- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- II-930-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01081-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 245 Eur bauda. A. K. nubaustas už tai, kad „Facebook“ grupėje asmuo, pasivadinęs „A. K.“, pardavinėjo bilietus į festivalį. A. P. ir A. K. susiderino pirkimo sąlygas. A. P. pervedė pinigus (140 Eur) į A. K. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už bilietus. Po pinigų pervedimo A. P. bilietų negavo, pinigai nebuvo grąžinti.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 20 d. internete „Discord“ grupėje su juo susisiekė asmuo, norėdamas nusipirkti pokerio dolerių, pasakė, kad eurus perves jo draugė pareiškėjui į Swedbank sąskaitą. Tada tas asmuo dar keletą kartų su juo susisiekė su tuo pačiu prašymu, pareiškėjas jam pervesdavo dolerius į pokerį, asmuo jam pervesdavo eurus į pareiškėjo sąskaitą. Po dar keleto dienų su pareiškėju susisiekė tyrėja ir pasakė, kad jo vardu prisistatantis asmuo pardavinėja bilietus į koncertą. Nusprendė, kad apgaviko pagal el. paštą tikrai neras, todėl nusprendė grąžinti žmonėms jų pinigus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo dienos pareiškėjas jokių savo versiją patvirtinančių duomenų nepateikė. Institucijos vertinimu, skunde nurodyti teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad tas žmogus apgavikas ir jis su juo susisiekė per „Discord“ grupę. Jis jo (A. K.) paklausė, ar gali parduoti pokerio dolerių, jis atsakė gerai. Pasakė pervesti eurus į Swedbank sąskaitą, o jis tada įmes pokerio dolerius į jo paskyrą pokerio. Jis pasakė, kad perves jo draugė į sąskaitą, sutiko ir jis (A. K.) davė savo rekvizitus Swedbank. Pradžioje jis pervedė 60 per vieną draugę, tada kitas draugas įmetė 140, tada dar įmetė 80, 70 ir pervesta iš skirtingų asmenų. Tas apgavikas sukūrė jo paskyrą „Facebook“ „A. K.“, nors jis ne taip vadinasi „Facebook“, jis vadinasi „A. S.“ ir jis pardavinėjo bilietus į Jessica Shy koncertą. Tie pinigai atėjo į jo (A. K.) sąskaitą, o jis perveda į jo pokerio paskyrą pokerio dolerius, perveda apgavikui, jo yra el. paštas (duomenys neskelbtini). Iš savo pokerio paskyros perveda į jo pokerio paskyrą pagal el. paštą. Jis gaudavo pinigus į Swedbank ir tada pervesdavo pinigus į pokerio paskyrą. Po kurio laiko su juo susisiekė tyrėja iš Kauno ir pasakė, kad jis apgaudinėja žmones pardavinėdamas bilietus, atsakė, kad ne. Tada ji paaiškino, kad jo vardu apsimeta žmogus ir pardavinėja bilietus į koncertą. Tada jam užblokavo Swedbank sąskaitą, nes tie žmonės, kurie jam pervesdavo pinigus, buvo apgauti, jie negavo jokių bilietų. Tie žmonės ir kreipėsi į Swedbank, kad grąžintų pinigus, nes juos apgaudinėja, todėl jam užblokavo sąskaitą. Tyrėja jam pasakė, kad grąžintų visiems pinigus ir neturės tie žmonės pretenzijų. Tada jis nuvažiavo į Swedbank ir visiems grąžino lėšas. Pervedė tuos pinigus, nes nežinojo, ką daryti, nes to žmogaus nežinojo, o pagal el. pašto jo neras, nenorėjo turėti problemų su bankais. Pervedė pinigus ir gavosi taip, kad pervedė dvigubai, pervedė jam į pokerio sąskaitą ir grąžino dar visiems nukentėjusiesiems. Į policiją kreipėsi, bet atsakė policijoje, kad pagal el. pašto jo neras, ištrynė paskyrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš viso to darytina išvada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, iš esmės neatlikus jokių tyrimo veiksmų. Teismas pažymi, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju institucija pakankamai nesiaiškino, ar administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, iš tiesų padarė A. K. Institucija iš esmės nutarimą motyvavo tik tuo, kad asmuo, pasivadinęs „A. K.“, „Facebok“ grupėje pardavinėjo bilietus į festivalį bei tuo, kad A. K. atlygino žalą daliai nukentėjusiųjų. Institucija, nagrinėdama bylą, nesiaiškino socialinio tinklo „Facebook“ dalyvio paskyros „A. K.“ tapatybės ir ar šia paskyra iš tiesų naudojasi A. K. Nors teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas tyrimo metu institucijai nurodė, kad jis buvo apgautas ir šaukiamas atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrių neatvyko, tačiau teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad į policiją kreipėsi, bet atsakė policijoje, kad pagal el. pašto apgaviko neras, jis ištrynė paskyrą. Šios aplinkybės rodo, kad institucija iš esmės žinojo, kad A. K. nepripažįsta savo kaltės bei nurodo kitokias įvykio aplinkybes, tačiau išsamesnio tyrimo neatliko, esant tam tikroms abejonėms nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės. Be to, teismas pažymi, kad ANK 596 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, gavę šaukimus atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, be pateisinamos priežasties neatvykę nurodytu adresu ir laiku, gali būti atvesdinami, jeigu jiems neatvykus neįmanoma ištirti ar išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos ir jiems buvo tinkamai pranešta šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, esant tam tikrų abejonių dėl asmens kaltės institucija turėjo galimybę neatvykusį šaukiamą asmenį atvesdinti ir atlikti jo apklausą, tačiau to nepadarė. Be to, nagrinėjant bylą nebuvo apklausti kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu ir galintys padėti išnagrinėti bylą, o tai laikytina proceso teisės pažeidimu.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 straipsnis). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl A. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.