Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, atsakovei J. B., trečiajam asmeniui M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. B., trečiajam asmeniui M. J., išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atskirti atsakovę J. B. nuo sūnaus M. B., gim. 2012-07-12, nustatyti vaikui nuolatinę globą (rūpybą), paskiriant nuolatine globėja M. J. bei nustatyti nepilnamečio nuolatinę gyvenamąją vietą pas globėją, priteisti iš atsakovės po 15 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Nurodo, kad atsakovė dėl psichikos sveikatos sutrikimų negali tinkamai rūpinti savo vaiku bei jo išlaikyti. Vaiką nuo pat mažens augina jo močiutė M. J..

Atsakovė, trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko atskyrimo.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos 3.179 straipsnio pagrindu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė sūnų paliko tik gimusį, jį augina močiutė. Atsakovei nustatytas tik 30% darbingumo lygis, ji serga šizoafektiniu sutrikimu, konstatuota, kad atsakovė negeba tinkamai rūpintis vaiku, negeba spręsti kylančių problemų, t.y. jos socialiniai, kasdieniniai, motinystės įgūdžiai yra labai menki.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė dėl ligos negali pasirūpinti savo sūnumi, kartu negyvena, todėl atskirtina nuo vaiko.

Dėl globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.251 straipsnio 1 dalimi, 3.257 straipsnio 3 punktu ir 3.264 straipsnio 3 dalimi, keturiolikos metų neturinčiam vaikui, kuris įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų, nustatoma nuolatinė globa ir skiriamas globėjas. Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad globėjas parenkamas atsižvelgiant į asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, santykius su globos reikalingu vaiku ir to vaiko interesus. Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad M. B. nuo pat gimimo augina, juo rūpinasi ir prižiūri močiutė M. J.. Laikytina, kad šiuo metu ją paskyrus globėja tai geriausiai atitiks vaiko interesus.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra mažai darbinga, konstatuoja, kad byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios nustatyti mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą vaikui. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, labiau mažinti priteisiamo išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

A. J. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuo sūnaus M. B., a.k(duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuolatinę globą (rūpybą), paskiriant nuolatine globėja M. J., a.k(duomenys neskelbtini) bei nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą pas globėją,

Priteisti iš atsakovės J. B., a.k(duomenys neskelbtini) po 15 Eur kas mėnesį sūnaus M. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismo sprendimo dalis dėl globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.