Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., 2016 m. sausio 22 d., apie 19:45 val., skambino pagalbos telefonu ir pranešė, kad neblaivūs vyrai ir moteris su mažamečiu vaiku gali bandyti važiuoti automobiliu. Nuvykus išaiškinta, kad pranešėja policijos pareigūnus kvietė dėl to, kad nenorėjo, jog neblaivi motina išsivežtų vaiką. Išsiaiškinta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti nesant pagalbos poreikio Dėl šio iškvietimo padaryta 1,71 euro žala. Tokiais savo veiksmais E. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188²⁰ str.

E. D. teismo posėdyje kalta prisipažino ir nurodė, kad labai dėl jo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė įrodyta jos prisipažinimu (b.l. 4), policijos pareigūno Andriaus Aleksandravičiaus tarnybiniu pranešimu (b.l. 2) ir kita bylos medžiaga.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidėja prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą E. D. teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji anksčiau administracine tvarka bausta tik vieną kartą, todėl jai skirtina 90 eurų bauda. Ši bauda pažeidėjai prašant ir atsižvelgiant į tai, kad ji bedarbė išdėstoma mokėti dalimis dviem mėnesiams.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų E. D. veiksmų Vilniaus apskrities VPK patyrė 1,71 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 1,06 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 0,29 Eur ir transporto išlaidos – 0,36 Eur. Remiantis ATPK 37 str., prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjos.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl E. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą (b.l. 3), iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į E. D. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl E. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš E. D. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog E. D. melagingai pranešus apie tai, kad neblaivūs vyrai ir moteris su mažamečiu vaiku gali bandyti važiuoti automobiliu ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo E. D. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 0,36 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)582/2015, ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188²⁰ str., padarymą paskirti 90 eurų baudą. Baudos mokėjimą išdėstyti dviem mėnesiams po 45 eurus, mokant nuo 2016 m. kovo 30 d. ir baigiant 2016 m. balandžio 30 d.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: 16055602979).

Priteisti iš E. D. 0,36 Eur žalą Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.