- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-2462-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02411-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- E. A.
- Advokatai
- Stasys Lileikis
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei E. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi 3,6500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiu Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant ieškovui M. M. naudotis 25 500 m² dydžio žemės sklypo dalimi, kuri UAB „GeoArtelė“ 2016-06-21 parengtame plane pažymėta raide „A“, o atsakovei E. A. paskiriant naudotis 11 000 m² dydžio žemės sklypo dalimi, kuri UAB „GeoArtelė“ 2016-06-21 parengtame plane pažymėta raide „B“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti informaciją iš A. S. A. palikimo atsiradimo vietą aptarnaujančio notaro apie A. S. A. palikimą priėmusius įpėdinius.
Teismas nurodė, kad bendraturčiais viešame registre yra įregistruoti ieškovas ir A. S. A., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini). Atsakove pagal pareikštą ieškinį ieškovas nurodo E. A., kuriai, kaip A. S. A. įpėdinei, buvo išduotas pastarojo nuosavybės teises patvirtinantis 2015 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad E. A. yra vienintelė A. S. A. palikimą priėmusi įpėdinė, todėl nustatė terminą pateikti informaciją iš A. S. A. palikimo atsiradimo vietos aptarnaujančio notaro apie A. S. A. palikimą priėmusius įpėdinius.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. M., atstovaujamas advokato Stasio Lileikio, prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 138 straipsnyje numatyta, kad ieškinio trūkumai civilinio proceso nustatyta tvarka šalinami tik vieninteliu atveju, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Ieškovas nurodė vienintelę jam žinomą atsakovę E. A., todėl vien ši aplinkybė neginčytinai įrodo, jog ieškinio turinys atitinka jam keliamus įstatymo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus, jog būtų nurodyti visi atsakovai. Pagal CPK 45 straipsnį atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė, kadangi net nustačius, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas negali savo iniciatyva netinkamos šalies pakeisti kita. Be to, CPK 45 straipsnio 1 dalis netinkamos šalies pakeitimo tinkama momentą sieja su bylos nagrinėjimu, todėl nepriėmus ieškinio iš viso negalima svarstyti klausimo, ar yra nurodytos tinkamos šalys ir ar nurodyti visi atsakovai bei reikalauti pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.
Nustatytas 7 (septynių) dienų terminas tariamiems ieškinio trūkumams pašalinti yra akivaizdžiai per trumpas, nes gauti atsakymą iš notaro per tokį terminą yra objektyviai neįmanoma. Be to, teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovas nėra A. S. A. ar kitų asmenų turto paveldėtojas, todėl ši aplinkybė iš viso kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės ieškovui ir/ar jo atstovui gauti teismo reikalaujamus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl nustatytų ieškinio trūkumų
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškovui pateikti informaciją iš A. S. A. palikimo atsiradimo vietą aptarnaujančio notaro apie A. S. A. palikimą priėmusius įpėdinius, siekiant nustatyti ar į bylą įtraukti visi asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis bus susijusi nagrinėjama byla.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumus nustatė nepagrįstai, taip apsunkindamas ieškovui galimybę juos tinkamai pašalinti.
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110–115 straipsnis), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Kiekviename ieškininiame pareiškime turi būti nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Tai pagrindiniai reikalavimai, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriame tinkamai suformulavo ieškinio dalyką bei nurodė aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovui tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti papildomą informaciją siekiant teismui išsiaiškinti ar ieškinyje nurodyti visi su nagrinėtina byla susiję asmenys.
Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą. Ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas. Dėl to teismas, byloje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, neturi teisės savo iniciatyva keisti atsakovo arba spręsti dėl antrojo atsakovo įtraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
Sutiktina su apeliantu, kad teismas privalėjo įvertinti, jog ieškovas M. M. nėra A. S. A. ar kitų asmenų turto paveldėtojas, todėl ieškovas ir/ar jo atstovas teismo reikalaujamų duomenų net negalėtų pateikti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.