- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2-70-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00864-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, G. M.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2577-436/2014, pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, G. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 661 970 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimą grindė tarnybos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“ metu sužalota sveikata. Ieškinyje nurodė, kad 2007-08-31 perimant pamainos budėjimą, ieškovas privalėjo apžiūrėti ir suskaičiuoti perduodamus ankstesnės pamainos „Aras“ darbuotojų detonatorius, kurio metu įvyko savaiminis, ne mažiau, kaip 9 detonatorių nekontroliuojamas sprogimas. Ieškovo teigimu, sprogimas įvyko dėl eilės institucijų darbuotojų aplaidumo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-08-31 įsakymu sudaryta komisija pripažino ieškovo sveikatos sutrikdymą susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu; šis įvykis pripažintas draudiminiu ir ieškovui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos biudžeto buvo išmokėta 68 423,75 Lt draudimo išmoka, kuri visiškai neatlygino žalos. Ieškovo vertinimu, jam padaryta žala buvo didesnė, kadangi ieškovas dėl patirtų sužalojimų buvo pripažintas netinkamu tarnybai ir 2014-05-02 atleistas iš jos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys teismingas administraciniam teismui. Šią išvadą grindė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartimi Nr. T-109/2013 ir kt. Teismas laikė, kad ta aplinkybė, jog tarnybos santykiai yra pasibaigę, taip pat nekeičia bylos teismingumo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartis Nr. T-73-2014; 2013 m. spalio 7 d. nutartis T-109-2013).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neįvertino ieškinio esmės, pagrindo ir dalyko, proceso dalyvių, kuriems reiškiami reikalavimai, todėl padarė neteisingą išvadą, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui. Ieškinys kildinamas iš delikto. Ieškovas neprašo priteisti kompensaciją (draudimo išmoką) tarnyboje sužalotiems pareigūnams; ieškovas ieškinio taip pat nesieja ir su socialinės apsaugos priemonių sistema. Ieškinyje žalos atsiradimas siejamas su Policijos departamento neteisėtais veiksmais. Byloje trečiuoju asmeniu patrauktas Lietuvos Respublikos ginklų fondas ir jo vadovas G. M., su kurių neteisėtais veiksmais taip pat siejama žala. Ieškovas negali tiksliai įvardinti trečiųjų asmenų kaltės laipsnio, todėl jų atsakomybė solidari. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl pareigūnų ir tarnautojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl jų veiklos viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 straipsnis). Jei Policijos departamento, kaip ieškovo darbdavio veiksmai galėtų būti įvardijami, kaip viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, tai kitų trečiųjų asmenų, su kurių neteisėtais veiksmais ieškovas sieja žalos atsiradimą, su ieškovu nesieja jokie administraciniai santykiai. Nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir draudimo išmoka ieškovui buvo sumokėta, todėl ieškovas neturi reikalavimų savo darbdaviui ir reiškia reikalavimus tik Policijos departamentui ir Ginklų fonui, dėl šių asmenų darbuotojų neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų. Ieškovas teismui pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-806/2013, kurioje buvo nagrinėta Ginklų fondo direktoriaus nusikalstama veikla, tačiau byla buvo nutraukta dėl senaties termino. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, taip pat buvo priimtas ir nagrinėjamas jo civilinis ieškinys, kuris, dėl senaties termino baudžiamajai atsakomybei suėjimo, buvo paliktas nenagrinėtu, paliekant ieškovui teisę jam padarytos žalos iš kaltų asmenų reikalauti civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacijoje keliamas rūšinio bylos teismingumo klausimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, kad jis teismingas administraciniam teismui. Apeliantas kvestionuoja šią teismo išvadą, motyvuodamas tuo, kad teismas neįvertino ieškinio esmės, pagrindo ir dalyko, proceso dalyvių, kuriems reiškiami reikalavimai, todėl padarė neteisingą išvadą, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovo teigimu, administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl pareigūnų ir tarnautojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl jų veiklos viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str.), o šiuo atveju ieškinys kildinamas iš delikto. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus.
Pagal CPK 22 straipsnį, bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.
Administracinių bylų teisenos 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 4 punktą, viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tuo tarpu viešasis administravimas - tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų
įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ – 2 straipsnio 1 punktas).
Byloje nustatyta, kad ieškovas reikalavimus reiškia Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir tarnautojų (trečiųjų asmenų) kaltais veiksmais ieškovui padarytos 661 970 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (netekto darbingumo, prarastų pajamų ir dvasinių išgyvenimų), kuriuos ieškovas patyrė dėl netinkamo tam tikrų institucijų ir pareigūnų veiksmų/neveikimo – saugių ir tinkamų tarnybos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“, kuri yra specializuota Lietuvos policijos įstaiga, užtikrinimo, kurios, apelianto manymu, pilnai neatlygino VSDF Valdybos biudžetas. Žalos padarymo metu ieškovas minėtoje rinktinėje atliko tarnybą, kuri jo atžvilgiu veikė ne kaip privatinių santykių, reglamentuojamų Civilinio kodekso normų ir ne kaip darbo teisinių santykių, reglamentuojamų Darbo kodekso normų, o kaip viešojo administravimo subjektas. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš tarnybos Lietuvos policijos padalinyje, t.y. statutinių santykių, o ne santykių, grindžiamų darbo sutartimi.
Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ieškovo pateiktame ieškinyje yra reiškiamas vieninteliam atsakovui – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, G. M. jokie materialaus pobūdžio reikalavimai ieškinyje nėra suformuluoti. Tam tikros ieškinyje nurodomos jo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės (kaip antai, nusikalstami įvykio meto Ginklų fondo vadovo veiksmai, šios institucijos neteisėti veiksmai, neužtikrinant saugių priemonių įsigijimo bei perdavimo rinktinei ,,Aras“ ir kt.) galėtų būti vertinamos kaip ieškinio elementai, liudijantys mišrų ginčo teisinį santykį. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, šie elementai esminės įtakos kvalifikuojant ginčą ne administraciniu, o civilinio pobūdžio, neturi. Ši išvada grindžiama ne vien tuo, jog reikalavimai nurodytiems subjektams, minėta, nėra reiškiami, tačiau ir tuo, kad ieškovas su šiais subjektais buvo ne tiesioginiame teisniame santykyje, o per savo darbdavį, kuris, minėta, jo atžvilgiu veikė ne kaip privatinių ar darbo, o kaip viešojo administravimo santykių, subjektas.
Todėl įvertinus teisinį santykį, iš kurio kyla ginčas, proceso šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byla teisminga administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo nurodytose nutartyse, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog ieškovo tarnybos santykiai jau yra pasibaigę, nekeičia bylos teismingumo. Taigi, vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.