- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- I1-499-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02168-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) ir paaiškinime (b. l. 45) nurodė, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. buvo pažeista jo teisė prireikus paskambinti telefonu ir iki skundo padavimo dienos jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais (toliau taksofonas vadinamas ir telefonu) grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė jo teises, kadangi jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, nes šiame grafike nurodytu laiku jo artimieji ir kiti asmenys negalėjo pasikalbėti. 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., tad per 45 min. visiems norintiesiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, todėl jis dažnai likdavo nepaskambinęs, nors labai reikėdavo. Kalbant telefonu nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, pro kuriuos praeidavo visi nuteistieji. Todėl jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kuriais buvo galimi konfliktai. Telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be pertvarų, todėl jis negalėdavo normaliai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus. Tokia skambučių galimybė jo netenkino, buvo pažeista jo teisė į pokalbio privatumą. Apskritai nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija. Tai labiausiai pažeidė jo teises, nes maloniau kalbėti matant pašnekovą. Tokios galimybės neužtikrinimas jam sukėlė didelę dvasinę kančią. Atsakovės atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su uždarąja akcine bendrove „CSC Telecom“ pasirašyta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki šiol ši paslauga nevykdoma. Dėl visų šių pažeidimų 2019 m. balandžio 25 d. jis parašė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau šis skundą persiuntė svarstyti į Pravieniškių PN-AK, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėją pasikvietę paaiškino, kad šių problemų negali išspręsti, nes nėra patalpų skambinimo aparatams ir internetinei telefonijai, neskiriamas finansavimas, todėl skundą buvo priverstas atsiimti. Pareiškėjas teigė dėl tokių kalinimo sąlygų patyręs dvasinę kančią, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime (b. l. 68) nesutiko su atsakovės atstovo atsiliepimu. Teigė, kad 1-ame sektoriuje niekada nebuvo internetinės telefonijos, skambinimas turi būti vykdomas patalpoje, o ne koridoriuje.
Atsakovė atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 17–20) nurodė, kad, vadovaujantis teisės normomis, nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas vykdomas patalpoje, tačiau nėra reglamentuota, kaip turi būti įrengta ši patalpa. Taip pat teisės aktai nenumato pareigos leisti paskambinti nuteistiesiems kiekvieną dieną. Pareigūnai privalo kontroliuoti, kam nuteistieji skambina, vykdo nuolatinę jų apsaugą bei priežiūrą. 1-ame sektoriuje vaizdo skambučių sistema veikia. Grafikas sudarytas tam, kad nesusidarytų eilės.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 75) paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs prašymų dėl galimybės pasinaudoti vaizdo skambučiais, nors sistema veikia.
Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose (b. l. 84–85) nurodė, kad įstaigos pirmajame sektoriuje yra įrengti 8 taksofono aparatai. Duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą dėl pareiškėjo sužalojimo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neturi, vidinis tyrimas dėl šio įvykio atliktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, pagal kurią civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešas asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Byloje ginčas kilęs dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista jo teisė prireikus paskambinti telefonu, neužtikrintas tokio skambinimo saugumas ir nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti internetine telefonija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 ir 3 būriuose (toliau – ir 1-as sektorius) (su pertraukomis, nes išvykdavo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 21, 86).
Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė jo teises, kadangi jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, nes grafike nurodytu laiku artimieji ir kiti asmenys negalėjo kalbėti telefonu; be to, 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., tad per 45 min. visiems norintiems nuteistiesiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, todėl jis dažnai likdavo nepaskambinęs, nors labai reikėdavo.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 73 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas numatė, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.
Pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 29–30), per savaitę turėjo teisę pakalbėti telefonu du kartus po 15 min. (BVK 73 straipsnio 4 punktas, 102 straipsnio 2 dalis). Į bylą yra pateiktas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto, laikinai einančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas, patvirtintas 2019 m. vasario 13 d. Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais 1-ame sektoriuje grafikas Nr. 41-2295 (b. l. 7) (toliau – ir Grafikas). Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu kada jam reikia, nurodė tik vieną grafiką – Nr. 41-2295, kuris buvo netinkamas, ir nurodė tik aplinkybes, kad jis negalėdavo pasinaudoti telefonu, kadangi 1–3 būrių nuteistųjų skaičius buvo didelis. Pareiškėjui nesiskundus dėl kitų būrių, o bylos duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas 1 būryje, byloje nagrinėtinos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi telefonu 1-ojo sektoriaus 3-iame būryje pagal grafiką Nr. 41-2295.
Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad BVK įtvirtinta teisė paskambinti telefonu du kartus per savaitę ginčo laikotarpiu buvo užtikrinama (šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktas pareiškėjo taksofono skambučių grafikas (b. l. 37–61), tačiau nurodė, kad kartais fiziškai nebuvo įmanoma visiems paskambinti, kadangi leistina pokalbio trukmė 15 min., o 1–3 sektoriaus nuteistųjų susidarydavo apie 80.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistųjų skambinimo taksofono aparatais grafikai yra sudaryti tam, kad nesusidarytų eilės ir nuteistiesiems nereikėtų ilgai laukti, norint paskambinti taksofono aparatu.
Nors pareiškėjas skunde teigė, kad vienu telefonu naudodavosi 1–3 būrių nuteistieji, Grafiko duomenys tik iš dalies tai patvirtina, kadangi iš jo matyti, jog pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais telefonu naudotis vienu metu buvo skirtas laikas vien tik 3-io būrio nuteistiesiems, ir tik trečiadieniais ir šeštadieniais – 3-io būrio nuteistiesiems kartu su 1-o būrio nuteistaisiais (b. l. 7). Pareiškėjas skunde teigė, kad nuteistųjų pokalbiams telefonu pagal Grafiką buvo skirtos tik 45 min., tačiau iš Grafiko duomenų matyti, jog pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais 3-io būrio nuteistiesiems buvo skirtas laikas kalbėti telefonu po 1 val. 30 min., trečiadieniais 3-io būrio nuteistiesiems kartu su 1-u būriu – taip pat 1 val. 30 min., ir tik šeštadieniais 3-io būrio nuteistiesiems kartu su 1-būriu – 45 min. (b. l. 7). Kadangi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu pareiškėjas galėjo paskambinti telefonu du kartus per savaitę, taigi jeigu pareiškėjas skambindavo telefonu šeštadienį (kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirtos 45 min.), jis turėjo teisę paskambinti telefonu dar kitą savaitės dieną, kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirta daugiau laiko – po 1 val. 30 min. Aplinkybė, kad pareiškėjas norėjo skambinti kitu nei grafike numatytu laiku nesudaro pagrindo spręsti apie jo teisių pažeidimą.
Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (b. l. 99–106) (toliau – Aprašas), nei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-378 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas (b. l. 89–98) (toliau – ir Pravieniškių PN-AK Aprašas) nenumato pareigos pataisos įstaigai sudarant nuteistųjų naudojimosi telefonu grafiką, nustatant naudojimosi telefonu laiką, šį grafiką priderinti prie nuteistųjų pageidaujamo laiko. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas, norėdamas pasikalbėti telefonu su savo artimaisiais ir bičiuliais, turėjo prisitaikyti prie pataisos įstaigos nustatyto Grafiko, skambindamas jam tinkamu laiku pagal Grafiką. Kitu atveju pataisos įstaiga neturėtų realios galimybės užtikrinti visiems nuteistiesiems teisės paskambinti telefonu: jeigu kiekvienas nuteistasis skambintų tada, kai panori, nereguliuojant skambučių nustatytais grafikais, nuolat susidarytų neprognozuojami nuteistųjų srautai, eilės, o tai pasunkintų šios teisės įgyvendinimą, sudarytų sąlygas kilti konfliktams ir kitiems nesklandumams.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jo netenkino tokia skambučių galimybė, kai neužtikrinamas privatumas kalbant telefonu, taip pat nurodė, kad jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kuriais galimi konfliktai.
Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu 1-ame sektoriuje buvo 8 taksofono aparatai, kuriais nuteistieji naudojosi pagal patvirtintą nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais Grafiką (b. l. 87). Teismas pažymi, kad teisės aktai pataisos įstaigai nenustato pareigos įrengti konkretų telefono aparatų skaičių. Atsakovės atstovas yra pateikęs duomenis, kad ginčo laikotarpiu 3-iame būryje buvo 31 nuteistasis – toks nuteistųjų skaičius galėjo naudotis telefonais 1-ame sektoriuje (b. l. 86). Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų buvo 1-ame būryje (kuris kartu su 3-iu būriu naudodavosi telefonu), todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad 1-ame ir 3-iame būriuose iš viso buvo 80 nuteistųjų, ir sprendžia, kad trečiadieniais ir šeštadieniais, kai pagal Grafiką 3-io būrio nuteistieji naudodavosi telefonais vienu metu su 1-o būrio nuteistaisiais, iš viso būdavo 80 nuteistųjų. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais (po 1 val. 30 min.) 8 telefono aparatais naudojosi 31 3-io būrio nuteistasis, trečiadieniais (1 val. 30 min.) telefono aparatais naudojosi 80 3-io ir 1-o būrių nuteistųjų, šeštadieniais (45 min.) telefono aparatais naudojosi taip pat 80 3-io ir 1-o būrių nuteistųjų, todėl darytina išvada, kad pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais telefonu galėjo pakalbėti 48 nuteistieji (90 min. / 15 (vienam nuteistajam skirtas laikas) x 8 telefonai), o šeštadieniais – 24 nuteistieji (45 min. / 15 x 8), iš viso – 216 nuteistųjų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi teisę pakalbėti telefonu du kartus per savaitę, šis nuteistųjų skaičius mažintinas perpus. Pagal byloje esamus duomenis, teismas sprendžia, kad 108 nuteistieji aptarta tvarka (3-io būrio nuteistieji, arba 3-ias būrys kartu su 1-u būriu) galėjo pasinaudoti telefonu du kartus per savaitę po 15 min. Atsižvelgiant į tokius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui būnant 3-iame būryje pagal Grafiką jam buvo skirta laiko pakalbėti telefonu 2 kartus per savaitę po 15 min. pagal teisės normų reikalavimus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nenustačius, kad pareiškėjo teisė pakalbėti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte ir 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jis negalėjo pasinaudoti telefonu, nes buvo nepatogus skambinimo grafikas, per mažai skirta tam laiko, per daug norinčiųjų paskambinti, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl to, kad kalbant telefonu nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be jokių pertvarų, pro tą koridorių praeidavo visi nuteistieji.
Atsakovės atstovas ir pareiškėjas į bylą pateikė fotografijas (jų kopijas), kuriose užfiksuotas dalies 1-ame ir 2-ame sektoriuose įrengtų telefono aparatų vaizdas (b. l. 8–9, 72), iš kurių matyti, kad šie telefono aparatai įrengti koridoriuje, vienas prie kito, neatskirti pertvaromis. Tačiau teismas pažymi, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, ginčo laikotarpiu reglamentavęs nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nei Aprašas nereglamentuoja patalpų, kuriose yra telefonai, skirti nuteistiesiems, įrengimo ypatumų ir nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefono aparatus atskiroje patalpoje ar juos atitverti vieną nuo kito.
Dėl privatumo ir saugumo užtikrinimo atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina nuteistųjų saugumą ir priežiūrą, dėl to turi atlikti skambučių kontrolę.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad pareigūnų nebūdavo koridoriuje ar kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas skambinant telefonu. Pareiškėjas nurodė (b. l. 68), jog kalbant telefonu su juo buvo fiziškai susidorota 2019 m. rugpjūčio 1 d., ir pateikė teismui 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus raštą (b. l. 69), iš kurio matyti, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią dieną pareiškėjo patirto sužalojimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau iš atsakovės atstovo pateikto pareiškėjo taksofono skambučių grafiko (b. l. 43) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neskambino telefonu, todėl pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjui buvo nesaugu kalbėti telefonu pataisos įstaigoje, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių kitų konkrečių aplinkybių apie nesaugumą kalbant telefonu nenurodė.
Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo privatumui bei saugumui, jam kalbant telefonu koridoriuje, buvo kilusi grėsmė, kaip jis tvirtino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė skundą ar kitaip kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo saugumui ar privatumui kitų nuteistųjų sukeltos grėsmės, o administracija į tai nereagavo ir nesiėmė priemonių išspręsti šią problemą.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo ir saugumo neužtikrinimo kalbant telefonu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi ir dėl to, kad nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija; teigė, kad tai pažeidė jo teises, nes maloniau kalbėti matant pašnekovą; teigė, kad atsakovės atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su UAB „CSC Telecom“ pasirašyta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki šiol ši paslauga nevykdoma; teigė, kad atsakovės atstovo argumentas, kad jam (pareiškėjui) suteikiama galimybė naudotis internetine telefonija, neatitinka tikrovės.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas nustatė, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, ne kartą konstatavo, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019, 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1594-629/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).
Atsakovės atstovas teismui nurodė (b. l. 75), jog pataisos įstaigoje yra sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija, tačiau nuteistasis, kad pasinaudotų tokia teise, turėjo pateikti prašymą, bet jo nepateikė.
Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų 2020 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. 41-189 (b. l. 77) ir Pravieniškių PN-AK Aprašo (b. l. 89) matyti, kad pareiškėjui galimybė paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba) yra sudaryta, tačiau pareiškėjas neteikė dėl to prašymų ir nesinaudojo tokia galimybe. Tai, kad iki Pravieniškių PN-AK Aprašo priėmimo galimai nebuvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba), kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė paskambinti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte ir 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, kaip jau rašyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui buvo pateikęs 2019 m. balandžio 25 d. skundą (b. l. 34), kuriame kėlė klausimą, kodėl jam nėra galimybės pasinaudoti vaizdo skambučiais. Šis pareiškėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, tačiau pareiškėjas jai 2019 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą raštu nenagrinėti skundo, nes „viskas išaiškinta“. Minėto prašymo pagrindu Pravieniškių PN-AK administracinę procedūrą nutraukė (b. l. 31). Tad jis nėra aktualus ir šiai administracinei bylai. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai darė spaudimą pareiškėjui, siekdami, kad jis pateiktų prašymą nenagrinėti minėto skundo.
Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas, įsigaliojus Pravieniškių PN-AK Aprašui, kreipėsi su prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją Aprašo nustatyta tvarka, prašydamas suteikti jam pokalbį vaizdo skambučių įrangos pagalba, ar kad kreipėsi su kitais skundais (išskyrus paminėtą) dėl tokios galimybės nesuteikimo, o Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus analizuojamu aspektu (dėl galimybės naudotis internetine telefonija nesuteikimo).
Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.