Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-08 · Administracinė byla Nr. A-662-2507-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
A-662-2507-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00310-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
UAB „Crumina“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Daugiabučio namo savininkų bendrija
Administracinė byla Nr. A662-2507/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00310-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei N. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Crumina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Crumina“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Crumina“ (toliau – ir Bendrovė) skundu ir patikslintais skundais (b. l. 5-6; 29-31; 91-92) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) veiksmus, kuriais buvo panaikintas Bendrovės išorinės vaizdinės reklamos ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, projektas, neteisėtais ir panaikinti Administracijos 2010 m. vasario 25 d. raštą Nr. (A27V128)-R-899; panaikinti Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. A-984 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje galiojimo panaikinimo“; panaikinti Komisijos išorinės reklamos Kauno mieste klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) 2010 m. kovo 1 d. posėdžio nutarimą, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota nukabinti išorinę vaizdinę reklamą ir tvarkyti vietą, kurioje buvo įrengta reklama.

Paaiškino, jog 2009 m. gruodžio 2 d. Administracijos Teisės departamento Licenzijų ir paslaugų skyrius išdavė pareiškėjui leidimus įrengti išorinę vaizdinę reklamą savivaldybės teritorijoje Nr. 29-24-3437 ir 29-24-3436. Leidimais leista talpinti ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, du skelbimus. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnį ir pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventojų balsų visuma sudaro 58 balsus. Tvirtino, kad prieš išduodant leidimus, atsakovui buvo pateikti daugumos patalpų savininkų – 32 balsavimo teisę turinčių asmenų, sutikimai. Nurodė, kad Administracijos 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. (A27V128)-R-899 pareiškėja buvo informuota, jog, vadovaujantis Kauno miesto vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-650, (toliau – ir Taisyklės) 442.1 punktu, suderintas reklamos projektas nustojo galios. 2010 m. kovo 16 d. Administracijos direktoriaus įsakymu buvo panaikintas leidimas. Pareiškėjo manymu, minėti sprendimai yra neteisėti, kadangi atsakovui buvo pateikti namo savininkų sutikimai, kaip to reikalauja Taisyklių 29.3 punktas. Tvirtino, kad nėra pagrįstas argumentas, jog reikalingas bendrijos pirmininko sutikimas. Atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 42.1 punktą leidimas gali būti panaikintas, jei yra patalpų savininkų raštiškas prašymas. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas tokio prašymo iš namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų negavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 96-101) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Administracija 2009 m. gruodžio 15 d. ir 17 d. gavo daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) prašymus, kuriuose teigiama, jog nėra Bendrijos sutikimo. Teigė, jog išsiaiškinus, kad ginčo name yra įsikūrusi Bendrija, ir, neesant Bendrijos valdybos pirmininko ar jo sušaukto Bendrijos narių susirinkimo patvirtinto sutikimo, buvo nuspręsta panaikinti pritarimą projektui. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 29.3 punkto nuostatas namo gyventojų sutikimas galimas tik tuomet, kai nėra įkurta bendrija. Teigė, jog buvo nuspręsta panaikinti pritarimą projektui, atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti klaidinantys dokumentai apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų sutikimą dėl reklamos įrengimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu bylą dalyse dėl Administracijos 2010 m. vasario 25 d. rašto Nr. (A27V128)-R-899 ir 2010 m. kovo 1 d. Komisijos posėdžio nutarimo panaikinimo nutraukė, skundo dalyje dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2010 m. įsakymą Nr. A-984 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje galiojimo panaikinimo“ netenkino.

Teismas nurodė Taisyklių 29.3 punktą, nustatė, kad bylos dokumentai patvirtina, jog Juridinių asmenų registre yra įregistruota Bendrija, todėl darė išvadą, kad Bendrovė su išorinės vaizdinės reklamos projektu privalėjo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) sutikimą, o gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sutikimas tinkamu dokumentu galėtų būti tik tuomet, kai gyvenamajame name nėra įsteigta bendrija. Pažymėjo, kad nors byloje yra pateiktas Bendrijos 2010 m. kovo 23 d. sutikimas, pasirašytas Bendrijos valdybos pirmininkės D. S., tačiau kartu su minėtu sutikimu nėra pateiktas įrodymas, patvirtinantis D. S. išrinkimą Bendrijos valdybos pirmininke. Atkreipė dėmesį į įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1170-259/2010, iš kurios matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi neteisėtai sustabdė Bendrijos valdybos pirmininkės R. M. įgaliojimus. Darė išvadą, kad D. S. neturėjo teisės Bendrijos vardu pasirašyti sutikimo reklamai, o 32 asmenų sutikimas, teismo nuomone, nėra tinkamas dokumentas, kai name yra įkurta bendrija (Taisyklių 29.3 p.). Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė visų privalomų dokumentų kartu su išorinės vaizdinės reklamos projektu leidimui gauti.

Nurodė Taisyklių 42.1 punktą, nustatė, jog Bendrija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl neteisėtai išduoto leidimo Bendrovei panaikinimo. Dokumentus, patvirtinančius tokį kreipimąsi, teismas laikė tinkamais ir pakankamais tam, kad išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektas nustotų galioti, vadovaujantis Taisyklių 42.1 punkto nuostatomis.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalį ir konstatavo, kad atsakovo 2010 m. vasario 25 d. raštas pagal savo turinį laikytinas tam tikru procedūriniu dokumentu, atliekant veiksmus, kuriais siekiama panaikinti išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektą. Darė išvadą, jog jame nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia, šis raštas taip pat neturi individualaus teisės akto požymių. Pažymėjo, kad teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir Komisijos 2010 m. kovo 1 d. posėdžio nutarimas, kuriuo nutarta parengti Administracijos direktoriaus įsakymą dėl leidimų reklamai panaikinimo. Nurodė, kad nustojus galioti reklaminio įrenginio projektui pagal Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus raštišką pranešimą, Administracijos direktoriaus įsakymu yra panaikinamas leidimo galiojimas. Teismas darė išvadą, jog Administracijos direktorius 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-984 pagrįstai ir teisėtai panaikino Administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyriaus 2009 m. gruodžio 2 d. išduotų leidimų įrengti išorinę vaizdinę reklamą savivaldybės teritorijoje Nr. 29-24-3436 ir Nr. 29-24-3437 galiojimą.

III.

Pareiškėjas UAB „Crumina“ apeliaciniu skundu (b. l. 137) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti – panaikinti Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. A-984 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje galiojimo panaikinimo“.

Nurodo Taisyklių 29.3 punktą, Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį ir daro išvadą, kad gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimai yra tinkamas dokumentas išduodant leidimą reklamai. Pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nušalino R. M. nuo Bendrijos valdybos primininkės pareigų ir paskyrė pirmininke D. S.. Nurodo Civilinio proceso kodekso 152 straipsnį ir pažymi, kad nuo 2010 m. kovo 22 d. D. S. ėjo valdybos pirmininkės pareigas. Pareiškėjo manymu, ta aplinkybė, kad teismo nutartis buvo panaikinta, nesudaro pagrindo pripažinti D. S. veiksmų neteisėtais. Nurodo Taisyklių 42.1 punktą ir pažymi, kad atsakovas negavo namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkų, kurie davė sutikimus reklamai patalpinti, raštiškų pareiškimų apie sutikimų panaikinimą, todėl neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl reklamos projekto galiojimo sustabdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141-144) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo Taisyklių 29.3 punktą ir daro išvadą, kad gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos pritarimas yra teikiamas tik tuo atveju, jei daugiabutyje nėra įregistruotos bendrijos. Jei bendrija yra įkurta, visais atvejais reikalingas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) sutikimas. Nurodo Taisyklių 33 punktą ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išorinės vaizdinės reklamos gavimui, sąmoningai nuslėpė informaciją apie tai, kad daugiabutyje yra įsteigta bendrija. Nurodo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 5 punktą ir daro išvadą, kad Administracija Bendrijos raštus pagrįstai laikė tinkamais ir pakankamais tam, kad būtų panaikintas leidimas Taisyklių 42.1 punkte nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad pagal Taisyklių 29.3 punktą D. S. sutikimas bet kokiu atveju nebūtų laikytinas tinkamu, kadangi privaloma pateikti bendrijos susirinkimo (valdybos), o ne valdybos pirmininkės pritarimą. Pabrėžia, kad leidimo reklamos skleidimui išdavimo dieną pareiškėjas jokio Bendrijos sutikimo neturėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141-148) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-44 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7.2 punktą, Taisyklių 29.3 punktą ir pažymi, kad namo gyventojų sutikimas galimas tik tuomet, kai daugiabučiame name nėra įkurtos bendrijos. Tvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Administraciją dėl leidimo išdavimo, žinojo, jog daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įkurta bendrija ir šios informacijos nepateikė sąmoningai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-02-25 rašto Nr. (A27V128)–R–899 „Dėl projekto galiojimo“, 2010-03-16 įsakymo Nr. A–984 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje galiojimo panaikinimo“ ir Komisijos išorinės reklamos Kauno mieste klausimams spręsti 2010 m. kovo 1 d. posėdžio nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2008-02-07 sprendimu Nr. T–44 patvirtino Leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato leidimų įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje išdavimo tvarką. Šio Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos Reklamos skleidėjas (arba jo įgaliotas asmuo), norėdamas gauti Leidimą, pateikia Licencijų ir paslaugų skyriui: prašymą, kuriame nurodoma reklamos skleidėjo juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefonas; IVR įrengimo adresai, skleidimo laikotarpiai (7.1 punktas); galiojančių patvirtintų reklaminių įrenginių projektų kopijas, jeigu jos nebuvo anksčiau pateiktos Licencijų ir paslaugų skyriui (7.2 punktas); galiojančių patvirtintų IVR projektų kopijas, jeigu jos nebuvo anksčiau pateiktos Licencijų ir paslaugų skyriui (7.3 punktas); vietinės rinkliavos mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatytojo dydžio vietinė rinkliava, išskyrus Savivaldybės tarybos nustatytus atvejus, kai yra atleidžiama nuo vietinės rinkliavos (7.4 punktas).

Pagrindinius išorinės vaizdinės reklamos Kauno mieste įrengimo, skleidimo ir išardymo (nukėlimo) reikalavimus, šių taisyklių laikymosi kontrolę ir reklaminės veiklos subjektų atsakomybę nustato Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių Taisyklų 29.3 punktą, išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektą sudaro dokumentai, patvirtinantys žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių pageidaujama įrengti reklaminį įrenginį, savininko (bendraturčių) ar teisėto jų naudotojo (naudotojų) raštišką sutikimą, išskyrus atvejus, kai reklamos skleidėjas pats yra šių objektų savininkas ar teisėtas naudotojas arba šie objektai priklauso Savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise. Jei reklaminis įrenginys projektuojamas ant daugiabučio gyvenamojo namo, pateikiamas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba (jei bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos pritarimas.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyrius pareiškėjai išdavė leidimus Nr. 29–24–3436 ir Nr. 29–24–3437, kuriais nuo 2009 m. gruodžio 2 d. UAB „Crumina“ leista įrengti išorinę vaizdinę reklamą savivaldybės teritorijoje. Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 15 d. su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nedelsiant panaikinti išduotus anksčiau nurodytus leidimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos ši bendrija 2009 m. balandžio 14 d. įregistruota Juridinių asmenų registre.

Įvertinęs ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis Taisyklių 29.3 punkto nuostatomis, UAB „Crumina“ su išorinės vaizdinės reklamos projektu privalėjo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) sutikimą, o gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sutikimas tinkamu dokumentu galėtų būti tik tuomet, kai gyvenamajame name nėra įsteigta bendrija. Kiti apeliacinio skundo argumentai (byloje yra pateiktas 2010 m. kovo 23 d. sutikimas, pasirašytas bendrijos valdybos pirmininkės D. S.) nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Kita vertus, D. S. pasirašytas sutikimas bet kokiu atveju negali būti laikomas tinkamų Taisyklių 29.3 punkto prasme, nes būtina pateikti bendrijos susirinkimo (valdybos), o ne valdybos pirmininkės, pritarimą. Įrodymų, kad išorinės vaizdinės reklamos įrengimui pritarė bendrijos valdyba byloje nėra. Be to, Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S–1170–259/2010 konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi neteisėtai sustabdė DSNB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkės R. M. įgaliojimus, todėl D. S. neturėjo teisės DSNB vardu pasirašyti sutikimo reklamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tarp jų yra ir bylų kategorija dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Teismas imasi nagrinėti tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama pareiškėjui, kokios procedūros turi būti laikomasi atitinkamu pareiškėjui rūpimu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-1283/2008). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad byla dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-02-25 rašto Nr. (A27V128)–R–899 ir 2010 m. kovo 1 d. Komisijos išorinės reklamos Kauno mieste klausimams spręsti posėdžio nutarimo, kurie nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui ir nelaikytini individualiais administraciniais aktais, nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjaa prašo pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) veiksmus, kuriais buvo panaikintas Bendrovės išorinės vaizdinės reklamos ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, projektas, neteisėtais. Šio fakto pripažinimas yra teismo nustatytų bylos aplinkybių, grindžiamų surinktų ir ištirtų byloje įrodymų visuma, konstatavimas, o tai remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi, nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–915/20004, Administracinių teismų praktika Nr. 4)). Tai reiškia, jog pareiškėja turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jos subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Crumina“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Crumina“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Arūnas Sutkevičius