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo teisme nesiėmė veiksmų ginti teises pateikdama ieškinį teisme. Tačiau ieškovė nurodo, kad ilgą laiką atsakovė dar dėjo pastangas surasti ieškovei tinkamas patalpas nuomai, todėl tuo metu ieškovė turėjo lūkesčių, kad patalpos nuomai bus rastos, todėl nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo. Apeliantė visiškai nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pažeidė sisteminį sutarčių aiškinimo principą, kadangi tarpininkavimo paslaugų sutartis yra skirta įforminti santykiams, kurių metu užsakovas paveda brokeriui surasti tam tikrų savybių nekilnojamąjį turtą, o už sėkmingai surastą turtą užsakovas įsipareigoja brokeriui sumokėti tam tikro dydžio atlygį. Sėkmingai surastas turtas vertintinas kaip turtas, atitinkantis užsakovo lūkesčius ir poreikius. Šiuo atveju apeliantė neveikė ieškovės interesais, paslaugų sutartimi sutartų paslaugų nesuteikė (t. y. nuomos sutartyje aptarto objekto nebuvo suradusi), todėl ieškovei neatsirado pagrindas sumokėti apeliantei sėkmės mokestį už sėkmingai ieškovei surastas patalpas. Ieškovė, be kita ko, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino ieškovės su apeliante 2012-12-19 sudaryto darbų atlikimo akto ir kad dėl šio dokumento byloje nepateikė motyvų. Ieškovės nuomone, vertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo motyvų pakankamumą svarbu ne tai, ar buvo atskirai pasisakyta dėl kiekvieno ieškovės ir (ar) atsakovės byloje pareikšto argumento ar pateikto dokumento, o tai, ar pakankamai pasisakyta dėl bylos teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų klausimų. Ieškovė taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovė savo pretenzijas dėl apeliantei nepagrįstai sumokėto atlyginimo privalėjo reikšti ne apeliantei, o patalpų neperdavusiai UAB „Prisma LT“, t. y. iš pastarosios reikalauti žalos, patirtos dėl nepagrįsto atlyginimo apeliantei sumokėjimo, kompensavimo. Ieškovės vertinimu, tokiais teiginiais apeliantė siekia suformuoti teisminę praktiką, kuomet nekilnojamojo turto brokeriai apskritai nebūtų atsakingi už savo profesinės veiklos vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, vykdant objekto ir nuomotojo paiešką, inicijuojant nuomotojo ir kliento derybas, ir dėl užmokesčio šių paslaugų teikėjui – atsakovei. Šalys buvo sudariusios susitarimą dėl atsakovės tarpininkavimo, surandant ieškovei objektą išsinuomoti, kuris buvo įformintas paslaugų sutartimi. Atsakovei tarpininkaujant buvo rastos nuomojamos patalpos, patalpų nuomotoja – UAB „Prisma LT“, su kuria ieškovė pasirašė nuomos sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovei už tarpininkavimo paslaugą, tačiau nuomos sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Prisma LT“ kaltės, nuomotojui negalint išnuomoti sutarto dydžio patalpų ir jų neperduodant nuomininkui – ieškovei.
Dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas (CK 6.193 str. pažeidimas) ir be pagrindo konstatavo, kad ieškovė turi prisiimti riziką už nuomos sutarties vykdymą. Teismas koncentruodamasis vien tik į sutarties tikslą (kuris iš tikrųjų buvo atsakovės paslaugų suteikimas, dėl kurių rezultato ieškovė sudarytų nuomos sandorį, o ne tai, kad atsakovė prisiimtų atsakomybę už tokio nuomos sandorio vykdymą), ignoravo sutarčių nuostatas, kuriomis šalys aiškiai susitarė, kad paslaugų suteikimas yra sietinas su nuomos sutarties sudarymu ir kad atsakovė neprisiima rizikos dėl nuomos sutarties realaus vykdymo.
Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015). Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – ieškovė, kaip paslaugos pirkėja, pavedė atsakovei, kaip profesionalei ir savo srities žinovei, vykdyti prašomo nekilnojamojo turto nuomotojo paiešką, t. y. ieškovė, sudarydama ginčo paslaugų sutartį su atsakove, siekė, pasinaudodama jos paslaugomis, surasti nekilnojamojo turto nuomotoją ir patalpas nuomai, todėl jei būtų nustatyta, kad atsakovė suteikė paslaugas, dėl kurių buvo išnuomotos patalpos, atsakovė turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato atsakovės teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas, – surastos nuomoti patalpos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Neonetas“ (buvusi UAB „TOPO TECHNIKA“) kreipėsi į atsakovę UAB „Resolution advisers LT“, kad ši surastų patalpas nuomai, t. y. suteiktų nematerialaus pobūdžio paslaugas. Ieškovė ir atsakovė pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo surasti patalpas, kurias ieškovė galėtų išsinuomoti savo veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą, t. y. 12,5 proc. nuo vidutinio nuomos mokesčio, numatyto nuomos sutartyje. 2012 metų gruodžio mėnesį atsakovė surado objektą – 2200 kv. m patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalyvavo kartu su ieškove pasirašant nuomos sutartį tarp ieškovės ir UAB „Prisma LT“. Sudarius objekto nuomos sutartį, 2012-12-19 ieškovė atsakovei pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo sutartą pinigų sumą. Paaiškėjus, kad UAB „Prisma LT“ gali perduoti nuomai tik 1470 kv. m patalpų vietoje žadėtų 2200 kv. m, 2013-03-12 ieškovė UAB „Prisma LT“ įteikė pretenziją dėl neperduodamų patalpų pagal pasirašytą nuomos sutartį, o vėliau nuomos sutartį nutraukė. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės sumokėtos 9909,90 Eur (34216,90 Lt) sumos, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei už surastas patalpas, grąžinimo. Kita pinigų dalis sumokėta už atsakovės ieškovei rastas išsinuomoti patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir dėl šio mokesčio ginčo nėra. Tarpininkavimo sutartyje sutarties dalykas yra apibrėžiamas kaip konsultanto įsipareigojimas sutartyje nurodytomis sąlygomis vykdyti nekilnojamojo turto ir nuomotojo paiešką, inicijuoti nuomotojo ir kliento derybas bei teikti kitas paslaugas, nurodytas šios sutartyje, o klientas įsipareigoja mokėti konsultantui nustatyto dydžio atlyginimą. Taip pat klientas sumoka sėkmės mokestį, jei yra sudarytas sandoris – nuomos sutartis, o sandoris laikomas sudarytu nuo patalpų nuomos sutarties pasirašymo. Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, nors sutartyje konkrečiai neįvardyta atsakovės pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – surasti ieškovei nuomojamas patalpas, kurias ieškovė galėtų realiai naudoti, dėl ko ir kilo ginčas tarp sutartį sudariusių šalių, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, ieškovės tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. ieškovė, pasinaudodama atsakovės, kaip verslininkės profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, su jos pagalba išsinuomoti nekilnojamąjį turtą, o atsakovė – suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai išsinuomotos patalpos, gauti už tai atlyginimą. Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė įsipareigojo surasti patalpas, kurias ieškovė galėtų išsinuomoti savo veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą. Taigi apeliantės argumentas apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarpininkavimo sutartį, yra atmestinas, kadangi atsakovė įsipareigojo surasti ieškovei patalpas turėdama tikslą ieškovei suteikti galimybę jas realiai valdyti mokant nuomos mokestį. Įvertus šias aplinkybes taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Darbų atlikimo akto, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą byloje.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarpininkavimo sutartimi atsakovė neprisiima rizikos dėl nuomos sutarties realaus vykdymo.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pasiūlė išsinuomoti UAB „Prisma LT“ valdomas patalpas, kurių plotas turėjo būti 2200 kv. m, kadangi jos buvo priimtinos ir tinkamos, atsakovei tarpininkaujant, ieškovė pasirašė patalpų nuomos sutartį. Pasirašius nuomos sutartį, paaiškėjo, kad minėtos patalpos nėra valdomos UAB „Prisma LT“ nuosavybės teise, pati UAB „Prisma LT“ negalėjo išnuomoti būtent 2200 kv. m patalpų, nes neturėjo savininkų leidimų ir sutikimų. UAB „Prisma LT“ pasiūlė išnuomoti mažesnes 1470 kv. m, patalpas. Taigi šiuo atveju atsakovė, kaip savo srities profesionalė, sutartimi įsipareigojusi atstovauti ieškovei, konsultuoti dėl patalpų nuomos kainos ir sandorio sudarymo, siekdama padėti ieškovei sudaryti nuomos sutartį palankiausiomis sąlygomis, rinkti informaciją apie galimus objektus ir dalyvaudama sudarant nuomos sutartį, prisiėmė riziką suteikti kokybiškas paslaugas ieškovei, kad ji galėtų išsinuomoti jos poreikius atitinkančias patalpas. Nors apeliantė nurodo, kad nuomos sutartis nutraukta dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, o ne dėl netinkamo tarpininkavimo sutarties vykdymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi tinkamų ir realiai galimų išnuomoti patalpų paieška užsiėmė būtent atsakovė. Ir tik po nuomos sutarties sudarymo paaiškėjo, kad ieškovės išsinuomotos patalpos neatitinka jos poreikių ir nuomos sutartyje sutartų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog UAB „Prizma LT“ nėra nuomojamų patalpų savininkė, yra viešai prieinama informacija Nekilnojamojo turto registre, taigi atsakovė, kaip savo srities profesionalė, atsakinga paslaugos teikėja, prieš pateikdama pasiūlymą klientui išsinuomoti patalpas, turėjo patikrinti visas viešai prieinamas informacines sistemas, susijusias su nekilnojamojo turto nuoma, ir įvertinti galimas kilti rizikas sudarius nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad UAB „Prisma LT“ neturėjo nuosavybės teisės į nuomojamas patalpas, akivaizdu, kad jai subnuomojant patalpas yra reikalingas patalpų savininkų sutikimas jas nuomoti. Taigi atsakovė, kaip profesionalė, veikianti nekilnojamojo turto srityje, turėjo įvertinti ir prisiimti galimas kilti rizikas dėl nekilnojamojo turto nuomos, kai nuomotojas nėra nuomojamo nekilnojamojo turto savininkas, ir informuoti apie tokią riziką savo klientą – ieškovę. Taigi apeliantės argumentas, kad ji neįsipareigojo prisiimti rizikos dėl nuomos sutarties vykdymo, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta ne dėl nuomininko kaltės per se ir nuomos sutarties nevykdymo, o dėl tarpininko – atsakovės kaltės, netinkamai atlikus savo pareigas renkant informaciją apie nekilnojamąjį turtą (Sutarties 3.1 p.) ir nepateikus visos informacijos ieškovei konsultuojant ją dėl nuomos sutarties sudarymo.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK 178 str., 270 str. ir CK 6.193 nuostatas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra galimybės apginti ieškovo teises kitu būdu, įskaitant ir civilinės sutartinės atsakomybės taikymą.
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos šalims pasirašius tarpininkavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei 9909,90 Eur už sutartimi sutartas suteikti paslaugas. Tačiau, kaip apeliacinės instancijos teismas konstatavo šioje byloje, atsakovė netinkamai vykdė sutartį, kadangi neatliko savo pareigų pagal sutartus įsipareigojimus. Be to, pažymėtina, kad 2012-10-15 sutartis tarp šalių nėra nutraukta, kadangi dėl kitos išnuomotos patalpos ginčo nėra. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei 9909,90 Eur suma yra sumokėta tarpininkavimo sutarties pagrindu, tačiau atsakovei netinkamai vykdant sutartį, kyla pareiga grąžinti ieškovės sumokėtus pinigus už netinkamai suteiktas paslaugas. Tačiau ieškovė turėtų remtis ne nepagrįsto praturtėjimo institutu, o civilinės atsakomybės institutu (LR CK 6.205 str., 6.245 str. 1–3 p.), kadangi ieškovė neišnaudojo kitų teisių gynimo būdų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012). Taigi nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau keičia taikytos materialinės teisės normas, kuriomis buvo motyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nekeisdamas ieškinio pagrindo.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-467/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Pareiga įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas kyla ieškovui, tačiau nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui remiantis byloje ieškovės pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis bei jau byloje konstatuotomis išvadomis dėl atsakovės pareigos tinkamai vykdyti sutartį, teisėjų kolegija, naudodamasi savo teise ir pareiga tinkamai nustatyti materialinę teisę, pati nustato civilinės atsakomybės sąlygas.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šioje byloje nustatyta, kad sutartis turi įstatymo galią, o tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis 2012-10-15, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei surasti tinkamas patalpas nuomoti, kuriomis būtų galima realiai naudotis, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą atlygį. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka peržiūrėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl tarpininkavimo sutarties aiškinimo, konstatavo, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigas ieškovei, kadangi nesurinko visos viešai prieinamos informacijos apie pateiktą pasiūlymą ieškovei nuomotis patalpas, todėl ieškovei pasirašius nuomos sutartį ir vėliau išaiškėjus aplinkybėms, kurios turėjo būtų žinomos atsakovei prieš pateikiant šį nuomos pasiūlymą, ieškovė nutraukė nuomos sutartį, kadangi negalėjo realiai naudotis nuomos sutartyje išnuomotomis patalpomis, todėl pareikalavo grąžinti sumokėtą sėkmės mokestį atsakovei už netinkamai įvykdytą sutartį. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus netinkamai vykdydama tarpininkavimo sutartį, kadangi pažeidė sutartyje nustatytas pareigas.
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė tarpininkavimo sutartį, todėl ieškovė turėjo nutraukti pasirašytą nuomos sutartį ir negalėjo realiai valdyti išnuomotų patalpų, kurias rado, pasinaudojusi atsakovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už šias netinkamai suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo sėkmės mokestį – atlygį ir taip patyrė nuostolių, darytina išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų ir ieškovės patirtų nuostolių.
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Konstatuojama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 1, 3 d.). Šioje byloje teisėjų kolegija, analizuodama tarpininkavimo sutartį, nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kadangi nesurinko visos viešai prieinamos ir būtinos informacijos apie nuomojamas patalpas bei patį nuomotoją, todėl tai sąlygojo ieškovės nuomos sutarties nutraukimą ir patirtus nuostolius. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo daro išvadą, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek šiomis aplinkybėmis – vykdant tarpininkavimo sutartį, buvo būtina kaip profesionalei. Taigi konstatuotina, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo sutarties vykdymo.
Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (LR CK 6.249 str. 2 d.). Šiuo atveju byloje konstatavus, kad atsakovė netinkamai vykdė tarpininkavimo sutartį, sudarytą 2012-11-15, tačiau ieškovė sumokėjo sėkmės mokestį iki įsigaliojant nuomos sutarčiai 2013-03-12, sėkmės mokestis yra grąžintinas ieškovei, kadangi šias pajamas atsakovė gavo iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamai vykdydama tarpininkavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tarpininkavimo sutarties 3.2 punkte numatyta, kad konsultantas nelaikomas atsakingu dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, tačiau tokia minėtos sutarties nuostata yra negaliojanti ab initio (LR CK 6.211 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė tarpininkavimo sutarties sąlygas, todėl jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – grąžinti 9090,90 Eur.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė taikytiną materialinę teisę byloje, tačiau iš esmės visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir priėmė pagrįstą, todėl teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas nagrinėti ieškovės prašymą.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 955,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovei priteistina 955,63 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti iš esmės nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ 9909,90 Eur, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1426,88 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei BUAB „Neonetas“.
Priteisti iš atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ 223,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ 1329,94 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Prisma LT“ naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „„Resolution advisers LT“ 955,63 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės BUAB „Neonetas“ naudai.