Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Jurgitai Gailik, Linai Jusevičiūtei, Gintarei Cicėnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas:

1) 1999 m. balandžio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2000 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo bausmės atleistas;

3) 2002 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo teismo pagal BK 272 straipnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

4) 2011 m. birželio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipnio 1 dalį, 144 straipsnį - laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

5) 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipnio 1 dalį - subendrinus bausmes, galutinė paskirta bausmė - 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, bei grasino nužudyti žmogų, esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis, 2023 m. kovo 30 d. apie 22.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, išsitraukęs nenustatytą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą - pistoletą, juo sudavė vieną kartą V. S. į kaktą ir nukreipė šį daiktą V. S. į veidą, atrėmęs į kaktos sritį juo grasino nužudyti, sakydamas: „nušausiu kaip šunį“, tokiu būdu V. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po ko tyčia koja spyrė vieną kartą V. S. į pilvą, bei susigrūmė su V. S., dėl ko, jiems parkritus ant žemės dar sudavė ne mažiau vieną, bet ne daugiau dešimt smūgių V. S. į galvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. S. poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame dilbyje su odos nubrozdinimu, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, dešinėje blauzdoje su odos nubrozdinimu ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kairiame skruoste, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje - nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. 2023 m. kovo 30 d. apie 22.00 val., namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai, su savimi nešiojo nešaunamąjį ginklą, kurį nešioti draudžiama - pneumatinį revolverį „Umarex Tornado“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis ir kuris priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų, po ko 2023 m. kovo 30 d. apie 22.15 val., šį ginklą paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Teisiamajame posėdyje parodė, kad turėjo ginklą automobilyje, tačiau nepripažino, kad nešiojosi. Parodė, kad ginklas buvo neužtaisytas, be kulkų. Jam niekas neaiškino, kaip gabenti ginklą, tik žinojo, kad jo negalima vežioti užtaisyto. Paaiškino, kad atvažiavo pas draugę, atvežė briketus ir pastatė mašiną prie durų, nes nėra jokių ženklinimų, kad negalima ten statyti mašinos. Atsinešė briketus į antrą aukštą, kūrė pečių ir išgirdo triukšmingą beldimąsi į duris. Draugė įbėgo į kambarį verkdama su vaiku, vaikui 10 metų, pasakė, kad pasižiūrėtų, kas vyksta. Jis nusileido į apačią, pamatė du asmenis, nukentėjusįjį ir dar vieną, jis jų nepažino. Kivirčas prasidėjo dėl mašinos, sakė, kad pervažiavo dėžę ir pastatė mašiną ne ten. Pradėjo aiškinti, kad savavališkai, be jo leidimo, jis įvažiavo į kiemą. Nuėjo pasiimti elektroninės cigaretės iš automobilio, nukentėjusysis įkišo galvą į jo mašiną, reikalavo, kad parodytų ginklą. Kai nukentėjusysis kišo galvą į automobilį, jis, A. P. su elektronine cigarete įbedė į nukentėjusiojo kaktą, atstūmė jį nuo mašinos. Automobilis stovėjo prie laiptinės, jis buvo pasilenkęs, durelės iš kairės buvo atidarytos. Nukentėjusiajam trukdė eiti, nes vairuotojo durelės buvo atidarytos, o jis atėjo iš priekio, įkišo galvą ir aiškino apie ginklą. Nukentėjusysis buvo girtas, gal jam pasivaideno kažkas tuo metu. Prasidėjo pasistumdymas, santykių aiškinimas. Kai turėjo rankose elektroninę cigaretę, tai su ja ir pastūmė į galvą nukentėjusiajam. Neigė, kad grasino tokiais žodžiais, kaip „nušausiu kaip šunį“, tokių žargonų nenaudoja, nužudyti negrasino. Kai pastūmė jį, tada ir prasidėjo muštynės. Neprisimena įvykio detalių, vienas griebė už kojų, kitas už rankų jam, bandė abu pargriauti. Buvo dar vienas asmuo tame įvykyje, bet prokuroras jo neapklausė. Jie tada uždarė vartelius, ribojo jo laisvę, jis negalėjo išvažiuoti su mašina. Jiems nepavyko jo pargriauti. Atstūmė juos, tai taip gal ir sudavė, negali tiksliai prisiminti, kam sudavė per visą šią suirutę. Pajuto į ranką smūgį, bet jis nesikreipė dėl to niekur, buvo sudaužytas laikrodis, ištino ranka, buvo nubrozdinimai, suplėšyta striukė. Policiją draugė bandė kviesti ir nukentėjusiojo draugė kvietė policiją. Atsidarė vartai, jis išvažiavo, nes buvo susitaręs į susitikimą dėl automobilio pirkimo. Buvo nuvažiavęs iki Liepkalnio „Maxima“, kai draugė paskambino, pasakė, kad policija reikalauja, kad jis būtų vietoje, tai apsisuko ir grįžo. Jis pats buvo blaivus. Policija uždėjo antrankius, pasodino į autobusiuką, reikalavo, kad parodytų ginklą, nes pranešė jiems, kad ginkluotas. Jis paminėjo apie ginklą, pasakė kur, kai jo paklausė. Jis buvo ten, kur yra atsarginis ratas, pačiame automobilio gale. Konflikto metu ginklo neturėjo ir pabrėžė, kad ginklu V. S. negrasino. Ginklas skirtas savigynai, degalinėse pardavinėja. Ginklą įsigijo Gariūnuose, kioskeliuose, prieš maždaug metus laiko iki įvykio. Vėliau parodė, kad šaudydavo pramogai. Ginklą laikydavo garaže arba bagažinėje. Buvo išvažiavę į gamtą, turbūt užsiliko tas ginklas, nespėjo išimti, nurodė, kad gamtoje su revolveriu pašaudo, laisvalaikio praleidimo pramoga. Nurodė, kad pats dienos bėgyje sutvarkė tą trapą, kurį sulaužė, nes jautėsi kaltas. Nemato savo kaltės, jis nėjo pas kaimyną, jis su draugu pas jį patį atėjo, konfliktas įvyko su neblaiviu žmogumi, to pokalbio metu tik laiko klausimas buvo dėl konflikto pradžios. Pabrėžė, kad tai, kas įvyko, yra abiejų kaltė. Dėl fizinio smurto parodė, kad iš jaudulio galėjo kažkas atsitikti, susistumdymas tarp jų su nukentėjusiuoju įvyko. Vienas griebė už rankų, kitas už kojų. Jis bandė ištrūkti, jis buvo pargriautas. Nepamena, kad būtų suduoti tyčiniai smūgiai nukentėjusiajam. Tyčios suduoti nukentėjusiajam ir jo užpulti pirmam jis neturėjo, jis bandė apsiginti, kadangi jie buvo dviese. V. S. buvo išgėręs ir agresyviai nusiteikęs.

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2023 m. kovo 30 d., apie 22 val. įvyko konfliktas, prieš tai atvažiavo iš darbo apie 17-18 val. su draugu V. S.. Žmona paruošė vakarienę, išgėrė alaus, pavakarieniavo. Su savo žmonos tėvu susitiko prieš tai, jis sakė, „S., ar matęs O. sugyventinį?“, jis atsakė, kad nežino kaip jis atrodo, tada žmonos tėvas sako, „jei pamatysi, prieik ir pakalbėk, nes jis užvažiavo ant lietaus vamzdžio, kad neužpiltų kelio, išdraskė ir išvažiavo“. Jis pasakė, kai pamatys, pakalbės. Kai A. atvažiavo iš darbo, pusvalandį V. S. su draugu pabuvo namie ir nuėjo su kartu pasikalbėti, susipažinti su kaimynais, kurie nuomojasi antrame aukšte. 3 kartus beldė, iš pradžių į skambutį skambino, bet jis neveikė. Atbėgo atidaryti duris A. draugė O. ir A. stovi, „jo akys krauju pasruvę ir sako jam, ką čia stukseni?“, jis atsako, „sveikas, kaimyne, kaip tik susipažinsim“. Jis pasakė, kad yra šio namo savininkės vyras ir jis tada pradėjo varyti žodžiais. Jis sako, kad pirmą kartą jį mato, A. atsako, kad jis čia gyvena, jo draugė butą nuomojasi. Prasidėjo žodinis konfliktas, O. sako, kad taip vaiką išgąsdinau, „jisai vos neapsišiko“. Jis pasakė, kad beldėsi, tačiau niekas neatėjo ir, kad pasakytų šeimininkams, jog sutvarkytų skambutį. Jis sako, „kodėl sugadinai trapą ir pasišalinai, kodėl nesakai pataisysiu ir pasišalinai?“, o A. vėl ant jo. Jis nusileido nuo 4 laiptukų, atidarė mašinos dureles, iš karto iš durelių ištraukė ginklą ir juo jam į kaktą su žodžiais, „tuoj nušausiu kaip šunį“. Jis viską gerai atsimena, nors praėjo metai po įvykio. Jo žmona išbėgo, pasakė, kad kviečia policiją, ji paskambino šeimininkams, iš kurių nuomojasi, pasakė, kad čia konfliktas, kad O. sugyventinis mosikuojasi ginklu, kad nori kviesti policiją ir ją iškvietė. Tada A. nuleido ginklą, kai V. S. pasakė „šauk“, vėl ginklą į dureles padėjo. Norėjo atsisėsti į mašiną, jis pradėjo laikyti dureles, nes žmona iškvietusi buvo jau policiją, uždarė žmona ir vartus, nes jis norėjo pasišalinti. Tada jis išlipo iš mašinos, prasidėjo žodinis konfliktas, pajuto tiesų smūgį koja į pilvą, susirietė, labai skaudėjo. A. sakė, kad V. S. buvo agresyvus, nors jis kaip žmogus nemėgsta muštis, linkęs susitarti su žmonėmis, bet žodis po žodžio, jis jam negerai kažką paskakė ir A. pradėjo pulti, jis į veidą vis norėjo pataikyti. Parodė, kad žodinį konfliktą pradėjo A.. Buvo jo žmona, O., jos tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Vartus atidarė O., A. išvažiavo, atvažiavo pareigūnai, O. paskambino A., kad atvažiuotų atgal, nes atvyko policija. Ginklą policija rado bagažinėje, kai darė kratą, nors A. ginklą ištraukė iš vairuotojo durelių. Patrulis sužalojimus fotografavo, nufotografavo kraują, dėmę ant galvos, kuri liko nuo šautuvo, nes A. jam su ginklu trenkė į kaktą. Laikė mašinos dureles, nes nenorėjo leisti jam išvažiuoti, tada jis išlipo ir davė jam smūgį į pilvą, pradžioje į kaktą su ginklu gavo. Smūgis buvo su ginklo priekiu, nes liko dėmė. Jis matė pistoletą, o ne revolverį, nes pareigūnams parodžius savo ginklą, jis sakė, kad panašus. Užtaisė jis ginklą, pertraukė jį užtaisydamas, ten ne revolveris buvo, nes būgnelio neturėjo. Policija ginklą paėmė iš bagažinės. Girdėjo, kad rado pistoletą, neišsireiškė ką tiksliai rado, pats nematė, tik iš policijos girdėjo, kad darant kratą rado ginklą. Išgėręs buvo, tačiau gerai atsimena dėl ginklo. O. duodant pirmus parodymus, ji sakė, kad jis grasino jam su žiebtuvėliu-pistoletu. Jis puikiai atsimena įvykį, nes tas įvykis apvertė jo šeimą aukštyn kojom. Dėl to įvykio jo žmona gulėjo psichikos centre. Jo ranka buvo sulaužyta, jo vaikas serga nepagydomomis ligomis. Kitą dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad jo ranka lūžusi, ligoninėje ir sužinojo, nes jam ją labai skaudėjo. Paaiškino, kad V. S. nedalyvavo muštynėse, kai stovėjo ant laiptukų, V. S. paskambino ir jis pasišalino, atėjo tik paskui, kai atvažiavo policija. Konfliktas kilo dėl pervažiuoto trapo, kurį A. sugadino bei dėl ne vietoje statomo automobilio, nes ten pravažiuojanti dalis, o ne parkingas. Pareiškė 10 400 Eur dydžio civilinį ieškinį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad tą dieną kai su nukentėjusiuoju nuvažiavo į darbą, jis pasakojo, kad kaimynas nuvertė nutekėjimą vandeniui. Po darbo apie 17-18 val. atvažiavo pas nukentėjusįjį pasisėdėti, išgėrė po butelį alaus. Sutemus nuėjo į koridoriuką parūkyti, kai atvažiavo mašina. Nukentėjusysis sako einame, pažiūrėsime, norėjau susipažinti su kaimynais, ką jis ten ryte padarė. Nuėjo prie durų pastukseno tris kartus. Jam suskambo telefonas ir jis išėjo į apačią kalbėti telefonu. Po 10 minučių girdėjo, kad kažkas pradėjo garsiai kalbėti, šūkauti, nepamena, ką jie ten darė, mušėsi, ar ką. Jis telefonu su mergina pakalbėjo pusvalandį kažkur. Padėjo ragelį, nuėjo ten, kur statydavo mašinas, žiūri, ten jau policija. Po įvykio nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis atidaręs duris pradėjo šūkauti, nieko konkretaus nepasakojo, sakė, kad grasino. Jis kaltinamajam įvykio metu nieko nesakė. Tarp jo ir kaltinamojo nebuvo jokių muštynių. Kai atėjo, stovėjo policija, O., nukentėjusiojo žmona. Po įvykio ant nukentėjusiojo matėsi mėlynės ant nosies, sakė, kad petys sulūžo, negalėjo dirbti. Jis konflikto metu šalia nebuvo. Iš tos vietos, kur kalbėjo telefonu, konflikto negalėjo matyti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja O. M. parodė, kad apie 22 val. A. ją su vaiku parvežė namo. Išgirdo stiprų beldimąsi į duris. Paprašė, kad A. pažiūrėtų, nes buvo labai išsigandusi. Ji gyvena antrame aukšte, o beldimasis buvo pirmame aukšte. A. nusileido atidaryti durų, o ten buvo nukentėjusysis ir V. S.. Ryte A. išvažiuodamas užkliudė ir sulaužė plastikinę dėžę, tai atėjo to išsiaiškinti. Jie buvo išgėrę, prasidėjo konfliktas. Paskui A. nuėjo iki mašinos, kuri stovėjo šalia, pasiimti elektroninės cigaretės, o nukentėjusysis lindo į mašiną ir taip prasidėjo muštynės. Kas pirmas trenkė, ji nematė. Muštynės prasidėjo apsistumdymu. A. buvo sudaužytas laikrodis, suplėšyta striukė, smūgių nebuvo. Paskui atėjo V., nukentėjusiojo žmona. Kai atėjo nukentėjusiojo žmona, jos pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Bandė uždaryti vartelius, kad A. niekur neišvažiuotų, tačiau jam pavyko išvažiuoti, nes ji vartelius atidarė, bet jau buvo iškviesta policija, tai paskambino A. ir pasakė, kad grįžtų, jog nebūtų jai problemų. Kai grįžo A., jau buvo atvažiavę pareigūnai. Pareigūnai pas jį pradėjo ieškoti ginklo, nors jokio ginklo ji nematė. Kai sako, kad buvo įrėmęs ginklą į kaktą, tai ten buvo elektroninė cigaretė. Pareigūnai sugalvojo ieškoti ginklo todėl, kad nukentėjusysis su savo žmona tą pasakė. Ji nematė, ar pareigūnai rado kokį nors ginklą. Kaltinamojo garaže matė medžioklinį ginklą. V. buvo konflikto metu, bet prieš atvažiuojant policijai, jis pasišalino. Jis konfliktą matė, buvo kartu su nukentėjusiuoju, stovėjo šalia nukentėjusiojo ir stumdė kartu A.. Konfliktas vyko trise. Kaimynas buvo šalia, kai buvo įremta elektroninė cigaretė į galvą. Muštynės vyko apsistumdymu, vienas kito laikymu, bet, kad muštųsi kumščiais to nebuvo. Jie gulėjo ir ant žemės, buvo parkritę. Matė, kad buvo nukritę, bet nematė, kaip buvo nukritę. Buvo parkritę gal minutę laiko, laikė vienas kitą. Kai baigė muštis, jokių nei ant kaltinamojo, nei ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Nežino, iš kur žinojo, kad A. eina į automobilį pasiimti elektroninės cigaretės, turbūt užsimanė parūkyti. Nematė iš kurios vietos jis paėmė elektroninę cigaretę. Cigaretė buvo juoda. Tada nukentėjusysis pradėjo lįsti į mašiną. Nematė, kad A. būtų įrėmęs cigaretę į kaktą. Kad buvo įremta sužinojo iš V., kai ėjo su ja susitaikyti. A. nelaukė policijos todėl, kad jam reikėjo važiuoti į darbą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. J. parodė, kad tvirtina nurodytas aplinkybes teisėjo pagarsintame tarnybiniame pranešime ir liudytojo apklausos protokole. Ginklo ieškojo visame automobilyje. Iš pradžių kaltinamasis sakė, kad nėra ginklo, po to pasakė, kad bagažinėje. Akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, o nukentėjusysis jos sutuoktinis. Buvo vakaras, jos vyras sėdėjo su draugu V. S., gėrė alų ir išgirdo, kad atvažiavo mašina į kiemą. Vyras su draugu nuėjo pasišnekėti su kaimynu. Buvo apie 22.00 val., ji paguldė vaikus, po kokios minutės išėjo parūkyti ir išgirdo triukšmą. Išbėgo, pamatė, kad jos vyrui į kaktą įremtas pistoletas, vyrai susimušė. Pirmos muštynės vyko su pistoletu rankose, o po to A. padėjo pistoletą į automobilį ir muštynės vyko toliau. A. pradėjo muštynes, mušė rankomis, kojomis. Jos vyrui buvo sulaužytas petys ir nosis, apdraskytos rankos, kojos, dėmė kaktoje. O. M., kaltinamojo sugyventinė, ant jos šaukė, keikė, visaip ją provokavo, pradėjo jai sakyti, kad gal iškviesti jai (V. S.) policiją, nes ji girta. Paskambino buto savininkui ir pasakė, kad jo nuomininkai vaikšto su šautuvu. Buto savininkas pasakė, kad kviesti policiją ir ji ją iškvietė. O. M. dengė savo sugyventinį A., jie bandė uždaryti vartelius kieme, o O. M. padėjo juos atidaryti ir A. buvo išvažiavęs kažkur apie 10 minučių. Labai greitai atvyko pareigūnai. O. M. paskambino A. ir jis grįžo. V. S. buvo, bet kai ji (V. S.) išėjo, jam kažkas paskambino ir jis nuėjo į sodą kalbėti. Jis atėjo prie jų, kai jau buvo atvažiavusi policija. Ant kaltinamojo dėmių nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. kaltę pripažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipnio 2 dalyje, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, kaltės nepripažino. 2023 m. balandžio 3 d. apklaustas A. P. parodė, kad 2023 m. kovo 30 d. apie 21.45 val. jis atvažiavo automobiliu „Volvo XC70“ prie savo draugės O. M. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atvežė jai briketus pečiui kūrenti. Automobilį pasistatė bendrame namo kieme. Namas yra kelių butų, sklypas aptvertas ir kiemas yra bendras, tad jokios privačios parkavimo vietos neužėmė, taip pat jokio automobilio neužstatė. Jis pradėjo kurenti pečių, kai maždaug po 22.00 val. kažkas stipriai pradėjo daužyti draugės nuomojamo buto duris. Jis atidarė duris ir pamatė lauke už durų stovinčius du jam iki tol nematytus vyrus. Vienas iš vyrų pasakė, kad būtent jis jiems reikalingas. Jis pradėjo jam kažką aiškinti agresyviu balsu. Jis net nesuprato, ko jie nori. Draugė pasakė, ko jie čia atėjo naktį aiškintis, kad ateitų dieną, kad tokiu durų daužymu išgasdino ją ir vaiką. Tada priėjo, kaip suprato, vieno iš tų vyrų žmona, kuri paklausė rusiškai: „ar Jūsų vaikas 11 metų neapsišiko“. Tada vienas iš vyrų, kaip supranta iš įtarimo – V., jam pasakė rusiškai: „pidar, kad tavo kojos šiame kieme nebūtų“. Tas kitas vyras jį bandė raminti. Jis bandė jam kažką atsakyti, užsinorėjo parūkyti, todėl nusileido į lauką prie kiemo, atidarė mašinos dureles ir nuo grindų pakėlė elektroninę cigaretę. Tuo metu tas vyras – V. įkišo galvą į jo mašiną ir pasakė: „kur ginklas?“. Jis jį nustūmė nuo mašinos, pasakė, kad jei jis dar kartą įlįs į mašiną, jam suduos. Priėjusi jo žmona, jį atitraukė, liepė eiti namo. Tada jis nubėgo prie vartelių, juos uždarė, kad negalėtų išvažiuoti iš kiemo, šaukė: kvieskite policiją. Jis pasakė, kad kvies ir jie iškvietė policiją. Jis neatsitraukė nuo vartelių, o jis norėjo juos atidaryti, nes turėjo važiuoti į darbą. Kai jis pradėjo atidarinėti vartelius, jis pribėgo prie jo su kumščiais. Jo draugas griebė jam už rankos, o jis už kojų, prasidėjo grumtynės. Tada V. kažką pagriebė nuo žemės ir trenkė jam per kairę ranką, sudaužė laikrodį „Armani“ (kad laikrodis sudužo pamatė jau po įvykio). Tada atbėgo jo žmona garsiai rėkdama, vadindama jo draugę: „kurva“. V. nuo jo atšoko ir šūkaudami jie nuėjo link namų, grasindami iškviesti policiją. Jo draugė pasakė, kad kviestų, padiktavo jai numerį policijos. Ji kažką ten rinko, bet suprato, kad jai nesigavo iškviesti. Jis pagalvojo, kad tai girtų kliedesiai, todėl, kai draugė jam atidarė vartelius, iš kiemo išvažiavo savo reikalais. Kai nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) „Maximos“, paskambino draugė, pasakė, kad atvažiavo policija, pasakė, kad grįžtų. Jis apsisuko ir grįžo į tą kiemą. Jį sulaikė, uždarė į policijos automobilį. Jo paklausė kur ginklas, jis pasakė, kad nežino apie ką eina kalba. Po to jis nurodė su savimi turimą ginklą - pneumatinį revolverį „Airsoft“, kuris buvo neužtaisytas, jį tiesiog kažkada pamiršo iš mašinos paimti. Turi pomėgį tokiems ginklams, turi jų daugiau nuomojamame garaže, adresu (duomenys neskelbtini) (numerio nėra, arba jis jo nežino), (duomenys neskelbtini), tačiau jie visi iki 1,9 J, tad leidimo jiems laikyti nereikia. Nei tą vakarą, nei kada ankščiau jis V. turimo minėto ginklo nedemonstravo, jam juo negrasino. Iš kur jis galėjo žinoti apie tai, kad turi tą ginklą, nežino. Gal jis pagalvojo į elektroninę cigaretę, kad tai ginklas. V. tyčia nesudavė, nebent kai vyko grumtynės gindamasis, tačiau to tiksliai pasakyti negali, tai yra nepamena, kad būtų sudavęs. Jis buvo akivaizdžiai girtas, tad jo net mušti nereikėjo ir taip vos ant kojų pastovėjo. Daugiau neturi ką papildyti. Tik tiek, kad dėl šio įvykio nesijaučia kaltas, nes pats nukentėjo, buvo tų dviejų vyrų užpultas, jį įžeidinėjo, vadino necenzūrinis žodžiais, po to sudaužė jam laikrodį, suplėšė. (2 t., b. l. 26-27)

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 25 d. apklaustas A. P. parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių yra įtariamas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Dėl sumušimo ir grasinimo nušauti kaltės nepripažįsta, pasilieka prie pirminių savo parodymų, kadangi jo veiksmai buvo savigyna. Į draugės namus, vėlaus vakaro metu atėjo du agresyviai nusiteikę asmenys, kurie rėkė, aiškino, kad patrauktų automobilį. Kadangi jie pirmi jį užsipuolė, jis gynėsi. Ginklo prieš V. S. jis nenaudojo, ginklas buvo automobilyje, kieme. Nors konfliktas vyko irgi kieme, bet konflikto metu jam nueiti iki automobilio ir iš jo išsiimti ginklą buvo toli. Todėl tikrai ginklo nenaudojo. Dėl to, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą prisipažįsta visiškai, nežinojo kokios yra tokio ginklo nešiojimo ir laikymo taisyklės. Ginklą įsigijo Gariūnų turgavietėje, prieš metus laiko, galvojo, kad jam yra kitokie reikalavimai dėl nešiojimo, laikymo ir disponavimo. Dėl to labai gailisi. (2 t., b. l. 33)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad gyvena adresu, nurodytu asmens duomenų pažymoje. Name viso gyvena trys šeimos. 2023 m. kovo 30 d. apie 21.00 val. būdamas namuose, pastebėjo, kad į jo privačią teritoriją, į jo kiemą kažkas pasistatė automobilį „VOLVO“, sidabrinės spalvos. Jis nuėjo pas kaimynus, tas pats namas kur ir jis gyvena, į antrą aukštą, pasibeldė į duris, duris atidarė jam nepažįstamas vyras, kurį matė pirmą kartą, su matyta kaimyne, kurią yra jau matęs, tačiau jos duomenų nežino. Nepažįstamas vyras jį iš karto užsipuolė, kad jis garsiai baladojo duris, prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas, norėjo jį įspėti, kad nelaikytų jo kieme savo automobilio „VOLVO“. Išgirdus žodinį konfliktą atėjo jo žmona V. S.. Konfliktuodami žodžiu, jie keturiese: jis, jo žmona, nepažįstamas vyriškis ir kaimynė, nuėjo į kiemą, maždaug už 2 metrų stovėjo automobilis „VOLVO“. Jau būnant kieme, privačioje teritorijoje, nepažįstamas vyras savo koja viena kartą spyrė jam į pilvo sritį, kur jis pajuto fizinį skausmą, tada nepažįstamas vyras atsidarė minėto automobilio „VOLVO“ vairuotojo pusės dureles ir iš durelių išsitraukė ginklą, su kuriuo jam trenkė vieną kartą į galvos sritį į kaktą, juto fizinį skausmą. Tą patį ginklą jam įrėmė į kaktos sritį sakydamas, kad „nušausiu kaip šunį“, jis jam atsakė „šauk“, visą konfliktą matė jo žmona V. S., ir jo kaimynė. Jo žmona V. iškvietė policiją. Kviečiant policiją tarp jo ir nepažįstamo vyriškio įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje įvyko muštynės, jie parkrito ant žemės, jis jį apsikabino, savo rankomis, nepažįstamas vyras kumščiais pradėjo smūgiuoti jam į veido sritį, kiek smūgių pataikė, pasakyti negali galbūt iki 10, juto fizinį skausmą, jis gindamasis taip pat jam sudavė kelis smūgius. Po jų muštynių minėtas vyriškis išvažiavo su minėtu automobiliu „VOLVO“ iš jų kiemo. Atvažiavus policijai, po kiek laiko sugrįžo automobilio „VOLVO“ vairuotojas, tas pats nepažįstamas vyriškis su kuriuo įvyko konfliktas. (1 t., b. l. 34)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad 2023 m. kovo 30 d. ji ir jos vyras V. S. buvo savo bute, pas juos svečiuose buvo jų draugas V. S., telefono numerio nežino. Apie 22.00 val. jos vyras išgirdo, kad į jų kiemą su automobiliu „VOLVO“ atvažiavo kaimynai ir paliko savo mašiną ant pravažiavimo. Vyras kartu su savo draugu V. nuėjo pas kaimynus, norėjo paprašyti, kad šie perstatytų automobilį. Jai būnant namo koridoriuje ji išgirdo žodinį konfliktą tarp kaimynų ir savo vyro. Išėjus į lauką ji pamatė kaip nepažįstamas jai vyras buvo nusiteikęs labai agresyviai, dešinėje rankoje laikydamas ginklą, įrėmė jį į jos vyro galvą, tiksliau kaktą, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, ar sakė kad nušaus, užmuš neatsimena, buvo labai išsigandusi. Pamačius tai, ji bandė juos išskirti. Konflikto metu kaimynas ranka, tiksliau kokia neatsimena, trenkė jos sutuoktiniui į pilvo sritį, prasidėjo grumtinės, muštynės. Visą konfliktą matė ir kaimyno sugyventinė, kurios vardo ji nežino, kur buvo tuo metu jų draugas V. ji nežino, jo lauke ji nematė. Ji iškarto pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Ji su vyru nuėjo namo, po kelių minučių išėjus į kiemą, kaimyno mašinos jau nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Atvykus policijos ekipažui, kaimynė paskambino savo draugui ir jis grįžo. (1 t., b. l. 44)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. M. parodė, kad 2023 m. kovo 30 d. apie 22.00 val. ji su savo draugu A. P. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), jiems būnant pas ją namuose, ji išgirdo kaip į buto duris kažkas beldžiasi. A. atidarius duris jie pamatė, kad atėjo kaimynas su kažkokiu vyru, nei vieno ji asmeniškai nepažįsta. Vyrai pasakė, kad nori susipažinti, pradėjo sakyti, kad reikia išsiaiškinti, kas sulaužė dėžę prie garažo. Jiems visiems išėjus į kiemą, vyrai pradėjo konfliktuoti, kaimynas pradėjo įžeidinėti A. necenzūriniais žodžiais. A. su kaimynu pradėjo stumdytis. Tas kitas jai nepažįstamas vyras bandė nuraminti A. ir kaimyną. A. pirmas trenkė kaimynui, prasidėjo muštynės. Ji pradėjo rėkti, kad vyrai nustotų muštis. Kiemas, kur įvyko konfliktas, neapšviestas, kaip ir su kuo A. trenkė kaimynui ji nematė, taip pat nematė, kad A. rankose turėtų ginklą. Kad A. turi ginklą ji žinojo, jis jai jį rodė. (1 t., b. l. 49)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad 2023 m. kovo 30 d. dirbo kartu su vyr. patruliu T. V., kai apie 22.01 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur lauke prie namo įvyko konfliktas, kurio metu kaimynas grasino su pistoletu pranešėjos vyrui. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja V. S. ir jos vyras V. S.. Kieme taip pat buvo O. M.. V. S. paaiškino, kad konfliktas įvyko tarp jo ir kaimyno, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. P., kuris pastatė ir paliko savo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) netinkamoje vietoje ir paliktas automobilis trukdė įvažiuoti į kitą kiemą, kuris yra šalia. Tada V. S. nuėjo iki A. P. buto durų, pasibeldė. Duris atidarė jo sugyventinė O. M., kuri pradėjo su juo ginčytis, gindama savo vyrą, kad jis automobilį pastatė tinkamoje vietoje. Tada prie lauko durų atėjo A. P. ir V. S. pasakė jam, kad neužstatytų pravažiavimo savo automobiliu kitiems namo gyventojams. Po tokio pasakymo, A. P. V. S. pasakė, kad jis neaiškintų, ir nuėjo prie savo pastatyto automobilio, atsidarė vairuotojo dureles ir iš durelių išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, kurį nukreipė V. S. į galvą, o nukreipimo metu dar ir trenkė su ginklo vamzdžiu jam per galvą. Po šio trenkimo tarp vyrų įvyko apsistumdymas, ko pasėkoje A. P. ranka trenkė V. S. į veido sritį. Po apsistumdymo A. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jie per raciją pranešė budėtojui, kad iš įvykio vietos pasišalino A. P. su ginklu, automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai išgirdusi O. M. pasakė, kad jo neieškotume, ji jam paskambins ir jis atvažiuos atgal. Ji jam paskambino ir A. P., maždaug po 10 min., jau buvo prie jų, įvykio vietoje. Jam atvažiavus ir sustojus kieme, kartu su kolega nuėjo prie jo automobilio, kuris iš jų atidarė duris neprisimena, bet jas atidarius, A. P. buvo iškart išlaipintas iš automobilio, ir pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Tada jo paklausė, kur yra ginklas. Jis pasakė, kad mašinoje nėra jokio ginklo. Tada pradėjo ieškoti automobilio salone, kur gali būti paslėptas ginklas. Tačiau jo nerado. Tada dar kartą jo perklausė, kur yra ginklas, jis pasakė, kad automobilio bagažinėje. Ją atidarius, ginklą surado paslėptą, po bagažinės dugne esančiame skyriuje, kur laikomas atsarginis automobilio ratas. Ginklas buvo nufotografuotas ir paimtas bei saugiai padėtas į tarnybinį automobilį. Apie patį įvykį, ir kodėl įvyko konfliktas tarp A. P. ir kaimyno V. S., A. P. nieko neaiškino. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo. (1 t., b. l. 53)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2023 m. kovo 30 d. apie 10.00 val. atvyko pas V. S. į namus. Jis jam padeda dirbti namų vidaus apdailoje. Kartu su juo išvažiavo dirbti. Vakare, apie 18.00 val. grįžo pas jį į namus. Namuose buvo ir jo žmona V.. Vis trise vakarojo, kalbėjosi. Pokalbio metu V. jam pasakė, kad ryte, jų kaimynės draugas su mašina išvažiuodamas kažką (ką tiksliai nepasakė) nuvertė. Po to, išėjo su V. į lauką parūkyti, ir jie išgirdo, kad kažkas atvažiavo į kiemą. Nuėjo pasižiūrėti, ir V. pamatė, kad atvažiavo kaimynės draugas, kuris ryte kieme kažką nuvertė. Todėl nusprendė jis nueiti pas tą kaimynę, kuri gyvena antrame namo aukšte, kad pasikalbėti su jos draugu dėl rytinio incidento. Jie beldė į duris, bet niekas durų neatidarė. Tuo pat metu jam paskambino į telefoną, jis išėjo iš kiemo tolėliau, kad pakalbėtų telefonu. Kas tuo metu vyko prie kaimynės buto durų jis nematė, tik girdėjo, kad kažkas vyksta, labai garsiai kalbėjo, ką tiksliai nežino. Kol vyko visas konfliktas jis buvo išėjęs iš kiemo ir nieko nematė, visą laiką kalbėjo telefonu. Į kiemą grįžo tada, kai atvažiavo policija. (1 t., b. l. 57)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas namo kiemas, kuris randasi adresu: (duomenys neskelbtini). Į namo kiemą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įvažiavimas į kiemą nėra aptvertas, kelias yra žvyro dangos. Visa namo teritorija nėra apšviesta ar filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Daiktų ar pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nenustatyta. (1 t., b. l. 28-29)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1050051-23, nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis revolveris Umarex Tornado Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis revolveris priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas ASG CZ 75 SP-01 Shadow Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BBS tipo kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas prie ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas pistoletas yra netinkamas šaudyti, kadangi jis yra dalinai išardytas, ištraukti tvirtinimo kaišteliai (pateikti su pistoletu), nėra saugiklio, nėra užrakto tvirtinimo varžto, nulūžusi nuleistuko traukė (jos dalis pateikta su pistoletu), dėl ko neveikia paleidžiamasis - smogiamasis mechanizmas. (1 t., b. l. 136-140)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1023/2023 (01), nurodyta, kad V. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešianiame dilbyje su odos nubrozdinimu, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, dešinėje blauzdoje su odos nubrozdinimu ir dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, kairiame skruoste, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 30 d. Vadovaujantis įstaigos gydytojo radiologo išvada Nr. RD-221/2023(01) pagrįsti diagnozę dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžiui reikalingos kontrolinės/papildomai atliktos rentgenogramos. Jei rentgenogramos yra atliktos ir bus pateiktos papildomam vertinimui, įtariamas kaulo lūžis gali būti vertinmas kaip sužalojimas. Jei lūžis bus patvirtintas, keisis sveikatos sutrikdymo mastas. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms. (1 t., b. l. 129-132)

2023 m. kovo 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, 5 durelių, universalas. Automobilis stovi šalikelėje (duomenys neskelbtini), apie 50 metrų nuo namo adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, jo bagažinės skyriuje, pakėlus viduje esantį bagažinės dangtį, rastas pneumatinis revolveris „Tornado 44 super magnum“, juodos spalvos, be šovinių. Ant revolverio virš nuleistuko iš dešinės pusės yra užrašas „(duomenys neskelbtini) cal. 4.5 mm (.177)“. Pneumatinis revolveris paimtas ir įdėtas į voką Nr. l. Vieta, kur stovi automobilis ir namo, adresu, (duomenys neskelbtini), teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui turinčių daiktų ar pėdsakų nusikalstamai veikai tirti nenustatyta. (1 t., b. l. 147-154)

Kitų objektų apžiūros protokole 2023 m. spalio 12 d. užfiksuota, kad apžiūrimas apžiūros objektas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pranešimas Nr. BPC skambučio įrašas (ID 92166903584, skambučio pradžia_ 2023-03-30 22_01_21). Įrašo trukmė 01.22 min. BPC darbuotojas įvardijamas „B“, pranešėja – „P“. B: Vienas vienas du. P: Laba diena, pas mus yra tokia situacija, (duomenys neskelbtini). Pas mus nuomoja nuosavam name kaimynai butą, moteriškė su vaiku, bet atvažiavo vyriškis jos. Mes paprašėme patraukti mašiną, nes jisai nu į kiemą įvažiavo. Pradėjo ant mūsų šaukti ir kažkokį pistoletą ištraukė, nežinau, ar čia žiebtuvėlis, ar čia plasmasinis, nes dabar naktis yra, aš nepamačiau, bet mano vyrui įstatė prieš veidą. Ką mums tokioj..? B: Čia ką tik atvyko? P: Taip va dabar, mes neleidžiam jiems išvažiuoti, vyras kažkoks tai, aa, tos va moteriškės pradėjo šaukti ant mano vyro, pradėjo grasinti tuo ginklu ir aš nežinau ar jis yra, nu plasmasinis, ar koks jisai. Jie iš mūsų žvengia, apsivardžiuoja ir taip toliau, ir nežinau ką daryti tokioj situacijoj? B: Informuosime policiją tada, jūs esate (duomenys neskelbtini)? P: (duomenys neskelbtini), nuosavas namas, taip. B: Supratau, gerai laukite. P: Ačiū, laukiam, kol jie neišvažiavo, dėkoju. B: Dėkui. Įrašo pabaiga. (1 t., b. l. 143-144)

Kitų objektų apžiūros protokole 2023 m. spalio 18 d. užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230330-221033UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Įraše matome, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai vaikšto aplink daugiaaukščius, tačiau nieko neranda. Po to randa įvykio vietą ir pranešėjus. Viena iš moterų (su rožine striuke) ima pasakoti, kad grįžo su vaikinu namo po darbo ir išgirdo, kad kažkas stuksena smarkiai į duris. Moteris su vaiku išsigando ir paprašė, kad vaikinas nueitų pažiūrėti. Pasirodo stukseno du vyrai, nepatenkinti, kad ne ten buvo pastatytas automobilis, negalėjo išvažiuoti. Sako, kad vyrai buvo išgėrę. Moteris elgiasi ir bendrauja nemandagiai, agresyviai. Pareigūnui paklausus pas ką ginklas, vyras su treningais pasako, kad pas tą, kuris išvažiavo. Kita moteris (su chalatu) nurodo automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), kad automobilis „Volvo“. Vaikinas su treningais paaiškina, kur ir kaip stovėjo automobiliai, teigia, kad laukė kol grįš nuomininkai, kad pasikalbėtų. Vyras teigia, kad buvo muštynės. Kilo konfliktas dėl stuksenimo į duris. Vyras teigia, kad durų skambutis pas kaimynus neveikia, todėl beldė. Moteris taip pat paaiškina, kad buvo muštynės. Vaizdo įraše 12 min. 56 sek. matoma, kad atvažiuoja sidabrinės spalvos „Volvo“. Pareigūnas prieina prie automobilio, liepia išlipti, rankas laikyti prie automobilio. Pareigūnas apieško asmenį ir pasodina į tarnybinį automobilį. Vyro automobilis apieškomas. Pareigūnai nieko neranda, tačiau pareigūnams priėjus prie vyro, jis pasako, kad ginklas yra bagažinėje. Pareigūnai randa paslėptą ginklą bagažinėje, kur ir nurodė vairuotojas. Pareigūnai paklausia moters su chalatu ir vyro su treningais ar atpažintų ginklą. Asmenys tikina, kad atpažintų. Asmenys negali bendrauti ramiai, konfliktuoja tarpusavyje. Vaikinas su treningais tikina, kad su prieš tai gyvenusiais asmenimis sutarė puikiai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230330-232350UTC+0300“. Jo trukmė l min 42 sek. Vaizdo įraše matoma moteris su rožine striuke, kalbasi su pareigūnu. Anot jos, A. pirmas trenkė vienam iš vyrų, o tada abu vyrai puolė jį. Jie jį mušė. Moteris sakė apsiraminti, paskambino šeimininkei, buvo iškviesta policija. Kas buvo su ginklu, nieko nematė. (1 t., b. l. 145-146)

Alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad V. S. 2023 m. kovo 31 d., 00.42 val. nustatytas 0,62 promilių girtumas. (l t., b. l. 176)

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. P. kaltė sukėlus fizinį skausmą V. S., t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad dėl šio įvykio nesijaučia kaltas, nes pats nukentėjo, buvo tų dviejų vyrų užpultas, nes jį įžeidinėjo, vadino necenzūrinis žodžiais, po to sudaužė jam laikrodį, suplėšė striukę, o jo veiksmai buvo savigyna. Tokie jo parodymai atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad viso proceso metu nukentėjusysis V. S. nuosekliai parodė įvykio aplinkybes. Pasak nukentėjusiojo, apklausiamo iškart po įvykio, tarp jo ir A. P. kilo konfliktas, kurio metu A. P. tyčia koja spyrė vieną kartą V. S. į pilvą, bei susigrūmė su V. S., po ko V. S. pajautė skausmą (1 t., b. l. 34). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad iš pradžių A. P. jam trenkė ginklu į kaktą, tada koja smūgiavo į pilvą, po ko prasidėjo muštynės. Jiems parkritus ant žemės A. P. dar sudavė ne mažiau vieną, bet ne daugiau dešimt smūgių V. S. į galvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. S. poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame dilbyje su odos nubrozdinimu, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, dešinėje blauzdoje su odos nubrozdinimu ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje galyje, kairiame skruoste, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo V. S. parodymais, nes šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina liudytoja V. S., kuri matė įvykį, taip pat liudytoja O. M., ir net pats kaltinamasis neneigia, kad grūmėsi su nukentėjusiuoju ir galėjo padaryti sužalojimų.

Tokios aplinkybės taip pat matyti ir iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų bei jų apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 44, 49, 53, 57), specialisto išvados (1 t., b. l. 129-132), kitų objektų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 143-144, 145-146).

Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų A. P. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar nukentėjusiajam V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-489/2020, 2K-180-719/2020).

Nagrinėjamu atveju nuoseklūs nukentėjusiojo V. S. parodymai apie tai, kad jis dėl kaltinamojo A. P. smurtinių veiksmų pajuto fizinį skausmą yra pakankamai patikimi. Specialisto išvadoje sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat pasisakyta, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sugretinus šio įvykio seką, tyčinį smurtinį kaltinamojo veiksmų pobūdį bei pirmiau minėtus nukentėjusiojo V. S. ir liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiajam V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Papildomai teismas pastebi, kad kaltinamasis A. P., be kita ko, teigė gynęsis nuo nukentėjusiojo V. S.. Visgi, teismas pažymi, kad tokia versija yra aiškiai nepagrįsta, įvertinant tai, kad kaltinamasis pirmas trenkė nukentėjusiajam ir taip prasidėjo muštynės. Tai, kad kaltinamasis pirmas trenkė nukentėjusiajam patvirtina ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamojo sugyventinė O. M., kuri, kaip matyti iš policijos pareigūnų daryto vaizdo įrašo, teigia, kad pirmasis trenkė būtent A. (kaltinamasis).

Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog tikrai negrasino V. S., į kaktą buvo įrėmęs elektroninę cigaretę, o ne ginklą. Pastebėtina, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu irgi parodė, kad negrasino nukentėjusiajam, nurodė, kad ginklas buvo automobilyje iki kurio nueiti konflikto metu ir iš jo išsiimti ginklą buvo toli. Teismas nustatė, kad kaltinamojo versija yra nepagrįsta bei yra paneigtina byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Visų pirma, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes detalizuoja nukentėjusiojo V. S. ir liudytojos V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti nuoseklūs parodymai. Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad A. P. atsidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir iš durelių išsitraukė ginklą, su kuriuo jam trenkė vieną kartą į galvos sritį į kaktą, jis pajuto fizinį skausmą. Tą patį ginklą jam įrėmė į kaktos sritį sakydamas, kad „nušausiu kaip šunį“, visą konfliktą matė jo žmona V. S., ir jo kaimynė (1 t., b. l. 34). Liudytoja V. S. nurodė, kad išėjus į lauką pamatė kaip nepažįstamas jai vyras buvo nusiteikęs labai agresyviai, dešinėje rankoje laikydamas ginklą, įrėmė jį į jos vyro kaktą, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, buvo labai išsigandusi (1 t., b. l. 44). Nurodė, kad pirmos muštynės vyko su pistoletu rankose, o po to A. P. padėjo pistoletą į automobilį ir muštynės vyko toliau. A. P. pradėjo muštynes, mušė rankomis, kojomis. Tokios aplinkybės matyti ir iš policijos registro išrašo, iš kurio matyti, kad 2023 m. kovo 30 d. 22.04 val. gautas pranešimas, kad pranešėjos (V. S.) teritorijoje kaimynas rėkė, grasino su pistoletu, nukreipė ginklą į pranešėjos vyrą (1 t., b. l. 23). Taigi, pranešėja V. S. jau skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė, kad kaimynas grasino ginklu.

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog A. P. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis nukreipdamas į nukentėjusįjį daiktą, panašų į pistoletą, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. S., po ko V. S. atžvilgiu panaudojo fizinius veiksmus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis išsigando tokių kaltinamojo veiksmų, o tokios reakcijos A. P. ir siekė. Todėl galima teigti, kad V. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas būtų įvykdytas ir suvokė jam išsakytus žodžius kaip realią grėsmę bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išsigando. Dėl šių aplinkybių teismas neabejoja, kad nukentėjusysis grėsmę sau vertino kaip realią.

Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, kad A. P. suprato, jog grasinimą sužaloti ar net nužudyti išsakė ir išreiškė tokia forma, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą patikėti, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad savo ketinimų jis galimai įgyvendinti neketino, jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Todėl jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji ir pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas.

Įvykio vietoje A. P. automobilyje buvo rastas pneumatinis revolveris, gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad šis revolveris priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų. Teikiant kaltinimą teismui buvo manoma, kad yra pagrindo manyti, jog šiuo ginklu A. P. grasino nukentėjusiajam. Tačiau teisiamojo posėdžio metu išklausius nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymus, šie kategoriškai paneigė, kad rastas ginklas yra tas, kuriuo grasinta V. S.. Tiek nuketėjusysis, tiek liudytoja paminėjo, kad nukentėjusiajam buvo grasinta daiktu, panašiu į pistoletą. A. P. automobilyje buvo rastas nešaunamasis pneumatinis revolveris, todėl kaltinimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį laikytinas kaip nepasitvirtinęs, nes tą ginklą, kuris buvo rastas pas A. P., draudžiama tik nešiotis, bet ne laikyti. Ginklas rastas automobilyje, taigi byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų ginklą nešiojęs.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė išteisinti kaltinamąjį dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad A. P. nešiojosi nešaunamąjį ginklą, teismas prieina prie išvados, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų išvadai, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Remiantis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad A. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, todėl turi būti išteisintas.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, nusikalstamos veikos yra baigtos. Vertinant A. P. asmenybę matyti, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs ir baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, nevedęs.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti, tęsti darbą. Už padarytą BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, A. P. paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti, tęsti darbą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti, tęsti darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 36-38), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusysis V. S. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 400 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 400 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms, kas, pasak nukentėjusiojo, laikytina turtine žala, taip pat nurodo, kad neigiamas pasekmes jaučia net praėjus beveik metams po nusikalstamų veikų – iki šiol jaučia fizinį skausmą dėl buvusio žastikaulio lūžio, jam reikia operacijos, apribota jo darbinė veikla, dėl patirtų sumušimų bei grasinimo nužudyti iki šiol blogai miega, jaučia stresą, didelę baimę, nerimą. Dėl to, kad jo sutuoktinė susirgo psichikos liga, dėl patirto streso jis liko vieninteliu, kuris rūpinosi vaikais, neįgalia dukra (2 t., b. l. 105-119).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 253,95 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 61).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiojo gydymą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 253,95 Eur žalai atlyginti.

Nukentėjusysis patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant civilinį ieškinį apmokėti, todėl jam iš kaltinamojo A. P. priteisiama 400 Eur advokato išlaidų. Teismo vertinimu 400 Eur suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir atitinka tokio pobūdžio bylose priteistinų sumų dydį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis V. S. prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur nėra pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo neblaivus ir pats kartu su draugu ėjo tamsiu vėlyvu paros metu aiškintis santykių su kaltinamuoju, garsiai beldė į namų, kuriuose buvo mažametis vaikas, duris, kaltinamasis buvo blaivus, taip pat nukentėjusysis teigė, kad jis patyrė sužalojimus, dėl kurių negali dirbti, tačiau į gydymo įstaigas pats ilgą laiką nesikreipė, todėl iš kaltinamojo A. P. V. S. priteisiama 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) pneumatinis revolveris Umarex Tornado Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pistoletas ASG CZ 75 SP-01 Shadow Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pneumatinis šautuvas IŽ-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti saugoti į PD prie VRM Turto valdymo ir valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui (1 t., b. l. 141), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. P., o kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais – paliekamos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti, tęsti darbą.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti, tęsti darbą.

A. P. išteisinti nepadarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti jam subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti, tęsti darbą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. 253,95 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt penkis centus).

Nukentėjusiojo V. S. (V. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. P. nukentėjusiojo V. S. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 1) pneumatinis revolveris Umarex Tornado Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pistoletas ASG CZ 75 SP-01 Shadow Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pneumatinis šautuvas IŽ-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti saugoti į PD prie VRM Turto valdymo ir valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. P., o kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais – paliekamos saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.