- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-39772-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- A. M. G. J., A. P. G. J., A. C. G. J., A. L. G. J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. G. J., A. P. G. J., A. C. G. J., A. L. G. J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos A. M. G. J., A. P. G. J., A. C. G. J., A. L. G. J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų atitinkamai tėvas, senelis ir prosenelis J. G. laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. asmeniu.
2. Nurodo, kad pareiškėjos kreipėsi į Migracijos departamentą atkurti joms Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjų atžvilgiu 2019 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentas surašė raštus „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, kuriais nurodė papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos A. M. G. J. tėvo, pareiškėjų A. P. G. J., A. C. G. J. senelio ir pareiškėjos A. L. G. J. S. prosenelio J. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Anot pareiškėjų, jos yra pateikusios visus jų turimus dokumentus dėl savo protėvių, tačiau negali įrodyti, kad jų atitinkamai tėvas, senelis ar prosenelis buvo Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo. Pareiškėjų teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėjos galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutinka/jam prieštarauja; prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
4. Nurodo, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, kad J. G. yra Lietuvos piliečių J. (J.) G. ir O. M. G. vaikas. Pažymi, kad 1927 m. gruodžio 23 d. O. M. išduotame Lietuvos pase nurodyta šeimyninė padėtis – „vedusi, sūnus Petras 1/2 metų“. Pažymi, kad J. G. nei minėtame dokumente, nei kituose oficialius įgaliojimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus institucijų išduotuose dokumentuose nėra įrašytas tarp jos vaikų. Papildomų dokumentų, patvirtinančių J. G. gimimo faktą, mokymąsi, gyvenimą Lietuvoje, taip pat duomenų, įrodančių, kad J. G. yra J. (J.) G. ir O. M. sūnus, pareiškėjai Migracijos departamentui nepateikė. Teigia, kad Lietuvos archyvai neturi jokių duomenų apie J. gimimą, gyvenimą ar mokymąsi Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d., o pareiškėjų pateikti dokumentai neįrodo fakto, kad J. G. yra Lietuvos piliečių sūnus.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).
7. Pareiškėjos A. M. G. J., A. P. G. J., A. C. G. J., A. L. G. J. S.Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonys) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodo, kad pareiškėjos A. M. G. J. tėvas, pareiškėjų A. P. G. J., A. C. G. J. senelis ir pareiškėjos A. L. G. J. S. prosenelis J. G., gim. (duomenys neskelbtini)., buvo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymus atkurti pilietybę, nurodė, kad pareiškėjų pateiktų duomenų neužtenka nustatyti, kad J. G. yra Lietuvos piliečių J. (J.) G. ir O. M. vaikas.
8. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
10. Nagrinėjamu atveju iš Federacinės Brazilijos Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimų ir kitų pateiktų dokumentų nustatyta, kad: 1) A. L. G. J. S. tėvas yra B. R. S., motina A. P. G. J., seneliai iš motinos pusės: E. C. A. J. ir A. M. G. J.; 2) A. C. G. J. tėvas yra E. C. A. J., motina A. M. G. J., seneliai: J. G. ir L. G. G.; 3) A. P. G. J. tėvas yra E. C. A. J., motina A. M. G. J., seneliai: J. G. ir L. G. G.; 4) A. M. G. J. tėvai J. G. ir L. G. G..
11. Pareiškėjų atžvilgiu 2019 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentas surašė raštus „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, kuriais nurodė papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos A. M. G. J. tėvo, pareiškėjų A. P. G. J., A. C. G. J. senelio ir pareiškėjos A. L. G. J. S. prosenelio J. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
12. Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą Nr. (P1-5348) P2-8713 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, jog 1901 m. spalio 27 d. pakrikštyta J. ir O., iki santuokos Š., M. duktė vardu O., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Iš O. M. G. asmens dokumentų vidaus pasui gauti Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pastarosios gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) valsčius, (duomenys neskelbtini) kaimas, gimimo vieta (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) valsčius, (duomenys neskelbtini) apskritis, tautybė lietuvė.
13. Iš Vedimo metrikų ištraukų iš knygų (duomenys neskelbtini) Rom. Kat. par. Bažnyčios 23 Nr. 1920 m. matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. G. ir O. M. susituokė („J. G., jaunikis iš (duomenys neskelbtini) kaimo, ir O. M., mergina 19 m. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tapo sujungti moterystės ryšiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Rom. Kat. parapijos bažnyčioje“).
14. Iš 2018 m. vasario 8 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-384 matyti, kad Žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus rinkimų į apskrities žemės ūkio tarybą dokumentų 1927 m. byloje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų rinkėjų sąraše įrašytas G. J. (vardas, valsčiaus bei seniūnijos pavadinimai – taip dokumente, tėvo vardas, gimimo metai, tiksli gyvenamoji vieta nenurodyta). Taip pat iš šio dokumento nustatyta, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, jog O. M. G. ir J. (J.) G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Šios aplinkybės neginčijo ir suinteresuotas asmuo šios bylos nagrinėjimo metu (atsiliepime į pareiškimą), t. y. byloje nekilo ginčo dėl to, kad O. M. G. ir J. (J.) G. buvo Lietuvos piliečiai.
15. Iš 2018 m. balandžio 5 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašto Nr. (P1-1647) P2-3170 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios 1924-1925 metų metrikų knygose J. G., J. sūnaus gimimo duomenų nerasta.
16. Iš Lietuvos Respublikos užsienio paso Nr. 622, kuris priklausė A. M. (pilietybė – Lietuvos), nustatyta, kad žymoje prie vaikų nurodytas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įvardijamas kaip giminaitis. 1933 m. liepos 24 d. A. M. buvo išduota viza Nr. 1073, kuri tinka keliauti vieną kartą iš Lietuvos pro bet kurią valdžios nustatytą sienos peržengimo vietą į Braziliją. Drauge su pasu 1933 m. A. M. ir J. G. gabenosi 1933 m. balandžio 18 d. liūdymą (liudijimą), kurį turėjo parodyti Brazilijos konsulatui Hamburge. J. J. G. tėvavardis nurodytas „J.“.
17. Byloje pateikta Kelionės sutartis Nr. 001042, kuria Išeivybės biuras „Susisiekimas“ 1933 m. įsipareigojo A. M. (25 m.) ir J. G. (8 m.) nugabenti geležinkeliu iš Kauno, o paskui laivu iki Santos, Brazilijos. Jų adresas Lietuvoje nurodytas „(duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) valsčius, (duomenys neskelbtini) apskritis“. Antrašas imigracijos krašte nurodyta „J. G.“ ir jo adresas San Paule, Brazilijoje. Skiltyje į klausimą „Pas ką keliauja“ sutartį pasirašiusi A. M. atsakė „pas seserį ir pas švogerį“. Kitaip tariant, taip giminystės ryšiais įvardyti J. G. tėvai J. G. ir O. M. G., kas atitinkamai O. seseriai A. buvo minimi sesuo ir švogeris.
18. Taip pat byloje pateiktas gydytojo liūdymas (liudijimas), iš kurio nustatyta, kad daktaras A. P. 1933 m. balandžio 12 d. apžiūrėjo A. M. ir J. G. K. (ant liūdymo nurodytas vizos numeris 520 sutampa su A. M. išduotos vizos numeriu). Iš 1933 m. balandžio 18 d. liūdymo (liudijimo) Nr. 442 nustatyta, kad A. M. ir J. G. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) valsčius, (duomenys neskelbtini) apskritis.
19. San Paulo valstijos vyriausybės sekretoriato valstybinio San Paulo archyvo pažymoje Nr. 18.706R/2018 nurodyta, kad J. G. tėvai portugalų k. nurodyti „J. G.“ ir „A. G.“, jo pilietybė nurodoma „Lietuvos“, taip pat pažymoje pateikti duomenys rodo, kad jis į Braziliją atvyko 1933 m. gegužės 26 d. laivu ir išsilaipino Santos uostamiestyje, nurodyta, kad atvyko su pasu, išduotu Kaune 1933 m. balandžio 25 d., paso Nr. 622 (paso numeris sutampa su A. M. paso numeriu; iš aukščiau nurodytų įrodymų nustatyta, jog J. G. būtent ir keliavo į Braziliją su A. M.).
20. Tai, kad J. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje J. ir O. G. šeimoje ir buvo Lietuvos pilietis, patvirtina ir 1939 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos konsulato San Paule išduota ir Lietuvos konsulo P. G. pasirašyta pažyma, kurioje nurodyta: „Lietuvos Respublikos konsulatas San Paule patvirtina, kad šiame konsulate saugomi dokumentai, susiję su Lietuvos piliečiu, vardu J. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvoje. Registruotojo tėvai: J. G. ir O. /neįskaitoma/ G.. Šeiminė padėtis – nevedęs“.
21. J. G. ir L. G. M. santuokos liudijime registracijos Nr. 115295 01 55 1948 2 00009 180 0003199-48 nurodoma, kad J. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje; Lietuvos pilietis, tėvai J. G. ir A. G..
22. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
23. Nors pareiškėjos teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog J. G. yra Lietuvos piliečių J. (J.) G. ir O. M. G. vaikas, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog J. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietis – šiuo atveju Lietuvos Respublikos piliečių J. (J.) G. ir O. M. G. vaikas, kuris išvyko iš Lietuvos 1933 m. į Braziliją, o iki to gyvenęs Lietuvoje (Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punktas). Šią aplinkybę, visų pirma, pagrindžia pažyma, išduota Lietuvos Respublikos konsulate San Paule, J. G. santuokos liudijimas, rašytiniai dokumentai iš San Paulo archyvo, 1933 m. balandžio 18 d. liūdymas (liudijimas) bei kiti šiame sprendime analizuoti dokumentai.
24. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų atitinkamai tėvas, senelis ir prosenelis J. G. laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. asmeniu (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. G. J. tėvas, pareiškėjų A. P. G. J., A. C. G. J. senelis ir pareiškėjos A. L. G. J. S.prosenelis J. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. asmeniu.
Juridinis faktas pareiškėjoms nustatomas tikslu siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.